Socialdemokratai per 4 metų valdymo kadenciją ketina padidinti krašto apsaugos finansavimą nuo dabar skiriamo 0,8 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 1 proc. Taip LRT.lt tvirtina šios partijos kandidatas į krašto apsaugos ministrus Juozas Olekas. „Dabartinė finansavimo duobė apsunkina mūsų karių kovinį pasirengimą ir visa, kas reikalinga išsaugojant deramo lygio gynybinius pajėgumus“, – teigia J. Olekas.
„Konservatoriai nusmukdė iki 0,79 proc. (nuo BVP). Paprastai taip atsitinka, kai konservatoriai žodžiais apie gynybą kalba vienaip, o iš tikro dirba kitus darbus. Šįkart atsitiko lygiai tas pats – finansavimas sumažintas, apsunkintas funkcijų vykdymas.
Bet mes visi esame pasirašę naują susitarimą dėl gynybos srities, kur, man atrodo, dauguma minčių išdėsytos teisingai – tarp jų ir įsipareigojimas nuosekliai didinti finansavimą bent jau iki tų skaičių nuo BVP, kurie buvo per praėjusią socialdemokratų kadenciją“, – sako J. Olekas.
Politikas abejoja, ar 2013-ųjų biudžetą bus spėta pakeisti iš esmės, mat yra ir kitų sričių, kurioms reikalingas finansavimas, tačiau viliasi, kad ilgainiui finansavimas gynybai po truputį pradės augti.
Šių metų pavasarį devynių politinių partijų pirmininkai pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos 2012–2016 m. Partijos įsipareigojo kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas ir ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. nuo BVP.
Tačiau panašiai dėl gynybos politikos buvo tartąsi ir 2004-aisiais, kai vienuolika politinių partijų įsipareigojo 2005-2008-aisiais krašto apsaugai skirti ne mažiau 2 proc. nuo BVP. Šis tikslas nebuvo įgyvendintas.
Tuo metu estų, vokiečių ir švedų šiomis dienomis pateiktoje naujoje studijoje apie saugumo perspektyvas Baltijos jūros regione minima, kad jeigu Lietuva ir toliau skirs vieną mažiausių biudžetų tarp NATO šalių, kils grėsmė, kad mūsų šalis nebepajėgs vykdyti savo narystės Aljanse įsipareigojimų.
2012 metais biudžeto asignavimai krašto apsaugai sudarė 0,8 procento nuo BVP, kai NATO šalių vidurkis – 2,8 proc. Kaimynai latviai šalies gynybai skiria 1,2 proc., estai – 1,9 proc., lenkai – 1,7 proc. Rusija krašto apsaugai skiria 3,5 proc., Baltarusija – 1,5 proc.
2008 m. Seimo rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų programoje buvo rašoma: „Todėl planuojame kasmet ženkliai ir tolygiai didinti ne tik absoliutų, bet ir santykinį krašto apsaugos sistemos finansavimą, kad per artimiausius penkerius metus bent būtų pasiektas anksčiau buvęs 1,5 proc. nuo BVP lygis.”
Krašto apsaugos ministrės pareigas 2008 – 2012 m. ėjo konservatorė-krikdemė Rasa Juknevičienė.
Vytenis RADŽIŪNAS
