Veikia vienodai
Kodėl nuskambėjo toks patarimas ir ką geriau vartoti, o ko atsisakyti, „Valstiečių laikraščio“ žurnalistai pasiteiravo gydytojos dietologės Linos Barauskienės.
„Kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau jei pacientui, ypač vyresnio amžiaus, diagnozuojamas padidėjęs cukraus kiekis, galima įtarti metabolinį sindromą (t. y. su nutukimu siejamą patologiją – aut. past.) ir atsiradusį atsparumą insulinui bei II tipo cukrinį diabetą.
Tai dažnai paaiškina, kodėl žmogaus organizme fiksuojamas didelis gliukozės kiekis“, – sako medikė. Anot jos, norint atsakyti tiksliau, reikėtų turėti daugiau informacijos apie žmogaus sveikatą.
Kita vertus, sunku pasakyti, ar visiškai sveikam žmogui, vartojančiam daug medaus, gliukozės kiekis kraujyje padidės. „Vargu ar šį rodiklį galime tiesiogiai sieti su medaus vartojimu.
Veikiausiai nesaikingas medaus valgymas nulėmė svorio augimą, o riebalų masės padidėjimas organizme padidino atsparumą insulinui. Tai savo ruožtu lėmė ir padidėjusį cukraus kiekį kraujyje“, – daro prielaidą L.Barauskienė.
Gydytoja priminė, kad, kalbant apie cukraus kiekį kraujyje, nereikėtų pamiršti, jog tiek paprastas cukrus, tiek medus organizme veikia panašiai – perteklinis cukrus virsta riebalais.
„Tokiu atveju pacientams patariama iš viso sumažinti pridėtinio cukraus ir paprastųjų angliavandenių kiekį savo mitybos racione. Nesvarbu, ar tai būtų bet kurios rūšies medus – liepų, agavų ar kokio kito egzotiško augalo, ar cukrus – rudas, raudonas ar rožinis“, – teigia medikė.
Tai gal, nepaisant gausybės patarimų apie įvairiausius cukrus ir ekologiškos mitybos idėjas propaguojančių parduotuvių lentynų, nukrautų įvairiais saldinti skirtais produktais, laikas garsiai pasakyti, kad sveiko cukraus apskritai nėra?
Atsakydama į šį klausimą gydytoja dietologė ragina nepasiklysti šių produktų gausoje, o posakio, kad cukrus yra baltoji mirtis, anot jos, nereikėtų suprasti pažodžiui. „Viskas turi būti vartojama saikingai. Cukrus – energijos suteikiantys angliavandeniai, tad jų gauti organizmas privalo.
Organizme cukrus skyla į fruktozę ir gliukozę, kuri būtina smegenims, nervų sistemai bei kitų žmogaus organų funkcijoms, ji yra svarbi žmogaus organizme vykstančių sudėtingų medžiagų apykaitos reakcijų dalis, palaiko reikiamą cukraus lygį kraujyje. Cukrus reikalingas ir širdies raumens veiklai.
Pavyzdžiui, gliukozės galime gauti su skaidulomis, vitaminais, mineralais arba be jokių gerųjų priedų – iš gryno cukraus“, – sako L.Barauskienė.
Slepiasi net duonoje
Anot specialistės, Lietuvos gyventojų mitybos tyrimai atskleidė, kad mes vartojame per daug cukraus. „Ištyrus mitybą paaiškėjo, kad angliavandenių lietuviai vartoja per mažai, daržovių ir vaisių kiekis mūsų racione yra gerokai per mažas, o cukraus valgome tikrai per daug.
Suprantu, kad kartais sunku tinkamai pasirinkti produktus – prekybos centrų lentynose jų tokia didelė įvairovė, o informacija apie produkto maistinę vertę ant pakuotės užrašyta tokiomis mažomis raidelėmis. Ant pakuotės reikėtų paieškoti specialaus ženkliuko – „Rakto skylutės“, – sako pašnekovė.
Simbolis „Rakto skylutė“, kuriuo žymimi produktai, priklausantys sveikatai palankių produktų kategorijai, yra Europos Sąjungoje registruotas prekės ženklas, kurį šio ženklo savininkė Švedijos nacionalinė maisto agentūra leido naudoti ir Lietuvoje.
Šiuo ženklu pažymėtuose produktuose mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose yra daugiau maistinių skaidulų.
„Jei rankose laikote pakuotę, kuri nepažymėta „Rakto skylutės“ ženkliuku, reikėtų prisiminti, kad sveiku laikytinas toks produktas, kurio 100 gramų yra ne daugiau nei 5 gramai cukraus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad kartais prie sveikų priskiriamuose produktuose, pavyzdžiui, jogurte, 100 gramų yra net 12–14 gramų cukraus.
Taigi mažame jogurto indelyje telpa visa žmogaus dienos cukraus norma“, – sako pašnekovė ir priduria, kad žmonėms jau įteigta, jog reikia atsisakyti riebalų, todėl jie noriai perka liesesnius maisto produktus, bet visai nekreipia dėmesio į cukraus kiekį. O gamintojai, stengdamiesi įtikti pirkėjams ir norėdami kaip įmanoma labiau pagerinti neriebaus produkto skonį, jį gausiai pasaldo cukrumi.
