Bene žymiausio Lietuvos šokio teatro trupė ir choreografe Birutė Letukaitė į legendinio lietuvių dailininko ir kompozitoriaus kūrybą pažvelgs netikėtu kampu ir pristatys visuomenišką ir pilietiškai atsakingą meninę „Jūros“ interpretaciją.
Choreografei B. Letukaitei M.K. Čiurlionio muzikinė kompozicija „Jūra“ tapo pagrindine pakitusio šiuolaikinio žmogaus ir gamtos santykio metafora, leidžiančia kalbėti apie itin skaudžius dalykus – toksinėmis medžiagomis užterštą Baltijos jūrą ir visuomenę, kuri užteršta fobijomis, egoizmu ir apatija. Anot Letukaitės, pažeista gamtos ir žmogaus pusiausvyra atneša abiems pusėms negrįžtamus praradimus.
„Dar kurdama spektaklį „Medėjos“ galvojau, kad žmonės ateis ir susimąstys. Deja, tie, kuriems reikia susimąstyti, dažniausiai neateina. Bet jei daugiau menininkų imtų savo darbais kalbėti apie svarbias socialines problemas, būtų galima paveikti daug žmonių. Nes jei toliau gyvensime taip, po šimto metų čia liks vieni sąvartynai“, pasakojo choreografė.
Baltijos jūros jau po Pirmojo pasaulinio karo pradėti skandinti cheminiai ginklai, o Antro pasaulio karo pabaigoje tarša dar labiau išaugo: 3000-5000 tonų cheminio ginklo, 270 000 tonų sprogmenų su cheminių užtaisų, 35 000 tonų raketų ir aviacinių bombų – tai tik dalis tragiškos šiandieninės Baltijos jūros situacijos priežasčių. Mokslininkai seniai ištyrė ir nustatė, kad Baltijos jūra yra labiausiai chemiškai užteršta jūra pasaulyje, kad joje pagautų žuvų negalima valgyti. Baltijos jūra yra radioaktyviausia ne tik tarp jūrų, bet ir apskritai radioaktyviausias vandens telkinys pasaulyje. Čiurlionis daugiau nei prieš šimtmetį klausė: „Ko skundiesi, jūra?“. Lyg būtų nujautęs būsimą Baltijos jūros tragediją.
Spektaklio idėjos autorė ir choreografė B. Letukaitė pasakoja apie šią skaudžią temą bandysianti analizuoti šokėjų kūnais perteikiama forma: „šokėjas tuo pat metu yra vanduo, bomba, užterštumas, vandens gyvio jausmas, žmogus, pats teršiantis arba dėl to išgyvenantis. Ir visa tai susipina į vientisą estetinį darinį – kaip ir Čiurlionio muzikoje“.
Bet net ir rinkdamasi kalbėti tokia tamsia tema, kelti, regis, neišsprendžiamus klausimus, kūrėja teigia matanti šviesą tunelio gale. „Aš jau nebenoriu juodumos – jos per daug. Siekiu emocijos, ryškios minties, koncepcijos, nes manau, kad tai gali transformuoti žmogaus vidų. Tikiu, kad svarbiausia meno funkcija – taurinti žmogų.“
Daugiau nei ketvirtį amžiaus gyvuojantis Kauno šokio teatras „Aura“ yra seniausias municipalinis profesionalus moderniojo šokio teatras Lietuvoje. Teatro vadovė – buvusi šokėja, o dabar – garsi choreografė ir šokio pedagogė Birutė Letukaitė. „Aura“ bendradarbiauja su įvairių krypčių meno kūrėjais, pristatė daugybę spektaklių Lietuvoje, gastroliavo 25 užsienio šalyse. „Auros“ studijoje išugdyti vieni iš geriausių Lietuvos šiuolaikinio šokio atlikėjų, kurių profesinį ir meninį pasirengimą įvertino Lietuvos ir užsienio šokio kritikai, pedagogai.
Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklio „Jūra“ pagal M.K. Čiurlionį premjera – gegužės 6 d. 18:30 val. Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre.
