Ekspertai sako, kad Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos šalims, primestas pensijų kaupimo modelis yra per didelė našta valstybei ir abejotina nauda nedaug uždirbantiems žmonėms.
Kadenciją baigęs Seimas spėjo patvirtinti prieš aštuonerius metus palaimintos pensijų reformos pakeitimus. Su privačiais antrosios pakopos pensijų fondais sutartis sudarę gyventojai pagaliau turės galimybę pasirinkti: toliau dalyvauti privačioje pensijų kaupimo sistemoje ar grįžti į „Sodrą“. O tuos, kurie apsispręs savarankiškai mokėti papildomą įmoką į pensijų fondus, valstybė žada paremti skatinamosiomis įmokomis. Naujoji valdžia ketina grįžti prie pensijų reformos.
Galės grįžti į „Sodrą“
Vilniaus universiteto (VU) socialinės politikos profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pabrėžė, kad Lietuvoje patvirtinta pensijų kaupimo sistema iš esmės palanki fondų valdytojams, bet ne gyventojams ir valstybei, o Seimo priimti pataisymai nereikšmingi. „Kai profesionalai žaidžia prieš neprofesionalus, tada žaidžiama į vienus vartus. Valstybė turėtų pasirūpinti, kad taip nebūtų“, – pensijų reformos esmę atskleidė VU profesorius.
Pakoregavus Pensijų sistemos reformos ir Pensijų kaupimo įstatymus nuo 2014 m. pradžios dirbantieji į pasirinktus pensijų fondus galės mokėti papildomą 1 proc. pajamų dydžio kaupiamąją įmoką. Tada valstybė skirs skatinamąją įmoką – 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2016 m. ir dirbančiojo, ir valstybės įmokų dydžiai turėtų būti 2 proc.
Gyventojai nuo kitų metų balandžio iki rugsėjo turės apsispręsti, ar pasirinks tokį modelį, ar grįš į „Sodrą“. Apie tai reikės raštu informuoti pensijų kaupimo bendrovę. Jei dirbantieji raštu nepatvirtins savo apsisprendimo, automatiškai liks dabartinėje sistemoje: toliau galės kaupti pensiją ir „Sodroje“, ir antrosios pakopos fonduose. Seimas taip pat nusprendė nuo kitų metų pradžios 1 proc. – nuo 1,5 iki 2,5 proc. – padidinti „Sodros“ įmokų dydžius į pensijų fondus. 2014 m. pensijų įmokos dydis bus 2 proc. dalyvio pajamų. Nuo pensijų reformos pradžios 2004 m. šios įmokos augo ir 2007-aisiais pasiekė 5,5 proc. Prasidėjus krizei jos buvo sumažintos.
Per didelė našta valstybei
Seimo narys Algirdas Sysas sakė, kad patvirtinti pensijų kaupimo sistemos pakeitimai pernelyg brangiai atsieis mūsų valstybės ir „Sodros“ biudžetams. „Kitais metais iki 2,5 proc. padidinus įmokas į pensijų fondus, iš „Sodros“ biudžeto teks pervesti apie 460 mln. Lt. O 2014 m. pradėjus veikti schemai 2+1+1 (į pensijų fondus papildomai pervedant po 1 proc. įmokų iš dirbančiojo pajamų ir valstybės biudžeto – aut. past.), lėšų poreikis išaugs per 700 mln. Lt. Turint omenyje, kad „Sodros“ biudžeto deficitas – apie 10 mlrd. Lt, o valstybės skola – apie 50 mlrd. Lt, tai bus didelė našta“, – teigė A.Sysas.
Anot parlamentaro, reforma vykdoma skurdinant dabartinius pensininkus, nes jiems augant infliacijai jau ketverius metus nedidinamos pensijos. „Be to, iš valstybės biudžeto skiriant skatinamąsias įmokas į pensijų fondus, mažesnes pajamas gaunantys gyventojai rems turtingesnius, kad šie ateityje gautų didesnes pensijas. Manau, kad mažai uždirbantieji pasitrauks iš antrosios pensijų kaupimo pakopos, nes ten dalyvauti nenaudinga. Vadinasi, iš visų bendrai suneštų pinigų bus skatinami turtingesni, kurie savarankiškai draustis gali ir be valstybės paramos“, – aiškino A.Sysas.
