Vilniuje gyvenantis Nerijus Jaura vieną vėlyvą sausio mėnesio pabaigos rytą, važiuodamas savo automobiliu Žirmūnų gatve, pro langą pamatė ganėtinai sukrečiantį vaizdą – stotelėje ant žemės gulintį vyrą. Deja, šiam vyrui tą akimirką į pagalbą neskubėjo nė vienas praeivis, buvęs stotelėje.
Vyras susmuko tiesiog stotelėje
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su N. Jaura, vyriškis pasakojo, kad minėtas vyras gulėjo veidu žemyn, pusiau šonu, ant šlapių šaligatvio plytelių. Jo rankos ir kojos buvo perkreiptos, negana to, jis kentė ir didžiulius traukulius.
Minėtas veiksmas vyko ne kur nuošaliame kaimelio kieme, o vos penki metrai nuo autobusų stotelės Vilniuje. Liūdniausia, kad stotelėje tuo metu buvo apie dešimt žmonių, kurie laukė autobuso, o štai jam atvykus, keleiviai ėmė ir visi į jį neatsisukdami sulipo.
Po kelių sekundžių atvažiavo ir kitas autobusas, tačiau ir vėl keleiviai tekini prabėgo pro stotelę, kurioje kaip tik tuo metu be sąmonės gulėjo epilepsijos priepuolio ištiktas vyras.
„Ir tai turbūt nieko nenustebintų Kinijoje, įsismaginus koronavirusui, taip? Deja, tai nutiko visai ne Kinijoje, skurdžioje Afrikos valstybėje ar bet kur kitur toli toli nuo mūsų, kai tai matydami per žinias, galėtume komentuoti „Matai, kokie ten laukiniai gyvena?“. Tai nutiko Lietuvoje, sostinėje. Ir ne viduramžiais, o 2020 metais“, – nuostabos neslėpė N. Jaura.
Niekas nežino kaip elgtis ir bijo
Pasak N. Jauros, jis vieną vėlyvą rytą važiavo Žirmūnų gatve, sustojus prie šviesoforo, pamatė minėtą vaizdą.
Vyras tikina, kadangi jis buvo antroje eismo juostoje, o stotelė kitoje gatvės pusėje, staigiai iššokti iš automobilio ir bėgti prie nelaimės ištikto žmogaus negalėjo.
„Tuo labiau, kai aplink buvo žmonių. Kelias sekundes žiūrėjau į autobuso vairuotoją, kuris stebėjo to vyruko „performansą“, jo vieta buvo labai patogi, minkšta, sausa ir vos už penkių metrų.
Paėmęs telefoną surinkau 112. Nesuklydau, nes vairuotojas sau taręs „dzin, kas nors pasirūpins“ nuvažiavo. Ironiška, kad jis išsivežė visus tuo metu buvusius stotelėje, jei ir paliko tai tik gal kokį vieną“, – ironiškai žmonių abejingumu stebėjosi vilnietis.
N. Jauros teigimu, natūralu, kad pamačius ką nors panašaus, kelias sekundes žmonės svarsto, kas tokiam nelaimėliui galėjo nutikti ir viliasi, kad arčiau esantys sureaguos taip, kaip turėtų sureaguoti.
„Niekas nežino kaip elgtis, bijo“, – taip pakomentavo viena N. Jauros pažįstama medikė, kai šis jos paklausė, kodėl žmonės tokioje situacijoje buvo abejingi.
„Taip, žinoma, tikriausiai mažuma žmonių žino kaip elgtis tokiose situacijose. Nežinau ir aš, bet jei nežinai, tai dar nereiškia, kad gali sau tyliai pasakyti „dzin, kas nors padės, ne mano reikalas, juk ir nežinau, ką čia daryti“, – patikina pašnekovas.
