Jų teigimu, per devynis šių metų mėnesius LSVKA priklausančios įmonės išdavė 337,5 tūkst. smulkiųjų (iki 290 eurų) vartojimo kreditų. Tai 18,5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo išduota 414 tūkst. kreditų.
Ar situacija tikrai tokia bloga?
Lietuvos bankų klientų asociacijos prezidentas Rūtenis Paukštė teigė, kad visi statistiniai rodikliai, kuriuos surinko Lietuvos bankas rodo, kad ši sritis yra sparčiai auganti. Aišku, galima užsiimti įvairiausiomis manipuliacijomis ir išskirti vieną segmentą, bet visiškai akivaizdu, kad jų apyvartos didėja.
„Nevisa žmonės žino, kur galima skųstis. Tų skundų yra tikrai daugiau, tačiau, kad Lietuvos bankas priima skundus – tai nevisi žino. Aišku, Lietuvos banke nėra kažkokio tai skundų antplūdžio, bet tai nereiškia, kad čia nėra problemų“, – tikino R. Paukštė.
LSVKA nuosekliai palaikė vartojimo kreditų reglamentavimo tobulinimą ir pritarė įtvirtintiems apribojimams neteikti kreditų nepilnamečiams ir asmenims, kurių veiksnumas yra apribotas, naujiems reikalavimams reklamai, naktinio skolinimo draudimui, 2 dienų „nusiraminimo“ laikotarpiui.
Pasak smulkiųjų kreditų asociacijos, akivaizdu, kad iki 75 proc. sumažinus metines vartojimo kredito palūkanas, bendrovių pajamos iš klientų dar sumažės. Toks kompromisas naudingas vartotojams, o įmonės turės prisitaikyti. Tačiau pertekliniai įstatymų kūrėjų siūlymai nuvylė.
„Įstatyme liko paslėpta nuostata, kad kredito kaina negali viršyti kredito sumos. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, trejų metų trukmės kredito metinė kaina negalės viršyti 33 proc. Bet juk įstatyme aiškiai numatytas metinių palūkanų apribojimas iki 75 proc., todėl minėta įstatymo nuostata yra kažkoks nesusipratimas, arba išskirtinis papildomas ribojimas tik vartojimo kreditams“, – įsitikinęs L. Valickas.
LSVKA duomenimis, pastaruosius metus nuosekliai mažėjo smulkiųjų kreditų, pradelstų ne daugiau nei tris mėnesius, skaičius.
Nuo šių metų pradžios įmonės nutraukė apie 8000 sutarčių, kai kredito gavėjas nevykdė savo įsipareigojimų. Tai sudarė vos 2,4 proc. visų per šį laikotarpį išduotų kreditų. Palyginti, pernai tuo pačiu laikotarpiu įmonės nutraukė trečdaliu daugiau sutarčių – 13440. Įmonės nuo metų pradžios gavo tik 4 vartotojų skundus.
Ką rodo Lietuvos banko statistika?
Klientus atstovaujančios asociacijos prezidento R. Paukštės teigimu, greitųjų kreditų įmonės nori pateikti save kaip draugiškus, tačiau neturėtumėme apsigauti.
„Matome realiai, kas vyksta ir matome tuos milžiniškus pelnus. O į kiekvieną jų statistiką reikėtų žvelgti atsargiai ir pažiūrėti, kodėl tai yra“, – aiškino R. Paukštė, pateikdamas Lietuvos banko surinktą statistiką.
Lietuvos bankas renka ir pateikia duomenis iš vartojimo kredito davėjų, todėl Lietuvos banko pateikti duomenys atspindi visos rinkos, o ne kurios nors asociacijos narės duomenis.
Pastarąjį pusmetį, lyginant su analogišku laikotarpiu pernai, buvo stebima aiški tendencija: vartojimo kredito davėjai ėmė aktyviau siūlyti ilgesnio laikotarpio ir didesnius nei 290 EUR kreditus. Tai atsispindėjo bendruose rezultatuose: 2014 m. I pusmetį suteiktų vartojimo kreditų (mažųjų kreditų + didesnių nei 290 Eur) skaičius buvo 461 283, o suma 107,9 mln. Eur, o 2015 m. I pusmetį suteiktų vartojimo kreditų skaičius buvo 450 902, o suma - 133,03 mln. Eur. Nors vienetais greitųjų kreditų skaičius išliko panašiame lygyje (sumažėjo apie 2 proc.), tačiau klientams suteiktų kreditų suma išaugo 23,24 proc. Tai lėmė didesnių nei 290 eurų kreditų šuolis: 2014 m. I pusmetį, lyginant su 2015 m. I pusmečiu, tokių kreditų kiekis išaugo 66,5 %, o suma – 47,5 proc. (2015 m. I pusmetį vartojimo kredito gavėjams buvo suteikta 154 tūkst. didesnių kaip 290 Eur vertės kreditų, o bendra paskolinta suma sudarė 99,83 mln. Eur).
Augantis skolinimas didesnėmis sumomis lėmė ir spartesnį klientų įsiskolinimų augimą. Daugiau kaip 60 dienų iš eilės pradelstų mokėti kreditų skaičius padidėjo daugiau kaip 11 proc. ir pasiekė 174 tūkst. Tikrąjį įsiskolinimo mastą maskuoja pratęstų kreditų statistika: kas ketvirtas galiojantis kreditas pratęstas bent vieną kartą, iš jų net 40 proc. pratęsta penkis ir daugiau kartų. Tai reiškia, kad žmonės, įsisukę į skolų liūną ir nesugebėdami grąžinti kredito, problemas bando nukelti ateičiai.
