Esą Lietuvos miškuose šis kuras tiesiog pūva, tad siūlo urėdijose gaminti biokurą ir taip sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą.
Biokuro gamintojams šiuo metu pats darbymetis. Verslas smulkina menkavertę medieną, kuria žiemą bus šildomi gyventojų radiatoriai.
„Mums vasaros poilsio nėra, dirbam visus metus. Anksčiau per vasarą turėdavom prastovų, poilsiauti. Dabar ne, ruošiamės artėjančiam sezonui“, – teigia „Raguvilė“ vadovas Virginijus Brazauskas.
Bendrovės „Raguvilė“ vadovas pasakoja, kad biokuro paklausa šiuo metu ypač didelė, kuro kainos kyla.
„Labai smarkiai pabrango biokuras. Ką mes praeitais metais mokėjom 8–9 eurus už erdmetrį prismulkintos, jeigu pirkom žaliavą. Šiai dienai jau mokam 18 ir 22 eurus už erdmetrį“, – kalba V. Brazauskas.
Dėl aukštos biokuro kainos neišvengiamai brangs ir šildymas. Biokuras šiuo metu pagrindinė kuro rūšis. 3 iš 4 prie centrinių sistemų prijungtų Lietuvos vartotojų šildosi biokuru. Dėl to žiemą bent dešimtadaliu didesnes sąskaitas už šildymą, gali gauti kone kiekvieno Lietuvos miesto gyventojai.
„10–15 procentų. Tiesa yra tai, kad šiuo metu mes dar turime daug problemų. Jeigu jos neišsispręs biokuro trūkumas sąlygos kainos augimą“, – sako Lietuvos biomasės energetikos asociacijos direktorė Vilma Baturo.
Ką apie tai galvoja pakalbinti panevėžiečiai?
„Jau buvo pasijautę ir praeitą žiemą, kad pabrango apskritai mokesčiai ir šildymas, nelabai smagu. Tenka atsidėti šildymui, kad jam būtų.“
„Vis tiek, kiek pasakys, tiek ir mokėsim. Čia kainos kasdien kyla. Ne tik vynas ir degtinė brangsta. Duona kasdieninė, mokėsim, o ką darysim, diržus paveršim „biškiukų“.
„Lietuvis yra toks žmogus, kad jis išgyvena bet kokiomis sąlygomis, kaip kainos kils, jis kažkokiu būdu sugeba išgyventi.“
Biokuro gamintojai kartu su Seimo socialdemokratais aiškina, kad Vyriausybė, jeigu norėtų, galėtų sumažinti biokuro kainą.
„Įsikišti į kainų reguliavimą. Valstybinės miškų urėdijos ne tik tiek žaliavą, bet ir tiekti ir produkciją. Mūsų pinigai pūna miške vietoj to, kad būtų perdirbti ir panaudoti. Ir visi mes mokėtumėm mažiau“, – teigia Seimo narys Algirdas Sysas.
„Mes gyventojai esam patikėję valstybinei miškų urėdijai valdyti mūsų turtą. Šiandien ten valdomas turtas jis yra netinkamai. Jeigu jie paruoštų tą žaliavą tiek, kiek jos reiktų, tokios kainos nebūtų. Mes turim Lietuvoje žaliavos pakankamai tik mes jos nepaimam, supūdom, paleidžiam į orą“, – kalba V. Brazauskas.
Vyriausybė jau ėmėsi pirmųjų žingsnių: urėdijos planuoja įsigyti visą reikiamą įrangą biokurui gaminti.
„Pirmas žingsnis jau įstatymu yra įtvirtinta, kad 30 procentų biokurą, kurį degins šilumos tiekėjai, turi būti miško atliekos įvairios. Su urėdija buvo aiškiai sutarta, kad urėdija pateiks didesnį kiekį kuro į biokuro rinką“, – tikina energetikos ministras Dainius Kreivys.
Atsakymo, kokio dydžio sąskaitas gyventojai gaus už šildymą, dar teks palaukti iki tol, kol savivaldybės nusipirks visą reikalingą kurą. Pavyzdžiui, Vilnius sutartis su galimais mazuto tiekėjais planuoja pasirašyti per mėnesį.
„Mes dabar prognozuojam, kad lapkričio mėnesį mazuto dalis bus 33 procentai bendroj sumoj. Jeigu paimsim gruodžio mėnesį mazuto dalis dėl šaltesnio laikotarpio paaugs iki 48 procentų. Ji taip varijuos, tas darys įtaką kainai“, – aiškina „Vilniaus šilumos tinklai“ vadovas Gerimantas Bakanas.
„Praėjęs sezonas jau parodė, kad nuo istorinės maksimalios dujų kainos praėjusį sezoną rinkoje dujos kilo 3–4 kartus. Natūralu, kad mes galėsime kažką prognozuoti jau apibrėžčiau, kai iš savo pusės turėsime pasirinkę kuro rūšį ir žinosime, kiek tas kuras kainuos“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Vilniaus šilumos tinklai dar stebi dujų kainas. Čia kol kas gerų naujienų nėra, laikosi aukšta beveik 200-ų eurų už megavatvalandę kaina – dėl to tikimybė, kad sostinė kūrens dujas, mažėja.
„Lygtai ta kaina visiškai nereaguoja į natūralius rinkos dėsnius, tai ką mes matome Europoje saugyklos kaip ir užsipildo dujų, bet kainos nereaguoja į tuos veiksnius, – kalba G. Bakanas.
Dalis energetikos ekspertų prognozuoja, kad sostinėje šildymas gali brangti trečdaliu. Vilnius planuoja įsigyti mažiausiai taršų mazutą, tiesa, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos įmonė dar neparengė. Vilniaus šilumos tinkai šiuo metu į bėgius mazutui vežti ir kitą reikalingą infrastruktūrą investuoja apie 800-us tūkstančių eurų.
