„Naujasis Darbo kodeksas nustatė, kad pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai turi vos 20 darbo dienų kasmetinių atostogų. Daliai darbuotojų, kurie atostogas imdavo tik darbo dienomis, pagal naują kodeksą atostogos sutrumpėjo. Kodėl Seimo nariai turėtų turėti kitokias sąlygas nei kiti Lietuvos dirbantieji? Tam nepakanka argumentų, nes Seimo nario darbas neturi išskirtinės rizikos ar padidintos įtampos. Įtemptai dirba ir mokytojai, ir gydytojai, ir ugniagesiai, ir verslininkai“, - teigia socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Tai suteikia Seimo nariams išskirtines sąlygas, nors parlamentarai yra tokie pat darbuotojai kaip ir visi žmonės. Jų atostogos galėtų būti reglamentuojamos atsižvelgus arba į naująjį Darbo kodeksą, arba į Valstybės tarnybos įstatymą, kuris taikomas valstybės tarnautojams“, - teigia socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis.
Pagal naująjį Darbo kodeksą darbuotojui suteikiamos 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojams šiuo metu suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos, o tarnautojui, turinčiam penkerių metų stažą už kiekvienų paskesnių trejų metų stažą suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų. Tačiau esama planų Valstybės tarnybos įstatymą suderinti su naujuoju Darbo kodeksu.
Valstiečiai pasiūlė Seimo nariams nustatyti 40 darbo dienų atostogas
Trys Seimo valstiečiai siūlo įteisinti parlamentarų atostogas. Pagal jų projektą, Seimo nariai turėtų ilsėtis 40 darbo dienų per metus.
Parlamento vadovas Viktoras Pranckietis, jo pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė įregistravo pasiūlymą darbo grupės parengtam Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektui.
„(...) Seimo nario konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas negali būti paneigta arba negali būti nepagrįstai suvaržytas šios teisės įgyvendinimas“, – teigia pasiūlymo autoriai.
Pagal jų projektą, visi Seimo nariai kasmetinių atostogų išeitų ir iš jų grįžtų tuo pačiu laiku, išskyrus atvejus, kai šaukiamos neeilinės sesijos.
Seimo narių kasmetinės atostogos į kitus metus nebūtų perkeliamos. Ilsėtis jie galėtų tik nevykstant parlamento sesijoms.
Pagal Konstituciją parlamentas rengia pavasario ir rudens sesijas. Pirmoji prasideda kovo 10-ąją, baigiasi birželio 30-ąją, antroji – rugsėjo 10-ąją ir baigiasi gruodžio 23-iąją.
Pasiūlyme numatyta, kad atostogų laikas būtų skaidomas į dvi dalis, jų pradžia ir pabaiga nustatoma Seimo nutarimu.
Taip pat siūloma, kad Seimo pirmininkui, jo pavaduotojams kasmetinės atostogos parlamento vadovo sprendimu galėtų būti suteikiamos kitu laiku nei kitiems parlamentarams, tačiau ne Seimo sesijos metu. Be to, visa Seimo vadovybė negalėtų ilsėtis vienu metu.
Projekto autoriai nori įteisinti ir nėštumo bei gimdymo, tėvystės atostogas.
Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą rengusi darbo grupė nusprendė, kad parlamentarų darbas yra nepertraukiamas, todėl reglamentuoti jų atostogas per daug sudėtinga. Tuo metu Konstitucinis Teismas dar 2005 metais konstatavo, kad Seimo, kaip Tautos atstovybės ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, veiklos nepertraukiamumas ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo ir profesionalaus politiko, veiklos nepertraukiamumas jokiu būdu nereiškia, jog Seimo narys neturi ar negali pasinaudoti jam, kaip ir kiekvienam dirbančiam žmogui, priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.
