Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius vakar pranešė, kaip ministerija 4 proc. ketina apkarpyti išlaidas. Vykdydama visų valstybės institucijų išlaidų mažinimą 4 proc., Švietimo ir mokslo ministerija kaip vieną iš taupymo būdų įvardija kaimo aukštesnių klasių mokinių skaičiaus didinimą. „Beveik 12 mln. iš 30 mln. litų būtų galima atrasti metodikoje koreguojant minimalų mokinių skaičių klasėse, visų pirma kalbama apie aukštesnes klases kaimo vietovių vidurinėse mokyklose. Norime matyti geriau sukomplektuotas klases kaimo mokyklų aukštesnėse klasėse“, – sakė ministras. G. Steponavičius teigimu, svarstant galimas taupymo alternatyvas nereikėtų atmesti ir mokytojų skaičiaus mažinimo galimybės. „Profesinė sąjunga kategoriškai nepritaria taupymui moksleivių krepšelio sąskaita“, – sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
„Ministrui siūlėme karpyti išlaidas kitur: švietimo sistemoje sukasi apie 3,5 mlrd. litų. Dalis jų aiškiai naudojama neracionaliai: įvairūs neaiškūs milijoniniai projektai, viešųjų ryšių akcijos. Čia yra kur taupyti“, – atkreipė dėmesį profesinės sąjungos pirmininkas. Pasak jo, G. Steponavičius algų nemažins, nes darbo apmokėjimo tvarka nesikeis, tačiau atlyginimai sumažės. Algos nebus mažinamos, bet jos sumažės. RESPUBLIKA
Baigiantis metams dar visiškai neaišku, kada įsigalios pernai pasirašytas ir šiemet ratifikuotas Lietuvos susitarimas su Baltarusija dėl paprastesnio sienos kirtimo pasienio gyventojams. Pernai rudenį prezidentei Daliai Grybauskaitei lankantis Minske Lietuvos ir Baltarusijos pareigūnai pasirašė sutartį, kuriai įsigaliojus ne toliau kaip 30–50 km nuo sienos gyvenantys abiejų valstybių piliečiai turės galimybę į gretimus šalies kaimynės pasienio regionus vykti be vizų, tik su ilgalaikiais paprastesniais 20 eurų kainuojančiais dokumentais. Šių metų pradžioje susitarimą ratifikavo Baltarusija, pavasarį – Lietuvos Seimas. Nors dar lapkričio mėnesį užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Seimo narius informavo, jog pasirengimo darbai pereiti prie paprastesnės pasienio gyventojų kelionių tvarkos iš esmės yra baigti, ir laukiama žinių iš Baltarusijos kolegų, tačiau dėl to, kad Minskas stabdo ir nekomentuoja savo veiksmų, susitarimo įsigaliojimas iki šiol vis dar skendi migloje. „Sutartis įstrigo Minske“. KAUNO DIENA
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Lilija Petraitienė įteikė merui sąrašą „taškų“, kur pietinėje miesto dalyje galima įsigyti narkotinių medžiagų. Politikei tokį sąrašą pavyko sudaryti atlikus pietinėje miesto dalyje gyvenančių klaipėdiečių apklausą. „Net 58 proc. apklaustų gyventojų atsakė, kad jaučiasi nesaugūs dėl narkomanijos grėsmės ir vardijo vietas, kur yra platinami bei vartojami narkotikai, o narkotikų platinimo vietos ar net butai jiems yra vieša paslaptis“, – miesto Tarybos posėdžio metu politikams sakė L. Petraitienė. Iš viso buvo apklausti 524 klaipėdiečiai. L. Petraitienės teigimu, miestiečiai yra nusivylę valdžia ir gyvena nuolatinėje baimėje, todėl ji siūlė merui artimiausiu metu „inicijuoti savivaldybės Tarybos kolegijos posėdį ir kartu su policijos atstovais apsvarstyti kriminogeninę situaciją mieste bei imtis visų būtinų priemonių užtikrinti saugumą“. Merui įteiktas narkotikų „taškų“ sąrašas. VAKARŲ EKSPRESAS
Praėjo lygiai dveji metai nuo Lietuvos sostinę džiuginusio projekto „Vilnius–Europos kultūros sostinė“ renginių pabaigos. Kultūros kėlimui įvairiomis formomis „įsisavinta“ trečdalis milijardo litų. Dirigentas Saulius Sondeckis, paklaustas, kas po pusės milijardo litų vertės Lietuvos kultūrinimo liko pačiai kultūrai, neabejodamas atsako: liko vamzdis... S. Sondeckis buvo daugybės Europos kultūros sostinių renginių dalyvis, su orkestru koncertavęs Austrijoje Grace, kur, pasak jo, specialiai renginiui buvo pastatyta viena nuostabiausių koncertų salių bei puikūs parodų paviljonai, taip pat Portugalijos sostinėje Lisabonoje, Norvegijoje Bergene, Lenkijoje Krokuvoje, Graikijoje Salonikuose. Lietuvoje, pasak jo, „neliko nieko, o tai yra baisu“.
