Lietuviai taip mėgsta bulves, kad jas vadina net antrąja duona, ir jų per metus suvalgo iki 100 kilogramų.
Tačiau egzotiškos išvaizdos – rausvo, melsvo ar tamsiai violetinio minkštimo – bulvės dar retai puikuojasi ant tautiečių stalų. Nors, kaip sako Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai, spalvotųjų nauda gerokai didesnė už lietuvių gomuriui įprastų šviesių bulvių.
„Spalvotos bulvės yra daug vertingesnės, nes jos turi savo sudėtyje biologiškai aktyvių medžiagų, kurios pasižymi antivėžinėmis savybėmis, tai tos, kurios turi tamsiai mėlyną minkštimą, tamsiai violetinį, intensyviai rožinį minkštimą – tai atitinkami pigmentai, dažančios medžiagos“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos profesorė Elvyra Jarienė.
Tai patvirtina ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistai, analizavę kaip spalvotų bulvių ekstraktai veikia skrandžio vėžio ląsteles. Mokslininkai atliko unikalius tyrimus, o kai kuriuos ir pirmą kartą pasaulyje. Rezultatai stulbinantys.
„Bulvės su spalvotu minkštimu slopina ląstelių gyvybingumą, skrandžio vėžinių. Taip pat jų gebėjimą daugintis, t.y. proliferuoti. O taip pat pamatėme, kad slopina ir mitochondrijų funkciją vėžinėse ląstelėse. Mitochondrijos yra kaip atominė elektrinė gamina energiją ląstelėms, kad vyktų procesai jose. Taip pat gyvybingumas ląstelių buvo užslopintas 30–70 procentų“, – teigia LSMU Farmakognozijos katedros profesorė Sonata Trumbeckaitė.
Ar šios spalvotos daržovės taps ginklu kovai su skrandžio vėžiu? Mokslininkai sako, kad tam dar reikia išsamesnių tyrimų su žmonėmis.
„Gautas tikrai naujas įdomus faktas, bet reikia toliau atlikti tyrimus. nes mes čia atlikome tyrimus laboratorijoje su ląstelių kultūromis“, – kalba S. Trumbeckaitė.
Tiesa, svarbu, ir kaip šie šakniavaisiai užauginami.
„Bulvės užaugintos ekologiškai arba biodinamiškai turėjo didesnius kiekius biologiškai aktyvių medžiagų, antocianinų, fenolinių rūgščių ir flavanoidų“, – tikina VDU Žemės ūkio akademijos lektorė Nijolė Vaitkevičienė.
Anot tyrėjų, prevencijos tikslais žmonės galėtų gerti šių bulvių sultis, turinčias gydomųjų savybių. Po keliasdešimt gramų per dieną.
„Per daug piktnaudžiauti negalima, rekomenduotina gerti tik šviežias, nes labai greitai vyksta pokyčiai, kadangi bulvėse yra vitamino C, o jis labai greitai yrantis sąlytyje su deguonimi, su šviesa – tai tik išspaudžiam ir galima gerti, tik reikia palaukti, kol nusėda krakmolas. Šitas krakmolas turi būti būtinai nupilamas prieš geriant sultis, reikia trupučiuką palaikyti ir matot kiek krakmolo nusėda“, – teigia E. Jarienė.
Likę bulvių tarkiai, kaip ir nusistovėjęs krakmolas puikiai tinka kitų patiekalų gamybai – cepelinų, blynų ar kisieliaus. O specifinį bulvių sulčių skonį galima prislopinti kitų vaisių ar daržovių sultimis.
Šie spalvoti šakniavaisiai lėtina senėjimo procesus, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, o vitaminų juose visas spektras. Štai vitamino C beveik tiek pat kiek citrinose.
„Jose randama apie 30 elementų, dominuoja kalis magnis, yra B grupės vitamino nemažai, PP vitamino, pektinų, cukrų: gliukozė, fruktozė sacharozė“, – kalba E. Jarienė.
Vitaminai ir kitos naudingos medžiagos išlieka ir termiškai apdorotose bulvėse, bet svarbu teisingai tai daryti – daržovių jokiu būdu neskusti, o tik švariai nuplauti.
„Verdant jie truputėlį išsiplauna į vandenį, bet mes rekomenduojame virti su luobele, tuomet praradimai bus mažesni, ir siūlome kepti orkaitėje“, – sako N. Vaitkevičienė.
Šeimininkės tikrai gali nustebinti ir namiškius, ir svečius – spalvotos bulvės tinka košei ar garnyrui, o balta mišrainė virs tikra mozaika, jei joje įprastas šviesias bulves pakeis violetinės, rausvos ar mėlynos.
