Vaikščiojimas miegant yra žymiai labiau paplitęs miego sutrikimas nei buvo manoma iki šiol, skelbiama žurnale „Neurology“. Apklausos, kurią atliko Stenfordo universiteto Miego epidemiologijos tyrimų centro darbuotojai, dalyvavo 15 929 respondentai nuo 18 metų iš 15 valstijų. Paaiškėjo, jog beveik kas trečias apklausoje dalyvavusysis yra patyręs somnambulizmo epizodą (vaikščiojimą miegant). Iš viso miegodami vaikšto daugiau kaip 8 mln. amerikiečių.
Jog kažkada gyvenime (vaikystėje ar jau suaugus) yra vaikščiojęs miegodamas, pareiškė 29,2 proc. apklausos dalyvių. Somnambulizmas dažnesnis vaikystėje – kuo vyresnė populiacija, tuo joje somnambulų mažiau, rodo tyrimo rezultatai. Apie tai, jog vaikystėje ar paauglystėje vaikščiojo miegodami, tačiau suaugę to nebedaro, pareiškė apie 25 proc. apklaustųjų.
Kas lemia somnambulizmą, mokslininkai kol kas tiksliai pasakyti negali. Žinoma yra tiek, jog į vaikščiojimą miegant labiau yra linkę tokių psichinių sutrikimų kaip deperesijos ar obsesinio-kompulsinio sindromo (įkyrūs veiksmai ir būsenos) kamuojami žmonės. Cirkadinius organizmo ciklus, miego bei būdravimo režimą sutrikdo taip pat ir šizofrenija. Žmonės, turintys kitų miego sutrikimų (pvz., miego apnėja ar nemiga) taip pat priskiriami didesnį polinkį vaikščiojimui pro miegus grupei, kaip ir alkoholio ar kitų priklausomybių turintys asmenys.
Panašu, jog somnambulizmo etimologinėje struktūroje gana svarbus yra genetinis faktorius. Apie 30 proc. somnambulų teigė, jog turi ar turėjo giminaičių, kurie taip pat vaikščiodavo miegodami. Palyginimui, šio sutrikimo niekad nekamuotų asmenų grupėje tokių giminaičių turėjo tik 17,2 proc. apklaustųjų.
Apklausos rezultatai atskleidė, jog somnambulizmas nesusijęs su lytimi – vienodai dažnai miegodami klaidžioja tiek vyrai, tiek moterys. Jog klaidžiojo miegodami bent sykį per pastaruosius metus, pripažino 3,6 proc. apklausos dalyvių. Vienas procentas respondentų atskleidė, jog somnambulizmą patiria bent dusyk per mėnesį.
Miegant klaidžiojama dažniausiai ne REM miego stadijos metu (taigi, ne tuomet, kai sapnuojama, mat su sapnais labiausiai siejama REM miego fazė). Tyrimui vadovavęs Stenfordo universiteto psichiatras Morisas Ohajonas (Maurice Ohayon) pabrėžia, jog somnambulizmo kamuojami asmenys turėtų į problemą žvelgti rimčiau – klaidžiojant nesąmoningos būklės galima rimtai susižeisti. Pro miegus vaikštantys žmonės gali kristi, atsitrenkti į kelyje pasitaikiusius objektus ar nedėmesingai imtis kur kas sudėtingesnių užduočių, pvz., vairuoti.
Valandos trukmės telefoniniais pokalbiais buvo apklausti 15 929 amerikiečiai – tyrimo imtis statistiškai reprezentuoja visą JAV gyventojų populiaciją. Jauniausiam apklausos dalyviui – 18 metų, vyriausiam – 102 metai. Apklausa atskleidė, jog vaikščiojimas miegant yra chroniškas miego sutrikimas. 80 proc. somnambulų pranešė, jog klaidžiojimo miegant atvejai kartojosi ilgiau nei penkerius metus.