Praėjus dvejiems metams po amžiaus kultūros renginiu Lietuvoje turėjusiu tapti „VEKS 2009“, kalbos apie esą į kultūrą valstybės investuotus mažiausiai 0,3 mlrd. litų beveik nieko nebedomina. Tiesa, oficialiai tuo dar domisi Generalinė prokuratūra. Tačiau dėl iš valstybės pasisavinto (įsisavinto) pusės milijardo litų dar niekam nė plaukas nuo galvos nenukrito. Išvada: vokite kultūros vardu, už tai Lietuvoje nebaudžiama. „Kokia kultūra sužėlė iš VEKS sėklų“. VAKARO ŽINIOS
Valstybė viena ranka moka pašalpas bedarbiams, kurių Lietuvoje registruota daugiau nei 217 tūkst., o kita dosniai finansuoja būsimų bedarbių rengimą aukštosiose mokyklose. Valdžios vyrams niekaip nesumąstant, kaip reikėtų prognozuoti ateities specialistų poreikį ir kartu nenuskriausti diplomus pagal stojančiųjų pageidavimus sėkmingai kepančių aukštųjų mokyklų, verslas ėmė atvirai grasinti kvalifikuotos darbo jėgos atsivešiantis iš užsienio. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) rado šiokį tokį gelbėjimosi ratą – tikslinį studijų finansavimą. Jo esmė: valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės galės gauti išskirtinius studijų krepšelius. Juos gavę studentai turės 3 metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdaviai – sumokėti 20 proc. būsimo darbuotojo studijų kainos.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas už šį žingsnį ministrui Gintarui Steponavičiui rašo riebų pliusą, tačiau abejoja, ar nauja tvarka prigis. Be to, pasak jo, daugelio darbdavių netenkina universitetų absolventų žinių lygis, ir kad toks inžinierius galėtų įmonėje dirbti savarankiškai, į jo kvalifikaciją tenka nemažai investuoti. Pasak S. Besagirsko, „aukštasis mokslas pas mus tiek nuvertintas, kad tas diplomas darbdaviui yra kaip žemiausia kartelė, rodanti, kad žmogus nėra visiškas neišmanėlis, nors daugeliu atvejų pakaktų ir žemesnio išsilavinimo, bet daugiau profesinių žinių“. „Reikia žmonių, o ne diplomų“. RESPUBLIKA
