Laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley prieš pat paskelbiant išvadas, kad nėra jokių šansų atgaivinti banką, skubėjo persiversti užmokestį už savo paslaugas. Kvitų kopijose rašoma, kad lapkričio 24 dieną iš „Snoro“ buvo pervesta 2,4 mln. eurų. Po penkių dienų pervesta panaši suma.
Lietuvos bankas patvirtino, kad šie pinigai buvo pervesti – jie skirti sumokėti kartu su S. Freakley dirbusiems specialistams, – rašo portalas iq.lt.
Anksčiau skelbta, kad laikinojo administratoriaus paslaugos kainuoja beveik 500 tūkst. litų per mėnesį. Remiantis kvitų kopijomis, per tris kartus iš „Snoro“ į bendrovės „Zolfo Cooper“ sąskaitą buvo pervesta 4,834 mln. eurų (16,69 mln. litų). S. Freakley yra „Zolfo Cooper“ partneris.
„Snoro“ veikla buvo sustabdyta lapkričio 16 dieną, tą pačią dieną paskirtas ir laikinasis banko administratorius – S. Freakley, bankas nacionalizuotas. Lapkričio 24 dieną, 13 val. 34 minutės iš „Snoro“ į „Zolfo Cooper“ sąskaitą Didžiosios Britanijos banke „Barclays“ pervesta 1 mln. eurų. Praėjus mažiau nei trims valandoms, 16 val. 07 minutės į tą pačią sąskaitą pervesta dar 1,4 mln. eurų.
Abiem atvejais nurodytas mokėjimo pagrindas – sutartis dėl laikinojo administratoriaus skyrimo.
Tos pačios lapkričio 24-osios vakarą Lietuvos bankas paskelbė, kad bus inicijuojamas „Snoro“ bankrotas. Iki tol dar tikėtasi atgaivinti „Snorą“. Planuota padalinti jį į vadinamuosius blogąjį ir gerąjį bankus. Pastarajame būtų sukauptas geros kokybės turtas, jis atsiskaitinėtų su indėlininkais.
Tačiau laikinasis administratorius pateikė išvadas, jog „Snoro“ turto vertė yra 3,4 mlrd. litų mažesnė nei skelbta, o tęsti jo veiklą nėra prasmės – bankas dirbtų nuostolingai. Remdamasis šiomis išvadomis Lietuvos bankas apsisprendė atšaukti „Snoro“ licenciją bei kreiptis į teismą dėl bankroto.
Lapkričio 28 dieną Lietuvos bankas taip ir padarė. Vilniaus apygardos teismui pateikta ir bankroto administratoriaus kandidatūra – bendrovė Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras.
Kitą dieną po šio kreipimosi, remiantis kvitų kopijomis, iš „Snoro“ buvo pervesti 2 milijonai 434 tūkstančiai 396 eurai. Gavėjas – ta pati bendrovė „Zolfo Cooper“.
Praėjus dar savaitei – gruodžio 6 dieną – Lietuvos banko valdyba apsigalvojo ir teismui pateikė naują „Snoro“ bankroto administratoriaus kandidatūrą – S. Freaklio kolegą Neilą Cooperį, bendrovės „Zolfo Cooper“ vyriausiąjį partnerį.
Lapkričio 28 dieną Lietuvos bankas oficialiai dar negalėjo siūlyti N. Cooperio, nes ūkio ministras Rimantas Žylius nebuvo išleidęs įsakymo, leidžiančio užsieniečiams Lietuvoje dirbti bankroto administratoriumi. Įsakymas išleistas gruodžio 1 dieną.
V. Vasiliauskas: išlaidos atsipirko
„Lietuvos banko valdyba nustatė ponui S. Freakley 140 tūkst. eurų atlyginimą. Savaime suprantama, tam, kad atliktų tokio intensyvumo ir tokio sudėtingumo darbus, jis samdė subrangovus: teisininkus, konsultantus, verslo konsultantus, apsaugos konsultantus, seklius“, – ketvirtadienio vakarą žurnalistams sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jiems mokėti pinigai esą ir įskaičiuoti į skelbiamus 16 mln. litų administravimo kaštų.
„Kada mes kalbame apie tokio sudėtingumo reikalą, apie tarptautinį reikalą, apie tokias jurisdikcijas, kaip Kaimanai, Šveicarija, Mergelių salos, kai kalbame apie tarptautinius konsultantus, Londono konsultantus, natūralu, kad įkainiai irgi yra tarptautiniai. Analogiško sudėtingumo bylose tokie kaštai ir yra“, – aiškino V. Vasiliauskas. Anot jo, pagal tarptautinę praktiką, išlaidos panašios apimties bankroto bylose siekia 3-5 proc. „nuo visos turto masės“.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžė, kad 16 mln. litų buvo vienkartiniai kaštai. Taip pat jis skaičiavo, kad „Snoro“ administracija kartu su „visokio plauko“ konsultantais per devynis 2011 metų mėnesius patyrė apie 22 mln. litų.
V. Vasiliauskas negalėjo tiksliai pasakyti, kiek darbuotojų sudarė S. Freakley komandą, nes jos sudėtis keitėsi. Vienu metu „Snore“ esą dirbdavo po 30-40 žmonių. „Mažas faktelis: gruodžio 15 dieną buvo rasta, užšaldyta visaip kaip, uždėtos letenos ant turto, kurio vertė – didesnė nei 2 mlrd. litų. Mano galva, atsipirkimas yra neapsakomas“, – tikino Lietuvos banko vadovas.
Jis pridūrė, kad išlaidų klausimas natūraliai iškils per pirmą „Snoro“ kreditorių susirinkimą: „Administravimo išlaidų klausimas yra administratoriaus ir kreditorių klausimas. Bet kuriuo atveju, visas sąmatas ir visas išlaidas, taip pat žvelgiant atgal, revizuos kreditoriai“.
