Lietuvos teisėsaugininkai laukia kolegų iš Didžiosios Britanijos atsakymų ir argumentų, kodėl buvę banko vadovai – Raimundas Baranauskas ir Vladimiras Antonovas – negali būti perduoti mūsų šaliai.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Tomas Krušna portalui Balsas.lt sakė, kad kitas posėdis, kuriame bus sprendžiami procesiniai klausimai vykdant Europos arešto orderį, vyks kovą: „Dabar laukiame advokatų pateiktų argumentų, kodėl R. Baranauskas ir Vladimiras Antonovas negali būti perduoti Lietuvos teisėsaugininkams. Pagrindinis motyvas, anot prokuroro, yra tai, kad byla, anot įtariamųjų advokatų, yra politizuojama.
T. Krušna teigia, kad R. Baranauskas bei V. Antonovas dar net neapklausti. Tai turėtų padaryti Lietuvos teisėsaugininkai, bet iki šiol jiems tokių galimybių nesudaryta.
R. Baranausko advokatas Irmantas Dobilas sakė, kad yra pakankamai argumentų bei priežasčių, jog byla būtų kriminalizuojama: „Dabar rengiame raštą prokuratūrai, kuris bus įteiktas kitą savaitę“.
Lietuvos teisėsaugininkai siekia, kad turto švaistymu ir grobstymu bei dokumentų klastojimu kaltinami bankininkai pagal Europos arešto orderį būtų išduoti Lietuvai.
Teisėsaugininkai, tirdami banko „Snoras“ veiklą, jau areštavo turto daugiau nei už penkis šimtus milijonų litų.
Ieškant turto, keli automobiliai rasti Vidaus reikalų ministerijos garažuose, kuriuos išnuomojo bankininkai, tris transporto priemonės aptiktos Latvijoje „Krajbank“ rezidencijoje.
V. Antonovas ir R. Baranauskas spruko į Londoną lapkritį, kai sutriko banko veikla. Kai „Lietuvos banko“ vadovas Vitas Vasiliauskas lankėsi Generalinėje prokuratūroje, kitą dieną po jo apsilankymo visi banko skyriai buvo uždaryti, indėliai užšaldyti. Vėliau paaiškėjo, kad iš banko išgrobstytos milijoninės lėšos.
Taip pat skaitykite:
Seimo laikinoji komisija abejoja, ar „Snoro“ milijonai neiššvaistyti veltui
„Snoro“ bankrotas: grėsmės ir galimybės, turintiems paskolą šiame banke