Nors šiemet Klaipėdoje kūdikių gimė apie 100 mažiau nei pernai, o mirčių užregistruota apie 150 daugiau, mirtis gyvybės neįveikė – naujagimių buvo daugiau nei išėjusių anapilin – iki gruodžio 28 d. uostamiestyje pasaulį išvydo 1 160 berniukų ir 1 048 mergaitės. 24 mamas pradžiugino dvynukų poros, o trims šeimoms gimė trynukai. Šiemet populiariausi mergaičių vardai buvo Gabija, Gabrielė, Ugnė, Kamilė ir Ema, berniukų – Matas, Lukas, Jonas, Jokūbas ir Danielius. Tiesa, tėvai nesibaimino ir retų bei negirdėtų vardų, pavyzdžiui, tarp mergaičių atsirado Amerita, Anija, Aprilė, Dija, Dionė, Elanda, Estėja, Geistė, Grasilė, Lūja, Linėja, Lika, Mantilė ir Perla, o tarp berniukų – Auštaras, Angelas, Austrius, Daironas, Daugis, Eliotas, Elunas, Garetas, Neitas, Nandas, Neiras ir Sarmatas. „Civilinė statistika: daugėja visko, išskyrus naujagimius“. VAKARŲ EKSPRESAS
Trečiadienį Šiaulių miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį 24–iems telefonu gyventojus mulkinusiems ir jų santaupas viliojusiems sukčiams. Visi teisiamieji pripažinti kaltais. Aferistams skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 13 metų iki kelių mėnesių. Devyni iš teisiamųjų šio teismo nuosprendžio laukė būdami nelaisvėje. Keturi, paskelbus nuosprendį, vakar teismo salėje suimti. Kitiems kaltinamiesiems skirtos laisvės apribojimo bausmės. Didžiausia nelaisvės bausmė – trylika metų – skirta 7 kartus anksčiau teistam 28–erių Edui Galvonui. Nustatyta, kad sukčiai veikė pasiskirstę vaidmenimis: vieni skambino aukoms iš įkalinimo įstaigų, kiti eidavo pasiimti suderėtų santaupų. Iš žmonių aferistai išviliojo nuo 200 iki 10 tūkst. litų. Sukčiams mokėta ir papuošalais. Ši sukčiavimo byla – viena iš didžiausių, pastarąjį dešimtmetį nagrinėtų Šiaulių miesto apylinkės teisme. Ją sudaro 50 tomų. „Nuosprendis 24–iems telefoniniams sukčiams“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kauno miesto apylinkės prokuratūra teismui perdavė bylą dėl šių metų gegužę visuomenę sukrėtusio įvykio, kai jauna mergina savo namų laiptinėje buvo apipilta sieros rūgštimi. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad šį žiaurų nusikaltimą organizavo ir jam vadovavo 33-ejų kaunietis Paulius Kairys. Jis draugavo su 28-erių Egle V., bet kadangi vedęs vyras nesiruošė nieko keisti savo gyvenime, jauna moteris nutarė jį palikti. Atstumtas vyras suplanavo egzekuciją, o jai įgyvendinti pasamdė niekur nedirbantį, 4 kartus teistą recidyvistą ir jam atidavė paties įsigytą buteliuką su sieros rūgštimi. Žiaurus sumanymas buvo įgyvendintas šių metų gegužę.
Pasak ikiteisminį tyrimą kontroliavusio prokuroro Romano Mackevičiaus, „nustatyta, kad nusikaltėlis sudavė merginai į veidą ir apipylė ją sieros rūgštimi – Eglė V. nudegė 22 proc. kūno paviršiaus“. Už įvykdytą egzekuciją pasamdytajam recidyvistui P. Kairys sumokėjo 2 tūkst. litų. Šis prisipažino ir gailisi, o P. Kairys savo kaltės nepripažino. Prokuroro teigimu, P. Kairys kaltinamas ne tik sunkiai sutrikdęs merginos sveikatą, bet ir neteisėtai rinkęs informaciją apie jos privatų gyvenimą. Baudžiamasis kodeksas už šiuos nusikaltimus numato maksimalią 12 metų bausmę. Šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta Eglė V. pateikė 1 mln. litų vertės civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. „Milijonas už rūgšties išėstas žaizdas“. KAUNO DIENA
Po nakties, praleistos Plungės areštinėje, skandalais išgarsėjęs 42 metų Gintaras Einikis trečiadienį ištrūko į laisvę. Šio pirmadienio vakarą jis atvažiavo pas savo draugę Jurgitą Narmontienę visiškai girtas – vyro organizme policija vėliau aptiko daugiau nei 5 promiles alkoholio. Ši jo neįsileido, dėl to įpykęs G. Einikis grasino kūdikio besilaukiančiai sugyventinei, kad ją nužudys. Pagal J. Narmontienės pareiškimą Rietavo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti ir smarkiai sutrikdyti sveikatą. Teismas nusprendė buvusiam krepšininkui skirti švelnesnę kardomąją priemonę nei laisvės atėmimas – kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis negalės artintis prie J. Narmontienės namų. G. Einikiui jau antrus metus Kalėdos baigiasi areštinėje – pernai šias šventes jis praleido Mažeikių areštinėje. Po konflikto su J. Narmontiene jam buvo skirta 20 parų arešto. „Uždraudė pasirodyti prie draugės namų“. LIETUVOS RYTAS
Neringa Venckienė vakar viešai pareiškė, esą ją prievartauja bet kokia kaina išvilioti mergaitę iš namų. Vaiko teisių apsaugos pareigūnės atkerta, kad teismo sprendimas perduoti Laimutei Stankūnaitei dukrą iki penktadienio bus įvykdytas. Nors dabartinė mergaitės globėja V. Venckienė buvo įpareigota vidurdienį pati nuvežti mažametę pas motiną į susitikimą mokykloje Garliavoje, ir pasiimti ją po 5 val., atėjus pasimatymo laikui, N. Venckienė išėjo iš namų viena ir sėdo į savo automobilį, pareiškusi, jog negalinti vežti mergaitės per prievartą. Pagal teismo nutartį pasimatymų trukmę per 14 dienų reikia ilginti iki 6 val., tada galima vaiką apgyvendinti pas mamą. Antradienį vykęs pasimatymas truko 4 val. „Viskas, kas susiję su vaiko situacija, jau išnagrinėta teisme. Sprendimas yra priimtas ir nėra jokių kitokių išlygų“, – sakė Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Daugėlienė. „Garliavos drama baigsis iki penktadienio?“ KAUNO DIENA
Vakar mergaitė eilinį kartą atsisakė vykti susitikti su motina. Tik mažylės nuomonė jos likimą sprendžiantiems suaugusiesiems neįdomi. Tokie pat neįdomūs teisėsaugininkams buvo ir D. Kedžio „Laiške į niekur“ išdėstyti iškrypėlius demaskuojantys mažos mergaitės žodžiai. Galbūt neatsitiktinai šis laiškas, jau publikuotas knygoje apie D. Kedį, būtent dabar buvo atsiųstas „Respublikai“ ir kitoms redakcijoms su prašymu jį išspausdinti kaip apmokamą informaciją. Tačiau siuntėjas atsisakė, kad būtų paskelbti jo vardas ir pavardė. D. Kedžio dukrelę globojanti Kauno teisėja Neringa Venckienė „Respublikai“ teigė nežinanti, kas susirūpino būtent dabar dar kartą paviešinti jos brolio laišką, rašytą 2009-aisiais. RESPUBLIKA
Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė įpareigota atvežti globojamą brolio dukterį susitikti su motina, bet sprendimo nevykdo ir šaukiasi minios pagalbos. „Jeigu Lietuvoje dar yra žmonių, darykite ką nors“, – vakar prie savo namų rypavo dviejų žmonių nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio sesuo N. Venckienė. Liedama pyktį garliaviškė pareiškė, kad psichologai ir vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai skleidžia melą apie šiltus L. Stankūnaitės ir jos dukters santykius. Duktė L. Stankūnaitei turi būti perduota ne vėliau kaip gruodžio 30-ąją. „Teisėja prašo minios padėti“. LIETUVOS RYTAS
