Per 3,5 metų nieko nenuveikę sovietų okupacijos žalos atlyginimo klausimu, konservatoriai jį prisiminė artėjant Seimo rinkimams. Vyriausybinės komisijos nariai, kuriems pavesta parengti nuostatas deryboms su Rusija dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo, patys nežino, ką komisijoje veiks. Nors 1992 m. referendumu politikai įpareigoti siekti visiškos reparacijos, politiniams kaliniams ir tremtiniams iš Rusijos pakaktų tik pensijų, o istorikams – bent vieno dolerio ir okupacijos fakto pripažinimo.
Ruošiasi intensyvioms deryboms
Praėjusią savaitę Vyriausybė atnaujino dar 1995 m. sudarytą specialią komisiją, kuri pateiks siūlymus dėl Lietuvos derybinių pozicijų siekiant iš Rusijos gauti reparaciją už sovietų okupacijos padarytą žalą. Pasak Vyriausybės, komisija savo pasiūlymus pateiks iki liepos 1 d. Tačiau patys komisijos nariai, panašu, nežino, ką veiks ir kokias derybines pozicijas formuos.
„Ten tiesiog prašoma pasiūlyti Vyriausybei, kaip būtų galima reikalauti ar prašyti žalos atlyginimo iš Rusijos“, – miglotai kalbėjo vienas komisijos narys Povilas Jakučionis. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas tikino, esą premjeras Andrius Kubilius jam žadėjo, kad pirmiausia bus siekiama, jog Rusija atlygintų SSRS kariuomenės padarytą žalą, kuri siekia maždaug 2 mlrd. Lt. „Rusija, kaip SSRS teisių tęsėja, privalo susimokėti už atimtą iš Lietuvos kariuomenės ginkluotę, aviaciją ir kitą turtą. Gyvenkime kaip broliai, rokuokimės kaip žydai“, – kalbėjo P.Jakučionis.
Pašnekovo teigimu, politiniams kaliniams ir tremtiniams svarbu, kad Rusija sumokėtų pensijas už visą tą laiką, kiek lietuviai dirbo Sibire. Be to, turi būti atlyginta padaryta žala sveikatai, nes „kai kurie žmonės liko be rankų ir be kojų“. Paklaustas, kokio dydžio mėnesines pensijas privalėtų mokėti Rusija, P.Jakučionis tikslios sumos neįvardijo. „Savo laiku Rusijos įmonės mums mokėjo pensijas, bet paskui jų mokėjimas buvo nutrauktas, o Lietuvos valdžia nereikalavo, kad jų mokėjimas būtų atnaujintas“, – tikino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovas P.Jakučionis. Po 1940 m. okupacijos sovietai į lagerius ir tremtį išvežė apie 275 tūkst. Lietuvos piliečių.
Pakaktų dolerio ar net lito
Į komisijos sudėtį įtrauktas Lietuvos istorijos instituto direktorius Algimantas Kasparavičius „Valstiečių laikraščiui“ negalėjo pasakyti, kokia yra jo užduotis komisijoje. „Komisiją sudarė Vyriausybė, o į ją įtraukti žmonės dar nebuvo nė karto susirinkę, todėl man būtų nekorektiška kalbėti apie komisijos darbą“, – aiškino A.Kasparavičius. – Vienintelis dalykas, kurį galiu pasakyti, yra tas, kad kompensacijos Lietuvai klausimą su Rusija turime išspręsti maksimaliai greitai.“ Istorikas pridūrė, kad reparacijos klausimo negalima užkonservuoti ir „palikti geresniems laikams, nes tai būtų neprotinga nei taktiškai, nei strategiškai“.
Dar 1995 m. sudaryta komisija yra apskaičiavusi apytikslę sovietinio režimo žalą Lietuvai, siekiančią 80 mlrd. Lt. Tiesa, ši suma taip ir nebuvo patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Šioje komisijoje dirbęs Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacijų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas tikino, esą „ne taip svarbu, kokia yra padaryta žala, o kad Rusija pripažintų okupacijos faktą“. „Atvirai kalbant, aš nemanau, kad ta reparacija bus kada nors išmokėta, nes, mano galva, svarbiausia, kad Rusija pripažintų patį faktą. Tas reparacijos dydis galėtų būti ir 1 doleris, ir 1 litas“, – teigė R.Račinskas.
R.Račinskas liko ir atnaujintoje komisijoje, tačiau kol kas neįsivaizduoja savo funkcijų joje. Komisijos vadove paskirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė teigė, kad reparacija už okupaciją turi būti paversta pinigais. „Pagal nutarimo projektą komisija gali pasitelkti ekspertus ir pateiks informaciją apie padarytą žalą, bet metodikas turės rasti profesionalai“, – sakė ji.
Rusija žalą laiko tariama
R.Račinskas patikslina, kad pinigais neįmanoma įvertinti prarastų gyvybių. „Žmonių nesugrąžinsi, bet apie padarytą žalą ekonomikai ir gamtai kalbėti tikrai galime“, – neabejojo R.Račinskas. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacijų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovą ir nustebino, ir pradžiugino iš Rusijos pasigirdusi ironija.
Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksandras Toršinas ketvirtadienį pasiūlė atlyginti Lietuvai „Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą“ SSRS laikų rubliais. „Aš siūlau išmokėti Lietuvai reikalaujamą 31 milijardo dolerių sumą, bet sovietiniais rubliais, pagal kursą 90 centų už rublį. Sovietinių rublių tebeturime tiek, kad nežinome, kur juos dėti“, – taip į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą atnaujinti komisiją reagavo A.Toršinas.
