Buvęs užsienio reikalų ministras ekonomistas Povilas Gylys sako, kad formalus Lietuvos politinis elitas negina valstybės interesų ir dėl to šalis tapo nereikšminga pėstininke Lenkijos rinkimų kampanijos kovose. Komentuodamas Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus poziciją esą Lietuva ir Lenkija iškilusias tarpusavio problemas gali išspręsti pačios ir Europos Sąjungos (ES) įsikišimas tikrai nesąs reikalingas, P. Gylys pabrėžė, kad šį, jau ilgai trunkantį, konfliktą reikėtų spręsti būtent europinėje arenoje. „Reikia ieškoti išeities, nes esame kaimynai. Kadangi Lenkija yra užėmusi teisiojo ir stipriojo poziciją, manau, kad Briuselis, neutrali trečioji šalis, mums padėtų išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų yra“, – pabrėžė profesorius. RESPUBLIKA
Kova su besiplečiančiomis Afrikos dykumomis, pasirodo, yra didelis Lietuvos Vyriausybės rūpestis. Tam negaila šalies biudžeto pinigų, o pateisinti su dykumomis susijusią egzotišką kelionę bandoma būsimu Lietuvos pirmininkavimu ES. Paties premjero palaiminta ministerijos valdininkų komandiruotė, kuri labiau panaši į egzotišką turistinę išvyką, apmokėta Lietuvos biudžeto lėšomis. Dykumų smėliui stabdyti iš Aplinkos ministerijos kišenės pasemta mažiausiai 20 tūkst. litų – tiek, kiek retai atsieina net kai kurių ministrų kelionės. Praėjusią savaitę A.Kubilius pasirašė potvarkį, kuriuo buvo palaiminta AM Gamtos apsaugos departamento gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno ir šio skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Gudaitienės–Holiman komandiruotė į Pietų Korėjos miestą Čangvoną. V.Graičiūnas Lietuvos viešojoje erdvėje labiau žinomas kaip įvairių su žuvininkyste ir žuvų veisimu susijusių problemų specialistas. Tačiau jis „Lietuvos rytą“ tikino, kad jam ir jo kolegei tikrai reikia atstovauti Lietuvai karo su dykumomis fronte. Vieni svarbiausių oficialios darbotvarkės punktų – įvairios ceremonijos, priėmimai ir vakarienės. Konferencijos dalyviams taip pat siūloma turtinga kultūrinė ir pramoginė programa – įvairių folklorinių ansamblių koncertai, šokiai, piešimo ir fotografijos konkursai. LIETUVOS RYTAS
Jei krizė ir nustekeno Lietuvos žmones, tai tik ne sėdinčiuosius valdžioje. Vien Seime milijonierių – dešimtys. Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtos dabartinio ministrų kabineto narių 2010 metų turto ir pajamų deklaracijos iškalbingos: iš 15 ministrų net trečdalis – milijonieriai. Turtingiausias – aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Jo šeima valdo beveik pusšešto milijono litų vertės turtą. Vien per 2010 metus Kazlauskams pavyko praturtėti daugiau nei milijonu litų. Vis dėlto ministrams toli iki parlamentarų apsukrumo. Dauguma pastarųjų sukaupę kelis ar net keliolika kartų daugiau turto nei turtingiausi ministrai. 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Seime dirba 35 milijonieriai. VAKARO ŽINIOS
„Iš to, kad kai kurie mūsų politikai sėkmingai ir sparčiai kraunasi turtus, galima spėti, kad galbūt jų darbas ir elgesys nėra visai sąžiningi. Dar didesnis paradoksas, kad ir per šalį apėmusią didžiulę ekonominę krizę kai kurie politikai sugebėjo gana neblogai prakusti.“,– Algis Krupavičius, politologas, sako, jog politikų turtai – jų sąžinės matas. VAKARO ŽINIOS
