Vilniaus UAB „Medea diagnostika“ direktorius Vitalijus Orlovas Kaune ieško rinkos verslui plėsti, todėl nusižiūrėjo vietas, kuriose galėtų įsteigti du diagnostikos centrus. Kauno miesto tarybos kolegijos nariams verslininkas žadėjo sumontuoti brangią aparatūrą ir kitą įrangą, kas firmai atsieitų beveik 10 mln. litų.
Savivaldybės kolegija nusiteikė tenkinti Vilniaus verslininko norus. Jei taip nusiteiks klausimą rugsėjo pradžioje svarstysianti Kauno miesto taryba, abi jau turinčios tokią techniką įstaigos netruks įgyti rimtų konkurentų.
Centruose pacientų sveikata būtų ištiriama panaudojant magnetinio rezonanso tomografiją. Firmą tenkintų ir patalpų nuoma, ir jų suteikimas pagal jungtinės veiklos sutartį.
Tai, anot V. Orlovo, būtų vienas sėkmingiausių privataus ir viešo kapitalo partnerystės pavyzdžių Lietuvos sveikatos sistemoje.
Anksčiau, kol viešosioms savivaldybės įstaigoms buvo leidžiama laisvai disponuoti turimomis patalpomis, „atliekami“ plotai, pavyzdžiui, ligoninėse, buvo nuomojami jų pačių nuožiūra. Dabar tai daryti gali tik tų ligoninių steigėja - savivaldybė. Beje, pagal įstatymą nuomininkui būtina skelbti konkursą, tačiau savivaldybė konkursų neskelbia, laukia, kol kas nors tas patalpas „įsižiūrės“ ir pateiks siūlymus.
Miesto tarybos kolegija apie konkursus irgi nekalba. Jai pakako anaiptol ne sveikatos priežiūros sritį kuruojančios savivaldybės administratoriaus pavaduotojos Jūratės Matekonienės argumentų. Pasirodo, ji vienoje iš sostinės ligoninių specialiai pasidomėjo, kaip dirba „Medea diagnostika“ įrengtas centras. Anot J. Matekonienės, „Kaunui tai būtų tas pats kaip Europos Sąjungos parama. Todėl reikia kuo greičiau suteikti sąlygas įkurti tokius centrus“.
Jos žodžiais tariant, panašus tomografas veikia Kauno apskrities ligoninėje, bet jis yra menkesnio galingumo ir netikslus. Be to, ta ligoninė neaptarnauja miesto gyventojų, tik - apskrities. O iki Kauno medicinos universiteto klinikų tomografo kauniečiai „neprieina“.
Eltos kalbintas Kauno apskrities ligoninės direktorius Stasys Gendvilis pareiškė konkurentų nebijąs, nes pačių pacientų suinteresuotumas būti ištirtiems būtent magnetinio rezonanso tomografais pastaruoju metu sumažėjęs. Turimų dviejų tomografų Kauno miestui visai pakanka. Naujai atsiradę centrai eilių tikrai nesumažins, nes jos susidarė ne dėl aparatų trūkumo, bet dėl to, kad per mažai Kaune radiologų.
Anot ligoninės vadovo, net 80 procentų visų jos aptarnaujamų pacientų - Kauno miesto gyventojai. Ligoninės turimas tomografas tikrai mažesnio galingumo nei siūlo vilniečiai, tačiau jis absoliučiai tikslus. Todėl direktoriui lieka tik apgailestauti, kad „neturintys kompetencijos žmonės užsiima savivaldybėje lobizmu ir drįsta kalbėti tokiomis temomis netiesą“.
„Įvežant pirmuosius tomografus į Lietuvą, - aiškino S. Gendvilis, - laikytasi normatyvo: vienas branduolinis magnetinis rezonansas - pusei milijono gyventojų. Kaune dabar yra vos daugiau kaip 300 tūkstančių gyventojų. Ir atvažiavusių tirtis sveikatos srautai nėra dideli. Nauji rinkos dalyviai, žinoma, irgi turės darbo, bet ar pasiteisins jų įdėtos pastangos, dar klausimas“.
