Tarptautinė japonų korporacija „Sony“ geriausiai žinoma dėl elektroninės produkcijos, kaip „PlayStation“ ar „Walkman“. Vis dėlto skaičiuojama, kad kiekvienas elektronikos produktas šiai kompanijai atneša nuostolius, rašo JAV dienraštis „The New York Times“.
„Sony“ užsidirba ir iš muzikos įrašų pardavimo bei Holivudo filmų industrijos. Rizikos draudimo fondo „Third Point“ vadovas Danielis S. Loebas siekia, kad iš šios pramogų industrijos gaunamas pelnas prisidėtų prie „Sony“, kaip elektronikos gamintojo prisikėlimo. Tačiau kol D. S. Loebas spaudžia „Sony“ vadovus atgaivinti elektronikos pardavimus, kiti ekspertai mano, kad japonų kompanija galėtų visiškai atsisakyti technikos įrenginių gamybos.
Elektronikos gamyba nuostolinga
Investicinio JAV banko „Jeffries“ vertinimu, „Sony“ gaminama elektronikos produkcija yra nieko verta. „Elektronika yra šios kompanijos Achilo kulnas, tad mūsų manymu, jos vertė kompanijai yra nulinė“, – ataskaitoje rašo „Jeffries“ technologijų analitikas Atulas Goyalas.
„Mūsų vertinimu, „Sony“ reikia pasitraukti iš elektronikos rinkos“, – teigiama ataskaitoje.
Nors japonų kompanija siūlo šimtus skirtingų prekių, nuo baterijų iki sudėtingų 3D technologijų, didelę dalį „Sony“ pajamų sudaro pinigai uždirbti teikiant draudimo paslaugas. Pasirodo, „Sony“ uždirba nemažus pinigus pardavinėjant gyvybės, automobilių ir medicinos draudimą Japonijoje, rašo „The New York Times“.
Finansinio „Sony“ padalinio pelnas pernai sudarė net 63 proc. viso kompanijos uždirbto pelno. Gyvybės draudimas – didžiausias kompanijos pajamų šaltinis per pastarąjį dešimtmetį. Ši veiklos sritis japonams per dekadą atnešė 9 mlrd. JAV dolerių (24 mlrd. litų) pelno.
Tuo tarpu filmų ir muzikos padaliniai, sukūrę filmus, kaip „Žmogus voras“ ar „Taikinys #1” ir įrašę grupių, kaip „Daft Punk“ albumus, per pastaruosius dešimt metų uždirbo 7 mlrd. dolerių (18,6 mlrd. litų).
Tuo tarpu elektronikos padalinys per tą patį laikotarpį patyrė 8,5 mlrd. dolerių (22,6 mlrd. litų) nuostolių. „Didžiausia problema, kad didžioji dalis „Sony“ valdybos užstrigę ties idėja sutvarkyti elektroniką gaminantį korporacijos padalinį“, – JAV dienraščiui pasakojo Hitotsubashi universiteto profesorius Tokijuje Koujis Yamada.
Laikas keistis
Kaip pagrindinį miglotos „Sony“ elektronikos ateities įrodymą analitikai įvardina kompanijos gaminamų televizorių ir išmaniųjų telefonų patirtį. Konkurencija milžiniška, tuo tarpu japonai negali pasigirti užimantys didelę rinkos dalį. Net sėkmingiausiai parduodami „Sony“ fotoaparatai ir žaidimų konsolės sunkiai konkuruoja su globalioje rinkoje esančia elektronikos pasiūla.
K. Yamada mano, kad adekvataus vadovavimo stoka, gali pakenkti ir pelningoms pramogų ir draudimo veikloms. Draudimo paslaugas teikiančios „Sony financial holdings“ akcijos Tokijo biržoje per metus priaugo vos 4 proc. vertės, lyginant su pagrindinio konkurento „Dai-chi Life Insurance“ 36 proc. augimu.
Situacija komplikuojasi ir pramogų verslo sektoriuje. Pastebima, kad „Sony“ iškyla sunkumų koordinuoti JAV veikiantį pramogų padalinį iš Tokijo, dėl to rinkos dalį atsiriekia konkurentai iš Jungtinių Valstijų.