Šiauliuose rengiama radikali viešojo sektoriaus pertvarka – iki tūkstančio biudžetininkų gresia netekti darbo. Socialdemokratas meras Justinas Sartauskas tikina, jog „nieko nedaryti nebeišeina“ – biudžetas nebepaveža skolų ir šimto įstaigų vežimo. Bet pasipriešinimas reformoms bręsta būtent tarp socialdemokratų. J. Sartauskas viliasi, jog „partija, besiruošianti būti pozicijoje Lietuvoje ir dabar esanti pozicijoje Šiauliuose, tikrai yra atsakinga, priims racionalius sprendimus, kuriuos būtina šiandien įgyvendinti.“ Bet ar nebus pajudintas pats? „Manau, kad nereikia miestui mero, kuris tik sakytų, kaip viskas gražu“, – teigia J. Sartauskas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
„Būtina objektyviai pažinti, koks buvo holokaustas Europoje ir Lietuvoje“, – teigia Šiauliuose viešėję Holokausto memorialinio muziejaus Vašingtone atstovas Stephenas Feinbergas, JAV ambasadorės patarėjas kultūrai, švietimui ir žiniasklaidai Jonathanas M. Bergeris ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Vilniuje direktorius Markas Zingeris. Svečiai aptarė sausio mėnesį Šiaulių universitete organizuojamo seminarų–diskusijų holokausto tema ciklą. Šiauliuose šis seminaras – trečiasis, prieš tai seminarai vyko Vilniuje, Kaune. Jo principas – ugdyti ugdytojus, šviesti švietėjus. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kad Konstitucinio teismo (KT) išaiškinimas dėl Šeimos politikos koncepcijos daug kam turėjo nepatikti, nestebina. Stebina, kad valdantiesiems konservatoriams atstovaujantis Seimo narys Mantas Adomėnas KT teisėjus išvadino chunta ir klika. Kaip teisinėje valstybėje derėtų vertinti tokį politikų elgesį? Apie tai – pokalbis su buvusiu KT pirmininku, Vilniaus universiteto profesoriumi Egidijumi Kūriu. „Vadinti KT chunta ir klika – visiškas užribis. Tokios viešos kalbėsenos sau neleistų joks kultūringas žmogus. Juo labiau neleistina tautos atstovui žeminti kitos valstybės valdžios šakos. Bet chamizmas seniai jau yra tapęs mūsų politinės kultūros, o tiksliau antikultūros, norma“,– sakė E.Kūris. LIETUVOS RYTAS
Prieš savaitę seimūnas, grupės „Žmonės už gyvūnus“ iniciatyvinės grupės narys Petras Auštrevičius, atsivertęs kalendorių, pamatė, jog artėja Pasaulinė gyvūnų diena. Todėl suskubo pranešti pasauliui, kad jis, Petras Auštrevičius, sieks, jog Seimas kuo greičiau priimtų Gyvūnų gerovės įstatymą. Tačiau seimūno meilė gyvūnams – keistoka. Mat pateiktame projekte siūloma tikrai svarbių dalykų, pavyzdžiui, uždrausti kates ir šunis žudyti maistui ir tiekti juos ant stalo. Kiek iki šiol Lietuvoje suvalgyta kačių ir šunų, ponas Auštrevičius nepraneša. Taip pat siekiama uždrausti skersti gyvūnus jų neapsvaiginus. Seime nebėra ką veikti.VAKARO ŽINIOS