L.Barauskienė įspėja, kad pridėtinis cukrus slepiasi ir tokiuose produktuose, kurių daugelis iš viso neįrašytų į „saldžiųjų“ sąrašą – įvairiuose padažuose ir net duonoje.
„Būtina skaityti duonos sudėtį, nes grūdų gali būti labai daug ir patraukliai skambės „daugiagrūdė” ar „visagrūdė“, bet sudėtyje nesunku surasti 10–15 gramų cukraus. Įvairias rūkytas dešras ir taip rekomenduojama valgyti rečiau, tačiau žvilgtelėkite ir į jų etiketę – kiek ten yra cukraus?
Sveikais laikomuose grūdų batonėliuose gausu kukurūzų sirupo. Cukraus gausu ir džiovintuose, konservuotuose vaisiuose ir daržovėse. O jei produkto sudėtyje nurodyta, kad yra medžiagų, kurių pavadinimas baigiasi „-ozė“, tai bet kuriuo atveju jame yra užmaskuoto kokios nors rūšies cukraus“, – sako pašnekovė. Ji patikslina, kad jei produkto sudėtyje yra medaus, jį taip pat reikėtų vertinti kaip cukrų.
Poveikis neištirtas
Gydytoja dietologė gana atsargiai vertina dirbtinius saldiklius ir galimybę apgauti smegenis vietoje įprasto šaukštelio cukraus į arbatos puodelį įmetant vos vieną mažą saldiklio tabletę.
„Dirbtiniai saldikliai yra keliasdešimt ar šimtą kartų saldesni už cukrų, tad ar juos rinkdamiesi nedarome organizmui meškos paslaugos? Jų poveikis organizmui nėra gerai ištirtas, todėl šiuo metu negaliu pateikti konkrečių rekomendacijų dėl jų vartojimo. Bet, pavyzdžiui, besilaukiančioms moterims ir vaikams uždrausta juos vartoti“, – aiškina medikė.
Gydytojos dietologės teigimu, nėra „paties geriausio“ cukraus ar jo pakaitalo, tačiau vietoje įprasto cukraus kartais galima rinktis natūralius saldiklius – medų, ksilitolį (vadinamąjį beržų cukrų) ar steviją. „Gaminant gėrimus dalis cukraus jau keičiama stevija, tai neblogas sprendimas“, – sako ji.
Įpročius galima keisti
Net sveikos mitybos principų besilaikantys žmonės atvirai prisipažįsta: kartais po sunkios darbo dienos traukte traukia prie šokoladinių saldainių dėžutės. Ji tampa geriausia „guodėja ir ramintoja“. Gal perspėjimai, kad cukraus vartojimas gali tapti savotiška priklausomybe – ne iš piršto laužti?
„Kalbame apie atsipalaidavimo, palaimos jausmą, kuris apima po stresų kupinos darbo dienos. Tada norisi saldumynų, maisto, įvairiausių dalykų, apie kuriuos negalvojame arba pamirštame darbo metu. Vis dėlto norą pasimėgauti saldumynais laikyčiau įpročiu, o ne priklausomybe“, – sako specialistė.
Žiniasklaidoje pasirodė ne vienas pasakojimas apie žmones, kurie sugebėjo visiškai atsisakyti pridėtinio cukraus. Ar tai įmanoma?
Juk maisto produktų pasirinkimas toks didelis, o gamintojai ant produktų pakuočių ne visuomet aiškia įvardija jų sudėtį? „Viskas įmanoma, tik ar to reikia? – klausia gydytoja dietologė. – Kartais žmonės puola į kraštutinumus – arba valgo viską iš eilės, arba kurio nors produkto atsisako itin kategoriškai. Mano manymu, racione turi būti visko, cukraus irgi, tik saikingai.“
Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitos sveika gyvensena besirūpinančios organizacijos nuolat primena, kad cukraus reikėtų vartoti kuo mažiau. Į klausimą, kaip tai padaryti praktiškai, L.Barauskienė atsako, kad, atsižvelgiant į tai, jog maisto produktų pasiūlos įvairovė ateityje augs, vartotojas turėtų juos vertinti kritiškai ir pasirinkti, ką valgyti.
„Vargu ar kiekvieną kartą užsukę į parduotuvę žmonės turės laiko nuodugniai išstudijuoti viso pirkinių krepšelio prekių sudėtį, tad tai reikėtų padaryti iš anksto. Visuomet patariu pacientams vieną kartą išsinagrinėti mėgstamų produktų etiketes ir iš kiekvienos produktų grupės pasirinkti tinkamiausius“, – sako ji.
Anot gydytojos dietologės, jei žmogaus mityba subalansuota, o svoris normalus, sveikatos būklė gera, nieko blogo, jei kokį vakarą jis pasimėgaus pora šokoladinių sausainių ar nedideliu gabalėliu pyrago. „Saldumynų reikėtų valgyti kiek įmanoma rečiau, bet nebūčiau linkusi juos apskritai drausti“, – sako L.Barauskienė.
