Kodėl taip tyliai į Lietuvos teisės aktus integruojasi beprotiškos, bet neprivalomos Briuselio direktyvos? Kodėl vaikų mokymo, auklėjimo tradicijos taip nepastebimai paverčiamos moralinio luošinimo programomis? Kodėl lietuvis ūkininkas taip lengvai įtikinamas papjauti paskutinę savo karvę ir mesti žemės ūkį, kai kasdien pasaulyje prognozuojamas vis didesnis maisto deficitas? Gal todėl, kad Lietuvos institucijose Briuseliui dirba daugiau nei tūkstantis lietuvių, kuriems labai gerą algą moka Europos Komisija. Ar reikia stebėtis, kad sprendimai valdžios struktūrose priimami ne Lietuvos žmonių, o Briuselio naudai: kiekvienas pučia į dūdą tų žmonių, kurie moka pinigus.
Lietuvoje yra per 1,2 tūkst. valstybės tarnautojų, kuriems visą algą ar bent dalį jos moka ES. Tokie asmenys dirba Seime, Ministro pirmininko tarnyboje, Aplinkos, Finansų, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Ūkio, Susisiekimo, Žemės ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Užsienio reikalų ministerijose ir kitur. Europos Komisijos atstovybė Vilniuje turėtų tarnauti Lietuvai, bet visada būna atvirkščiai – Briuselis informuojamas, kad lietuviški teisės aktai prieštarauja ES doktrinoms.RESPUBLIKA
Radikalieji tautininkai, vadovaujami maištingojo parlamentaro Gintaro Songailos, pastaruoju metu tampa vis sprangesniu kąsniu juos prieš praėjusius Seimo rinkimus prarijusių konservatorių gerklėje. Dešiniųjų lyderis premjeras Andrius Kubilius, atrodo, nusprendė pagaliau atsikratyti nuolat į atlapus jam kimbančio G.Songailos – partijos etikos sargai oficialiai pašalino jį iš partijos. Tačiau šis sprendimas įžiebė naują konfliktą dėl valdžios vis nuožmiau kovojančių konservatorių viršūnėse. Už G.Songailą mūru stojo ne tik jį visada rėmę partijos nariai, kuriuos premjero aplinka pravardžiuoja „talibais“, bet ir partijos pirmininko posto siekianti Seimo vadovė Irena Degutienė. G.Songaila partijos priežiūros komitetui buvo apskųstas dėl to, kad aktyviai priešinosi A.Kubiliaus ir jo šalininkų siekiui Vilniaus savivaldybėje sudaryti koaliciją su lenkų ir rusų politiniu bloku. Takoskyra tarp premjero bei jo komandos ir dalies partijos Seimo frakcijos narių išryškėjo ir vakar vykusiame frakcijos posėdyje. LIETUVOS RYTAS
Seime vakar buvo šventė. Mūsų parlamentarai gavo dar vieną progą pamiklinti liežuvius. Ir ne dėl kokio svarbaus klausimo, o šiaip. Praktiškai – savo malonumui. Seimūnai svarstė, pritarti Vyriausybės ataskaitai ar ne, lyg nuo to šalyje kas nors pasikeistų. Turbūt kiekvienas protingas žmogus sutiktų, kad beprasmiškesnį užsiėmimą sunku sugalvoti. Seimas vieno balso persvara vakar atmetė rezoliuciją, kuria buvo siūloma nepritarti melų pasakomis pramintai 2010-ųjų Vyriausybės ataskaitai. Tačiau seimūnai susigriebė, jog jei rezoliucijai ir būtų pritarta, premjerui bei jo komandai dėl to nė plaukas nuo galvos nenukristų. Net jei pasigirtų, kad Lietuva užkariavo kosmosą. Todėl įstatymus bus suskubta griežtinti. VAKARO ŽINIOS
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsisakiusi iš pareigų atleisti teisėjos vardą pažeminusią Neringą Venckienę, sulaukė atsako. Iš Teisėjų garbės teismo nusprendė pasitraukti du jo nariai. Teisėjų garbės teismo nariai Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys ir Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Stasys Gagys savo atsistatydinimo pareiškimuose nurodė, kad nemato galimybės dar kartą svarstyti N.Venckienei iškeltos drausmės bylos. Tai pirmas kartas, kai nebaigę savo kadencijos traukiasi Teisėjų garbės teismo nariai. Atsistatydinti nutaręs V.Kažys savo pareiškime nurodė, kad negali pakeisti savo nuomonės ir yra įsitikinęs, jog Panevėžio teisėjus viešai kyšininkais ir iškrypėlių klano dangstytojais pavadinusi N.Venckienė turi būti pašalinta iš teismų sistemos. LIETUVOS RYTAS
2002 metų spalio 1-ąją Kaune buvo rastas negyvas „Akistatos“ žurnalistas Albertas Oniūnas. Teisėsauga tada nusprendė, kad A. Oniūnas nusižudė. Šiomis dienomis pasklido kalbos, jog žurnalistas iš gyvenimo pasitraukė ne savo noru, o buvo nužudytas. Ar tikrai taip galėjo būti, skaitykite šios dienos straipsnyje „Ar galėjo S. Gaidjurgis nužudyti „Akistatos“ žurnalistą?“ AKISTATA
Į Lietuvą sugrįžta po įvairias šalis išbarstyta nužudyto kunigo Ričardo Mikutavičiaus kolekcija – Latvijos sostinėje rasta antikvarinė vaza. Brangią paauksuotą vazą iš pagrobtos R.Mikutavičiaus kolekcijos pareigūnai Rygoje aptiko per tarptautinę operaciją. „Iš pirmo žvilgsnio vaza nėra sugadinta. Ar jos būklė ir vertė pakito nuo to laiko, kai buvo pagrobta, įvertins ekspertai“, – sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis. Pareigūnai aiškinasi, kam ir kas pardavė šią vertybę. Įtariamieji kol kas nesulaikyti. „Kunigo R.Mikutavičiaus žudikai ir kolekcijos pagrobėjai jau nuteisti, tačiau vis dar aiškinamės, kas už ko stovėjo, kur keliavo meno kūriniai“, – aiškino A.Matonis. LIETUVOS RYTAS
Kitą savaitę, gegužės 4-ąją, Klaipėdos kamerinio orkestro styginiu kvarteto koncertu Simono Dacho namuose prasidės tradicinės Vokiečių kultūros dienos, šiemet uostamiesčio, Šilutės bei Nidos gyventojus ir svečius pakviesiančios į penkiolika nemokamų renginių – nuo kino seansų iki spektaklių. Šiųmetis renginių, kuriuose tradiciškai dominuoja vokiečių autorių kūryba ir vokiečių atlikėjai, ciklas organizatoriams – Klaipėdos vokiečių bendrijos Simono Dacho namams – jau tryliktasis. Per ilgus gyvavimo metus organizatoriai sukaupė nemenką įdirbį: jie džiaugiasi Klaipėdos miesto savivaldybės, Vokietijos ambasados Vilniuje, IFA užsienio ryšių instituto Štutgarte pasitikėjimu ir parama. Didžiausias kultūrinis partneris Lietuvoje – Gėtės institutas, prie programos prisidedantis finansiškai arba konkrečiais renginiais; bendradarbiaujama ir su uostamiesčio kultūros įstaigomis.Ne pelno siekianti organizacija S. Dacho namus puoselėja kaip kultūros centrą, tačiau į biudžetinių miesto įstaigų tinklą jis neįtrauktas. Jau porą metų nei Lietuva, nei Vokietija neskiria lėšų pastato Jūros gatvėje išlaikymui. VAKARŲ EKSPRESAS