„Čia mūsų namai“, – šie rašytojo Juozo Paukštelio (1899–1981) žodžiai įrašyti šeštadienį Linkuvoje (Pakruojo rajonas) atidengtame paminkle, skirtame linkuvių mylimo rašytojo atminimui. Skverelis ir paminklas J. Paukšteliui Linkuvos šviesuolių rūpesčiu iškilo priešais karmelitų vienuolyno pastatą, buvusios žvyruotos automobilių aikštelės vietoje. „Esu sujaudinta. Viskas taip tinka, čia mano tėvukui tokia artima vieta, – sakė rašytojo dukra Valentina Paukštelytė. – Linkuva jam buvo kaip namai.“ V. Paukštelytę labiausiai sujaudino faktas, kad nesibaigiančių žinių apie ekonomines ir moralines krizes sraute iškilo naujiena: patys žmonės susirinko, susidėjo ir sudėtingu laiku pastatė paminklą. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kai kurie teismai metų pabaigoje nebegalės išmokėti ne tik priedų už viršvalandžius bei darbą poilsio dienomis ir per šventes, bet ir atlyginimų. Dėl to kaltinama Vyriausybė, apskaičiavusi teismams per mažą darbo užmokesčio fondą. Pinigų atlyginimams labiausiai trūksta Švenčionių, Šiaulių, Šilutės rajonų apylinkių teismams. Maždaug 100 tūkst. litų skylė liks ir Lietuvos apeliacinio teismo darbo užmokesčio fonde, nors jo darbuotojai ir teisėjai solidariai ėjo nemokamų atostogų. RESPUBLIKA
Panevėžys dėl nusikaltimų gausos anksčiau buvo pramintas lietuviškąja Čikaga. Tuo tarpu Alytus pretenduoja į kitą rekordą – teisėsaugos pareigūnai į dienos šviesą jau yra ištraukę net keturių miesto merų kriminalines nuodėmes. Šio mėnesio pabaigoje Kauno apygardos teisme turėtų prasidėti baudžiamosios bylos dėl galimų finansinių machinacijų atliekant Alytaus miesto stadiono rekonstrukcijos darbus. Pagrindinis bylos kaltinamasis – buvęs miesto meras Česlovas Daugėla. Alytaus merijai per visus nepriklausomybės metus vadovavo septyni merai. Kokia velniava apsėdusi šį miestą, jei net keturi susipykę su teisėsauga? „Oi, net nežinau. Jūs čia provokuojate?“ – „Respublikos“ užkluptas dabartinis Alytaus meras Feliksas Džiautas prisipažino apie tai niekados negalvojantis – paprasčiausia tokia situacija susiklostė. Politikas sakė esąs įsitikinęs, jog apsaugoti nuo tokių „merų“ negali nei juos renkantys tarybos nariai, nei rinkėjai. Alytaus meriją apsėdo nelabasis.RESPUBLIKA
Žaibiška vagystė ar pareigūnų ir vagišių sandėris? Varėnos rajone, kelyje Vilnius–Gardinas, partrenktas įspūdingas elnias pradingo kaip į vandenį, nors tuo metu čia avarijos aplinkybes aiškinosi policininkai. Rugsėjo vakaras automobilį vairavusiai Varėnos rajono gyventojai Elenai Babravičienei buvo nesėkmingas. Iš miško tankmės į kelią įbėgęs elnias trenkėsi į moters automobilį. Į elnią, gulintį ant kelio, iškart po avarijos tiesėsi ir atsitiktinai čia sustojusių medžiotojų rankos. Tačiau E.Babravičienė užprotestavo, kad šie pasiimtų žvėrį dar neatvykus policijai. „Sustojusių automobilių vairuotojai elnią nutempė ant žolės. Atvažiavo policininkai, o iškart po to – visureigis su vyrais. Man atrodė, kad jie iš gamtos apsaugos agentūros“, – pasakojo E.Babravičienė. LIETUVOS RYTAS
Kyšininkavimu įtariami keturi aukštas pareigas ėję Kauno savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento valdininkai priversti gyventi kukliau, tačiau be darbo jie neliko. Greitai jų byla bus perduota teismui. „Kauno dienai“ pavyko sužinoti, kad liepą iš belangės į laisvę išėjęs buvęs savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento direktorius Edmundas Balasevičius jau spėjo atsigauti ir norėtų grįžti prie savo pedagoginio pašaukimo. Kaune esančių švietimo ir ugdymo įstaigų durų dabar E.Balasevičius negali praverti – tai jam draudžia kardomoji priemonė. KAUNO DIENA
