Vienas šautuvas keturiems. Nakvynė po premjero stalu. Ne tik tai prisimena ukrainietis Jevhenas Dykijus, vadovavęs Seimo gynėjų užsieniečių būriui 1991-ųjų sausį Vilniuje.
„Dabar atvykęs į Vilnių supratau, kad vaikštau po Europos valstybės sostinę, ir pavydėjau. Jei ukrainiečiai būtų statę barikadas, gal mūsų šalis irgi būtų pasukusi kitu keliu.
Po 1991 metų sausio 13-osios jūs tapote laisva tauta, mums po Oranžinės revoliucijos ja tapti nepavyko”, – kalbėjo vėl mūsų šalies sostinę aplankęs 40 metų biologijos mokslų daktaras J.Dykijus, anuomet priesaiką Lietuvai davusių ukrainiečių būrio vadas.
Kodėl prieš 22 metus nusprendėte vykti į Lietuvą ir ginti jos nepriklausomybę? – „Lietuvos rytas” paklausė Vilniuje viešėjusio ukrainiečio.
1991-ųjų sausį maniau: jei Lietuva išsikovos nepriklausomybę, po to ir mes tapsime laisvi. O jei jūsų šalį sutriuškins, Ukrainos nepriklausomybės ilgai nesulauksime.
Iš karto po Sausio 13-osios Kijeve įvyko mitingas jūsų šaliai palaikyti, kur buvo viešai priimtas sprendimas rinkti būrį ir vykti į Lietuvą kovoti už jos nepriklausomybę.
Mane išrinko būrio vadu, nes pasakiau: „Užtenka rinkti parašus, reikia kautis ant barikadų.”
Tuo metu mokiausi Kijevo universiteto Biologijos fakultete, bet dar neturėjau aštuoniolikos metų ir pagal sovietinius įstatymus man negrėsė sušaudymas už valstybės išdavimą ar ginkluotos grupuotės subūrimą.
Maksimali bausmė nepilnamečiui buvo 10 metų nelaisvės.
Po dviejų dienų su medikamentų dėžėmis pirmas atvažiavau į Vilnių pranešti apie atvykstantį būrį.
Vėliau iš Kijevo po kelis atvyko dar 32 studentai.
Sausio 27-osios rytą Seimo vestibiulyje prisiekėme Lietuvos Respublikai.
Beje, per Budapešto sukilimą 1956 metais su Sovietų Sąjunga irgi kovojo ginkluotų ukrainiečių būrys, rašo „Lietuvos rytas".