Nutikti gali kiekvienam
Kaip pasakoja N. Jaura, atsiliepusi greitosios medicinos pagalbos operatorė pasakė vyrą paguldyti ant kairiojo šono, ką nors padėti po galva, prilaikyti:
„Per tą laiką spėjau praleisti automobilius iš priekio, pasukti į kairę (nebuvau tikras, ar tai daryti leidžiama toje vietoje), išlipęs pamačiau, kad iš galo sustojo dar vienas automobilis taip pat padėti.
Priėjęs prie vyro supratau, kad jis dar be sąmonės, silpnai kvėpuoja, ant plytelių iš burnos buvo išbėgę seilių ir kraujo. Priėjo vyresnio amžiaus moteris, kuri matė, kaip jis krisdamas susitrenkė galvą, bet ir ji buvo kitoje gatvės pusėje. Po kiek laiko vyras pradėjo šiek tiek judėti, bet dar nesiorientavo, bandė keltis, bet nelabai jam sekėsi.
Tik dar po kelių minučių padėjome jam atsistoti, be pagalbos jis būtų griuvęs. Nuvedėme į stotelę, pasodinome. Atvažiavus greitajai pagalbai, perdavėme į jų rankas“.
N. Jaura visą šią istoriją aprašė ir savo socialinėje „Facebook“ paskyroje. Užbaigdamas savo įrašą, vaikinas patikino, kad jis dalijasi šia istorija tikėdamasis, kad viena ar kita paviešinta istorija pasieks kuo daugiau žmonių ir jie, patekę į tokią situaciją, neliks abejingi:
„Tai gali nutikti kiekvienam iš mūsų, mūsų artimiesiems, vaikams, diedukams. Juk yra atvejų, kai kiekviena minutė yra gyvybės ir mirties klausimas. O nelaimėje paliktas žmogus gal bus pastebėtas tik po ilgo laiko, kai jau bus per vėlu“.
Kas yra epilepsijos priepuolis?
Epilepsijos priepuoliai – tai pasikartojantys centrinės nervų sistemos priepuoliai. Sergant šia liga, kartkartėmis prasideda traukuliai, prarandama sąmonė, kartais sumažėja protiniai gabumai. Priepuoliai kartojasi ilgą laiką, gali neišnykti visą gyvenimą. Todėl liga laikoma lėtine.
Epilepsija serga ne tik žmonės, bet ir kiti gyvūnai. Šia liga serga apie 0,05 proc. viso pasaulio žmonių.
LSMU Kauno klinikų neurologijos klinikos Vaikų epileptologijos sektoriaus vadovė prof. Milda Endzinienė išskiria, kad lengviausia atpažinti epilepsijos priepuolį pagal sutrikusią sąmonę ir reagavimą į aplinką.
Pacientą kankina išsiplėtę vyzdžiai, jis nereaguoja į šviesą, būdingi automatiniai judesiai arba viso kūno traukuliai, fiksuotas žvilgsnis, nereguliarus kvėpavimas.
Kaip padėti?
Minėtoje situacijoje, kuri visai neseniai įvyko Vilniuje, aplinkiniai žmonės taip pat būtų galėję padėti epilepsijos priepuolio ištiktam vyriškiui.
Kaip padėti priepuolio ištiktam žmogui?
1. Sutrikus aplinkos suvokimui, reikia pabūti šalia ir saugoti, kad žmogus neatsidurtų pavojingoje vietoje (vandenyje,gatvėje);
2. Traukulių metu žmogų reikia paversti ant šono, kad atsilaisvintų kvėpavimo takai;
3. Priepuolio metu nevaržyti žmogaus judesių;
4. Saugoti žmogų nuo susižeidimų (patraukti aštrius, karštus objektus, saugoti galvą), nieko nekišti į burną;
5. Nepalikti žmogaus vieno, kol neįsitikinsite, jog priepuolis praėjo;
6. Jei priepuolis trunka ilgiau nei penkias minutes – kvieskite medicinos pagalbą.