Seimo narys tikino, kad pats grįš į „Sodrą“, nes dalyvavimas privačiame pensijų kaupimo fonde apčiuopiamos naudos jam nedavė. „Mano alga didesnė už vidutinį šalies atlyginimą, tačiau daugiau neuždirbau senatvei. Tad ką kalbėti apie mažai uždirbančiuosius – iš privačiuose fonduose sukauptų lėšų jų senatvė nebus sotesnė“, – įsitikinęs A.Sysas.
Kaip išbristi iš balos?
Pasak R.Lazutkos, tokia pensijų reforma, kuri Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų Europos bei Lotynų Amerikos šalims buvo primesta, brangiai kainuoja biudžetams, o jos nauda žmonėms yra abejotina. Dabar esą ieškoma būdų, kaip iš tos balos išbristi kuo mažesnėmis sąnaudomis. Valstybės pradeda atsitokėti ir mažina „Sodros“ įmokas į pensijų fondus. „Tai padarė Latvija, Lenkija, nors pastarojoje buvo išvengta didelės krizės. Vengrija nacionalizavo pensijų kaupimo sistemą ir grįžo prie buvusios. Visos šalys, pradėjusios tokias reformas, turi sunkumų. Įsipareigojimai būsimiems ir dabartiniams pensininkams tapo dviguba našta biudžetams“, – aiškino ekonomistas.
VU profesorius palankiai vertina Seimo priimtą sprendimą suteikti galimybių patiems dirbantiesiems papildomai iš savo atlyginimo padidinti įmokas į fondus. Tai turėtų paskatinti pasidomėti pensijų kaupimo fondų veikla ir įsipareigojimais savo klientams. „Tada žmonės gal susirūpins, kokias pasirašė sutartis, ar fondai jiems ką nors įsipareigojo, ar tik gauna iš „Sodros“ pinigų ir nuperka vertybinių popierių. Fondams reikės duoti konkrečius pažadus“, – teigė R.Lazutka. Jis pabrėžė, kad paprastiems gyventojams perprasti finansų rinkos subtilybes gana nelengva. Todėl valstybės pareiga – pasirūpinti, kad profesionalūs rinkos žaidėjai jų žaidimų taisyklių neišmanančių žmonių nevedžiotų už nosies.
Vakaruose pensijomis rūpinasi ir darbdaviai
R.Lazutka mano, kad masiško grįžimo į „Sodrą“ gali ir nebūti, nes apie ją nuolat skleidžiamos prastos žinios – esą ji gali bankrutuoti, nemokėti pensijų ir pan. „Taip, „Sodra“ turi sunkumų, tačiau valstybės kol kas nėra sugalvojusios nieko geresnio už valstybinio socialinio draudimo sistemą. O ką gyventojams žada fondai?! Jei privatus pensijų kaupimas būtų išsigelbėjimas, Vokietijoje, Austrijoje ar Švedijoje tokia sistema dominuotų. Tačiau taip nėra“, – dėstė ekonomistas.
Kitokia yra vakariečių praktika. Pasak VU profesoriaus, Vakarų Europos šalyse valstybinės pensijų sistemos lėšomis privačios bendrovės nefinansuojamos. Čia prie senatvės pensijų kaupimo daug prisideda darbdaviai, siekiantys darbuotojų lojalumo. Pensijos kaupiamos kolektyviai – per darbo kolektyvus, profesines organizacijas. Darbdaviai neretai patys įkuria tokius fondus, kurių tikslas – ne pelnas, o sukaupta senatvės pensija darbuotojams. „Darbdaviai įneša savo pinigus, todėl yra suinteresuoti, kad pensijų kaupimo bendrovės veiktų efektyviai ir neštų naudą darbuotojams. Pasamdyti specialistai derasi su fondų valdytojais dėl investavimo, dėl administravimo mokesčių ir pan. Profesionalai kalba su profesionalais, o dauguma mūsų dirbančiųjų, sudariusių sutartis su fondais, – kaip akli viščiukai“, – aiškino R.Lazutka.
BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Rait“ atliktos apklausos duomenimis, į „Sodrą“ grįžtų 10 proc. privačiame pensijų kaupime dalyvaujančių gyventojų. 35 proc. antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių dar nėra apsisprendę, ar norėtų pasinaudoti tokia galimybe, 22 proc. apklaustųjų tvirtino, kad apie tai nieko negirdėjo, todėl ir nesvarstė tokios galimybės.
Antrosios pakopos pensijų fondus yra pasirinkę per milijoną šalies gyventojų. Šiuo metu antrosios pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė – apie 5 mlrd. Lt. Lietuvos investicijų ir pensijų fondo asociacijos duomenimis, pastaraisiais metais iki trečdalio sutartis su fondais sudariusių gyventojų sąskaitų yra neaktyvios dėl nedarbo, emigracijos, nelegalaus darbo. Lėšos būsimai pensijai kaupiamos 30-yje pensijų fondų, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės, kitos – gyvybės draudimo bendrovės.
Komentarai
Išlaisvina iš „baudžiavos“
Povilas Gylys, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius
Pagaliau gyventojams, anksčiau pasirinkusiems pensijų kaupimo fondus, leista išsilaisvinti iš „baudžiavos“. Buvo sukurtas modelis, kai pinigai iš valstybės iždo lengvai patenka į privačią kišenę, o pasitraukti iš tokios sistemos galimybių nenumatyta. Manau, kad reikia atskirti „Sodrą“ ir pensijų fondus. Mokesčių mokėtojų pinigai negali būti nukreipiami į privačias bendroves, nes jie skirti viešajam interesui tenkinti. Kitas dalykas – mūsų visuomenė labai mažai informuota, kaip veikia pensijų kaupimo fondai. Štai Čilėje, kurios privatizuota pensijų kaupimo sistema mūsų šalyje buvo pristatoma kaip sektinas pavyzdys, gyventojai jau gali įvertinti pensijų reformos pasekmes. Praėjus maždaug 25 m., privačius fondus pasirinkusių žmonių, gavusių mažas ir vidutines pajamas, pensijos mažesnės nei likusių valstybinėje pensijų sistemoje. Ar mūsų gyventojai žino, kiek lėšų sukaupė fonduose, kaip pastaraisiais metais krito vertybinių popierių kursai? Kodėl Lietuvoje nei bankų ekspertai, nei laisvosios rinkos propaguotojai nekalba apie tai, kad Vakarų Europoje darbdaviai rūpinasi savo darbuotojų senatve ir dalyvauja pensijų kaupimo sistemoje?
Mažos įmokos, maža ir nauda
Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas
Pakoregavus pensijų kaupimo sistemą, iš esmės nieko nepasikeis. Kalbant apie valstybės žadamą skatinamąją įmoką tiems, kurie patys iš savo algos pridės papildomą 1 proc. į fondus, reikėtų pabrėžti, kad toks modelis bus naudingas mažesnę nei vidutinę algą šalyje gaunantiems žmonėms. Jiems iš biudžeto skiriama įmoka būtų didesnė, nei patys susimokėtų. Bet mažiau uždirbantieji, neradę tam lėšų, gali nesinaudoti šia galimybe.
Priekaištai dėl mažai fonduose sukauptų lėšų yra nepagrįsti. Jei nustatyti maži pervedimai į fondus, mažai ir sukaupta. Reikėtų bent 8 ar 10 proc. įmokų, kad būsimos pensijos siektų 70–80 proc. buvusio uždarbio. Mažai uždirbantiems žmonėms, kuriems nedaug liko iki pensinio amžiaus, naudos bus mažai ir iš „Sodros“, ir iš fondų. Tačiau jei visi vėl bus suvaryti į „Sodrą“, valstybė nespręs pagrindinės problemos, dėl kurios ir buvo pradėta reforma, – „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, palyginti su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs.
Skatinamas privatus kaupimas
Audrius Bitinas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras
Lietuvoje pradedama pensijų reforma leis sukaupti didesnes senatvės pensijas. Svarbiausi šios reformos tikslai – skatinti žmones dalį pensijos aktyviau kaupti pensijų fonduose ir sumažinti administravimo mokesčius. Tai leis sparčiau nei iki šiol sukaupti didesnę pensiją kaupiant privačiai. Šie pokyčiai aktualūs tik būsimiems pensijų sistemos dalyviams.
Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir vertinant ilgėjančią žmonių gyvenimo trukmę, šios naujovės žmonėms užtikrins stabilias ir didesnes pensijas. Visoje Europoje vis daugiau dėmesio skiriama socialinių sistemų pertvarkai. Vienas populiariausių sprendimų – skatinti papildomai kaupti pensiją. Lietuvoje pensijų reforma būtina – nieko nedarant arba einant kitokiu keliu pensijos būtų mažos. Labai tikiuosi, kad nauja valdžia sėkmingai pradėtos reformos nestabdys. Be to, dalį pensijos aktyviau kaupiant antrosios pakopos pensijų fonduose mažiau tikėtina, kad pensijos sumažės, nes dalyvavimas privačiame kaupime yra labai svarbi sudedamoji visos pensijų sistemos dalis.
Vida TAVORIENĖ