„Valdyti tris skirtingas industrijas yra tiesiog per daug“, – teigė K. Yamada. Profesorius pridūrė, kad „Sony“ vertėtų susimąstyti apie visų trijų padalinių išskyrimą į tris atskiras kompanijas.
Istorija siūlo pokyčius
Nors „Sony“ laikosi pozicijos, kad visų padalinių veikla sudaro dinamišką verslo visumą, pasidomėjus, kaip kompanija išsikovojo lyderio pozicijas, susidaro visai kitoks įspūdis.
Neoficialiais duomenimis, idėja pardavinėti draudimą kilo vienam iš „Sony“ įkūrėjų Akio Moritai. Pastarasis prieš daugiau nei 60 metų pristatydamas naujus radijo tranzistorius Čikagoje, liko sužavėtas įspūdingais dangoraižiais, kurių dalis priklausė amerikiečių draudimo kompanijoms. „Kodėl gyvybės draudimo kompanijos gali sau leisti tokius įspūdingus pastatus?“, – mąstė A. Moritas. Teigiama, kad pastarasis nusprendė, kad išauš diena, kai ir „Sony“ galės sau leisti tokią prabangą.
Pastarojo svajonė išsipildė 1981 metais, kuomet „Sony“ kartu su didele JAV draudimo kompanija „Prudential“ kartu įsteigė gyvybės draudimo kompaniją Tokijuje. Deja, tačiau naujos bendrovės būstinė įsikūrė ne dideliame dangoraižyje, o niekuo neišsiskiriančio biurų komplekso ketvirtame aukšte.
Daug daugiau dėmesio susilaukė japonų sprendimas perimti filmų kompaniją „Columbia Pictures“ ir muzikos įrašų kompaniją „CBS records“. Akio Moritos ir kito „Sony“ steigėjo Norio Ohgos manymu, tuo metu sparčiai augančiai elektronikos gamintojai buvo ypatingai svarbu dalyvauti pramogų versle, taip reklamuojant savo produkciją.
Tačiau vidinė konkurencija tarp techninės įrangos, filmų ir muzikos kėlė specifines problemas. „Sony“ turėjo sugalvoti, kaip sukurti technologiją, kuri leistų vartotojams siųstis ir kopijuoti turinį, tačiau kartu neleistų pažeisti autorinių teisių.
„Buvo ilgai bandoma taikyti veiklos derinimo strategiją, tačiau ji niekad nepasiteisino. Kiekvienas padalinys konkuravo, nederindamas veiksmų su kitais padaliniais“, – sakė Japonijoje veikiančios konsultacinės bendrovės „Eurotechnology Japan“ vadovas Gerhardas Fasolis.
Tuo tarpu finansinė veikla niekada nepatyrė vidinės konkurencijos.
Gina technikos gamybą
Vis dėlto „Sony“ vadovas gina didelį kompanijos dėmesį elektronikos gamybai. „Elektronika turi ateitį ir tai yra įaugę į mūsų kompanijos šaknis. Mano tikslas ir misija – atgaivinti šią veiklą“, – valdybos nariams sakė K. Hirai.
„The New York Times“ teigimu galima įžvelgti minimalius pozityvius pokyčius „Apple“ ir „Samsung“ dominavimo akivaizdoje. Naujasis kompanijos „XPeria Z“ išmanusis telefonas sulaukė kritikų pripažinimo. Fotografijos mėgėjai šį japonų kūrinį laiko aukštos klasės produktu, nes šiame įtaisyta moderniausia mažoji kamera „RX1“.
„Visai neseniai mes neturėjome net menkiausios vilties, kad „Sony“ dar sugrįš į nešiojamos įrangos rinką, tačiau dabar šiuo metu kompanija į rinką leidžia gražaus dizaino, technologiškai pažengusius, modernaus pobūdžio produktus“, – pasakojo technologijos analitikų bendrovės „Macquarie Securities“ analitikas Damianas Thongas. Analitikas pridūrė manąs, kad „Sony“ sugrįš į šlovės Olimpą.
„The New York Times“ priduria, kad praeito ketvirčio duomenys rodo, kad „Sony“ elektronikos gamybos padalinys veikė nuostolingai, nepaisant augančių išmaniųjų telefonų paradavimų.