Pasak R.Račinsko, tai, kad Rusija jau reagavo į komisijos sudėties atnaujinimą, rodo, jog kaimynė, net ir ironizuodama pripažįsta, kad privalo išmokėti reparaciją. „Belieka susitarti tik dėl reparacijos apimties“, – tikino jis.
Tačiau pašnekovas pridūrė, kad vien spaudimu Lietuva nieko nepasieks. „Reikia kalbėtis su pačia Rusija, su jos atstovais, taip pat paraginti, kad aktyviau į dialogą įsitrauktų ir Europos Sąjunga, ir visa Vakarų civilizacija, siekiant, kad komunistinis Sovietų Sąjungos režimas būtų pasmerktas“, – neabejojo R.Račinskas.
Vyriausybė veidmainiauja ir maivosi
Dabartinės Rusijos valdžios siekis paneigti 1940 m. Lietuvos okupacijos faktą tarptautinės teisės ekspertų vertintinas kaip absurdiškas, nes šalies aneksiją Rusijos Federacija, kaip Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, pripažino 1991 m. Lietuvos ir Rusijos sutartimi, kurioje teigiama, jog „1940 m. pasekmės pažeidė Lietuvos suverenitetą ir jas būtina pašalinti“.
Šia sutartimi Rusija pripažino ir 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Būtent jame teigiama, „kad yra atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas“.
Be kita to, 1933 m. Lietuvos Respublikos ir SSRS pasirašytoje konvencijoje dėl agresijos apibrėžimo buvo net punktas, kad agresija laikomas „įsibrovimas ginkluotomis jėgomis, net ir karo nepaskelbus, į kitos valstybės teritoriją“.
1992 m. referendume dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo Lietuvos gyventojai įpareigojo valdžią reikalauti iš Rusijos reparacijos. Už tai pasisakė 90 proc. referendume balsavusių piliečių. Nuo tada piliečių valios vykdymą valdžia vilkina visais įmanomais būdais, o dabartinis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis šių metų vasarį po susitikimo Maskvoje su Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministru Sergėjumi Lavrovu net pareiškė, kad „nesutarus dėl bendros praeities kalbos apie kokias nors kompensacijas skamba juokingai ir nerealiai“. Tada A.Ažubalis pareiškė, esą iki šiol nėra net paskaičiuota žala.
Be kita ko, 2010 m. Vyriausybė planavo įsteigti Teisinės pagalbos fondą, kuris padėtų Lietuvos piliečiams teikti individualius ieškinius Rusijai dėl sovietų okupacijos padarytos žalos atlyginimo, bet ir šis sumanymas nebuvo įgyvendintas.
Lauras Bielinis, politologas: konservatoriai mobilizuoja radikaliai nusiteikusį elektoratą
Reikalavimas atlyginti sovietų okupacijos žalą yra daugiau politinio-ideologinio, nei grynai ekonominio pobūdžio. Tuo buvau įsitikinęs anksčiau ir tos nuomonės iki šiol nepakeičiau. Juk iki šiol nėra kriterijų, kuriais būtų galima pamatuoti tos žalos dydį. Kitas dalykas – žalos klausimą Lietuvos politikai daugiau gvildena šalies viduje, nei realiai šį klausimą kelia Rusijai. Neabejoju, kad okupacijos padaryta žala yra daugiau ideologinis ir propagandinis instrumentas, nukreiptas prieš Rusiją, nei aiškiai apibrėžtas reikalavimas. Būtent reikalavimo neapibrėžtumas negerina santykių tarp Lietuvos ir Rusijos, nors abi šalys istoriškai ir kultūriškai turi daugiau bendrumų, nei skirtumų. Todėl esu giliai įsitikinęs, kad žalos klausimo eskalavimas yra ne kas kita, o konservatorių siekis prieš Seimo rinkimus mobilizuoti radikaliai nusiteikusį savo elektoratą. Trečias dalykas – referendumu įtvirtinta prievolė politikams reikalauti iš Rusijos žalos atlyginimo mums neleidžia ištiesti Rusijai rankos. Labai gerai žalos atlyginimo klausimą išsprendė Vengrija, kuri po savo pretenzijomis padėjo brūkšnį ir suteikė pagreitį santykiams su Rusija.
Algis Krupavičius, politologas: keparacijos klausimo nereikėtų nei numarinti, nei pamiršti
Seime priėmus įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“ valdžioje esantys ir nesantys politikai privalo jį vykdyti, todėl kartkartėmis ir keliamas reparacijos klausimas. Tačiau akivaizdu, kad įgyvendinant šį įstatymą realių žingsnių, o ir perspektyvų, kol kas nematyti. Kiek pamenu, minėto įstatymo priėmimą 2000 m. ypač aktyviai rėmė tuo metu opozicijoje buvę konservatoriai, tačiau patekę į valdžią per pastaruosius 3,5 metų nerodė jokio entuziazmo. Tas entuziazmas tiek atšalęs, kad jokių derybų su Rusija nebuvo net pradėta, nors teisinis pagrindas tai daryti buvo jau anksčiau (priėmus įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“). Tai, kad Vyriausybė tarsi atsibudo, mums primena, jog artėja Seimo rinkimai. Gaila, bet iš politikų pasigendu konkrečių žingsnių siekiant, kad Lietuvai būtų atlyginta okupacijos padaryta žala. Šio reparacijos klausimo nereikėtų nei numarinti, nei pamiršti, nes politikoje visuomet atsiranda tokių problemų, kurioms išspręsti reikia ne vieno dešimtmečio. Šiuo atveju taip pat reikės gal daugiau nei 10 metų.
Gediminas STANIŠAUSKAS
