Šiandien maestro Juozui Domarkui – 75–eri. „Kaip nustatyti, ar esi laimingas? Laimė ir nelaimė paprastai vaikšto šalia viena kitos. Kartais nelaimė virsta laime, o kartais – atvirkščiai. Nebūčiau atsidūręs Klaipėdoje – nebūčiau patekęs į muzikos mokyklą. Ir tai buvo laimė. Bet juk kažką išvežė vietoj mūsų. Buvo planinė sistema ir iš mūsų apylinkės turėjo išvežti tiek, kiek numatyta plane. Už tą mano laimę galbūt kažkas sumokėjo savo gyvenimu. Tai laimingas aš ar ne?“ – svarsto profesorius Juozas Domarkas, „Respublikos“ žurnalisto Ferdinando Kauzono paklaustas, ar jis yra laimingas. Dienos tema – nekasdienis pasišnekėjimas – „Juozo Domarko laimės taisyklės“. RESPUBLIKA
Atgarsiai apie Austrijoje paleistą Sausio 13–osios bylos įtariamąjį, buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą pasiekė ir Vašingtoną. JAV Kongrese ne kartą skambėjo Lietuvos vardas. „Rusija pademonstravo nepagarbą žmogaus teisėms. Lietuva tikėjosi bendradarbiavimo su Rusijos institucijomis ieškodama teisingumo dėl žmonių žūties 1991 metų sausio 13–ąją. Lietuvos valdžia reikalavo buvusio KGB smogikų “Alfa„ būrio nario M. Golovatovo išdavimo. Jis trumpam buvo sulaikytas Austrijoje, bet buvo nepaaiškinamai paleistas“, – antradienį JAV Kongrese dėstė nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ vadovas Davidas Krameris. Šis ekspertas buvo pakviestas liudyti Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto posėdyje apie Rytų Europos demokratijos ir laisvės padėtį. LIETUVOS RYTAS
Nors naujosios Kauno valdžios nuveiktų darbų sąrašas – apytuštis, valdančiuosius kur kas labiau garsina ginčai ir intrigos, kurių ašis sukasi apie savivaldybės administracijos direktorių Antaną Navakauską. Kilusių nesutarimų koalicijoje neslėpė liberalcentristas Kęstutis Mikėnas – pasak jo, „vyksta ambicijų karas, ir tiek – kiekvienas nori daugiau praryti, užgriebti daugiau valdymo sričių“. Koaliciją skaldo savivaldybės administracijos direktorius socialdemokratas Antanas Navakauskas. Būtent po jo ir Darbo partijai atstovaujančio administracijos direktoriaus Andriaus Stankevičiaus konflikto jau trečią savaitę Kauno valdantieji bando ieškoti išeičių, kad koalicija nesugriūtų. Tam sugaištama nemažai laiko, į antrą planą nustumiant miestui svarbius darbus ir procesus. "Aišku, kad nesutarimai trukdo darbams. Kaip gali netrukdyti, jeigu jie vienas kitam raštus siuntinėja, skundžia?. Skyrių vadovai tuo tik naudojasi, – kalbas apie administracijoje kylantį chaosą patvirtino K. Mikėnas. KAUNO DIENA
Antradienį vakare Rokiškio rajone, Obelių seniūnijoje, ūkininkaujanti daugiavaikė šeima iš karto neteko dviejų vaikų. Trumponių ežere nuskendo į vandenį nuslydęs 10–metis berniukas ir jį gelbėjusi 22 metų sesuo. Tragedija įvyko šeimai vežant šieną iš pievos prie Trumponių ežero. Tėvui padėjo du jau suaugę sūnūs, 22 metų dukra Vitalija, kartu buvo dešimtmečiai dvynukai. Apie 20 val. vyrams išvežus šieną, dvyniai lakstė prie ežero. Pamačiusi skęstantį brolį, Vitalija puolė į pagalbą, bet jo nebepasiekė. Nemokėjusiai plaukti merginai gylis prie pat liepto siekė virš galvos. Tėvas, išvydęs netoli liepto kniūpsčią plūduriuojančią dukterį, ištraukė ją į krantą. Merginą bandyta gaivinti, bet ji nerodė gyvybės žymių. Jai nebegalėjo padėti ir iš Rokiškio atvažiavę medikai, kuriems iki Trumponių ežero teko įveikti daugiau nei 30 kilometrų. RESPUBLIKA
„Kiek man pavyko išsiaiškinti, Vitalija vieną vaiką ištraukė. Greičiausiai dvynukai buvo ant liepto ir kažkaip atsidūrė vandenyje. Ten yra gili duobė. Vitalija, matyt, norėjo išgelbėti ir kitą brolį, bet pati pakliuvo į duobę. Nei berniukai, nei pati Vitalija plaukti nemokėjo“, – vakar pasakojo Obelių seniūnas Eugenijus Narkūnas. Aleksandravėlėje gyvenančią daugiavaikę Paukščių šeimą persekioja nelaimės. Prieš dvejus metus šeimos galvai teko palaidoti žmoną, palikusią jį su šešiais vaikais. Šiandien šeimos tėvas atsisveikina su dukra ir sūnumi. „Tragiškai pasibaigusi šienapjūtė“. RESPUBLIKA
Nors Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) teigia, kad šiais metais stojančiųjų į mūsų šalies universitetus ir kolegijas skaičius buvo rekordinis, mokyklų atstovai atskleidžia, kad realybė – gerokai liūdnesnė. „Šiemet stojančiųjų į užsienio aukštąsias mokyklas skaičius mūsų gimnazijoje išaugo dvigubai“, – konstatuoja Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas. „Mūsų kainos, kalbu ne tik apie studijų, yra didesnės nei kai kuriose Europos šalyse, o atlyginimai – mažesni. Reikia sudaryti tokią paskolų ar studijų sistemą, kad žmonės turėtų perspektyvą studijuoti, o vėliau gauti darbą. Dabar abiturientai renkasi tokias studijas, kurios negarantuoja darbo, o jas baigę registruojasi darbo biržoje ar galiausiai emigruoja. Jei jaunuoliai gaus darbą ir pasiliks Lietuvoje, po penkerių metų sukurs šeimą ir nebeišvažiuos į užsienį. Gana ruošti studentus užsienio rinkai“, – sakė gimnazijos direktorius. „R. Dambrauskas: gana ruošti studentus užsienio rinkai“. VAKARO ŽINIOS
