Didžiojoje Britanijoje du kartus labiau tikėtina, kad vaikas įsivels į muštynes, jei jis su maistu ir gėrimais vartoja daug cukraus, rašoma dailymail.co.uk.
Švedijoje dėl cukraus vaikai yra tris su puse karto labiau linkę į patyčias. Energetiniai gėrimai gali būti dar kenksmingesni, nes juose yra kofeino ir kitų chemikalų.
Tyrime 2013-2014 metais dalyvavo daugiau nei 137 000 11, 13 ir 15 metų vaikų. Vienoje skardinėje „Coca Cola“ ar viename „Mars“ batonėlyje yra vaikui per didelė cukraus dozė.
Per daug cukraus suvartojantys vaikai yra labiau linkę į smurtą, alkoholį ir rūkymą, rodo tyrimai. Jau atliktų tyrimų apžvalga atskleidė, kad didelio cukraus kiekio su maistu ir gėrimais suvartojimas padidina vaikų nuo 11 iki 15 metų tikimybę užsiimti rizikingu elgesiu.
Iš vieno tyrimo paaiškėjo, kad vaiko tikimybė būti priekabiautoju padidėja tris su puse karto, jei jis suvartoja daug saldumynų ir energetinių gėrimų. Kitas tyrimas atskleidė, kad dėl didelio cukraus kiekio vaikų tikimybė įsivelti į muštynes padidėja du kartus, o tikimybė prisigerti – 95 procentais.
Tyrimą atlikę mokslininkai sako, kad energetiniai gėrimai kenkia vaikų elgesiui labiau, nei šokoladas ar saldainiai, nes juose taip pat yra kofeino.
„Bar Ilan“ universiteto Izraelyje atlikto tyrimo metu buvo analizuojami 137 284 11, 13 ir 15 metų vaikų, gyvenančių 25 Europos šalyse ir Kanadoje, duomenys. Mokslininkai lygino, kiek cukraus vaikai suvartojo per dieną ir kaip dažnai jie įsiveldavo į muštynes, tyčiojosi iš kitų vaikų, rūkė, gėrė ir prisigėrė.
Tarp šių dviejų faktų buvo rastas „stiprus ir pastovus ryšys.“
Didžiojoje Britanijoje saldumynus, šokoladą ir energetinius gėrimus vartojančių vaikų tikimybė rūkyti yra 89 procentais didesnė, o tikimybė vartoti alkoholį – 72 procentais didesnė.Taip pat 2,13 karto labiau tikėtina, kad šie vaikai įsivels į muštynes ir 69 procentais labiau tikėtina, kad jie tyčiosis iš kitų vaikų.
Manoma, kad šis tyrimas yra pirmasis, analizavęs cukraus poveikį smurtui ir vaikų piktnaudžiavimui svaigalais.Buvo naudojami 2013 - 2014 metais „St Andrews“ universitete Pasaulio Sveikatos Organizacijos atlikto tyrimo ‚Health Behaviour in School-Aged Children“ duomenys.
Informacija buvo renkama iš vaikų, gyvenančių Austrijoje, Belgijoje, Kanadoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Rezultatai parodė, kad cukrus blogiausiai veikia vaikus iš Švedijos – jų tikimybė smurtauti, gerti ar rūkyti padidėjo du kartus.
Vaikai buvo grupuojami pagal tai, ar jie vartojo daug cukraus, ar ne, priklausomai nuo to, kaip dažnai jie valgė šokoladą ir saldumynus ar gėrė energetinius gėrimus.
Tyrime nenurodoma, koks cukraus kiekis buvo laikomas per dideliu kiekiu, tačiau Didžiosios Britanijos sveikatos tarnyba pateikia aiškias gaires.
Vyresni nei 11 metų vaikai neturėtų per dieną suvartoti daugiau nei 30 gramų pridėtinio cukraus – vienoje „Coca Cola“ skardinėje ar viename „Mars“ batonėlyje yra už dienos maksimumą didesnis cukraus kiekis, atitinkamai 35 g ir 33 g.
Maži vaikai turėtų suvartoti dar mažiau cukraus – nuo ketverių iki šešrių metų rekomenduojama norma yra 19 g per dieną.
Tyrimo autoriai rašo: „Sąryšis tarp cukringų gėrimų ir svaigalų vartojimo bei smurtavimo su bendraamžiais yra stipresnis, lyginant su saldumynais ir šokoladu.
Kadangi cukringų gėrimų sudėtyje dažnai yra įvairių priedų, įskaitant ir kofeiną, gali būti, kad cukraus ir kitų priedų kombinacija, esanti gaiviuosiuose gėrimuose, juos padaru galingu ir pastoviu minėtų ydų ženklu.“
Sakoma, kad gausus cukraus suvartojimas mokytojams ar dirbantiems su vaikais turėtų būti „raudona vėliava“.
Vaiko mitybos įpročiai turėtų įspėti apie tai, kaip tikėtina, kad vaikas kels problemų ar turės emocinių sutrikimų, būdamas paaugliu, teigia tyrimo autoriai.
Daugeliu atveju ryšys tarp vaiko suvartojamo cukraus kiekio ir elgesio nėra veikiamas šeimos ekonominės padėties, teigiama tyrime.
Tyrimas buvo publikuotas žurnale „Social Science & Medicine“.
