Sostinės dailės galerijoje „Kunstkamera“ antradienį atidaryta tapytojo, grafiko, knygų iliustruotojo Prano Lapės (1921-2010) kūrybos paroda „Smėlio metamorfozės“ primena vieną žinomiausių ir subtiliausių išeivijos dailininkų.
Parodoje pristatomi įvairiais kūrybos laikotarpiais sukurti 35 tapybos, grafikos, pastelės darbai ir jūros tematikos asambliažai. Daugeliui iš jų sukurti autorius naudojo smėlį, įvairias spalvines jo variacijas ir tonus.
P. Lapė gimė Klaipėdoje, karo metais studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Tęsė studijas Stokholme (Švedija), dėstė piešimą, kūrė, bendravo su Švedijos karaliaus aplinkos žmonėmis. 1949 m. emigravo į JAV, gyveno Niujorke, kitose JAV valstijose. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, P. Lapė grįžo gyventi į Vilnių.
Daugiausia P. Lapės kūrinių, jo iliustruotų knygų saugoma M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune, darbų yra Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Klaipėdos P. Domšaičio galerijoje, privačiuose rinkiniuose.
Geriausiai P. Lapės kūrybą pažįstanti dailininko sesuo Zita Duobienė apgailestauja, kad šiuolaikinio meno galerijos, dailės muziejai Lietuvoje ne visada noriai priima dovanojamus jos brolio kūrinius ar pasiūlymus surengti kūrybos retrospektyvą. Artimieji ypač norėtų sutelkti jo kūrybos kolekciją gimtojoje Klaipėdoje ir laukia P. Lapės personalinės parodos Klaipėdos P. Domšaičio galerijoje. Svarstoma, kad abstraktūs P. Lapės kūriniai papuoštų ir rekonstruojamo Klaipėdos dramos teatro interjerą.
P. Lapę gerai pažinojusi dailininkė Jūratė Stauskaitė sako, kad šio dailininko labai įspūdingas ir įvairus palikimas visiškai neatsiejamas nuo jo paties. „Pranas Lapė - tai neįvardijama, neapčiuopiama asmenybė, kuri netelpa į jokius menotyrinius rėmus. Be to, kad jis yra dailininkas, jis yra ir filosofas, tyrinėtojas, politikas, eruditas, istorikas ir nepaprastas gurmanas“, - vardijo J. Stauskaitė.
Pasak jos, gyvendamas pajūryje Lietuvoje ir užsienyje, P. Lapė „prisijaukino“ smėlį, kuris ne dominuoja jo darbuose, bet yra labai subtilus, toninis. Savo darbuose autorius naudoja tikrą smėlį, žemės spalvas, koliažuose - žuvų atspaudus, medį, akmens skaldą ir kt. Pats P. Lapė yra teigęs: „Gamta mane veikė kaip dailininką. Ilgą laiką gyvenau prie jūros. Kai būni prie jūros, veikia trys dalykai - juoda akmens uola, miško ir pievų žaluma, vandens mėlynė“.
Su P. Lape bendravusi žurnalistė Audronė Jablonskienė prisimena dailininko žodžius, kad jis esąs labai laimingas, visą gyvenimą globotas Apvaizdos - gyvenęs ten, kur norėjęs, kūręs Atlanto vandenyno pakrantėje, jo dailė vertinta užsienyje. Senkant jėgoms, dailininkas ieškoti prieglobsčio grįžęs į Lietuvą, o dramatiškiausi dailininkui buvę paskutiniai gyvenimo metai, kada užgeso akių šviesa.
Paroda „Smėlio metamorfozės“ sostinės galerijoje „Kunstkamera“ veiks iki vasario 18 dienos. Pasak galerijos šeimininkų, daugelis P. Lapės kūrinių parodoje bus parduodami.
