Ekonominių santykių plėtra su Rytų Azijos šalimis buvo suplanuota Vyriausybės darbo pradžioje, kai Lietuva dar nebuvo spėjusi įsiutinti Kinijos pademonstruodama draugiškumą Taivanui. Šie siekiai trumpai atspindimi Vyriausybės programoje, kurioje pažymima, jog Lietuva turi labiau išnaudoti bendradarbiavimo potencialą su demokratinėmis Rytų Azijos šalimis, strategiškai plėsti diplomatinių atstovybių tinklą, o politiškai tapti laisvės erdve, kurioje glaudžiasi ne tik Rusijos ir Baltarusijos disidentai, bet ir savo teises ginantys Azijos demokratai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad Lietuvos posūkis į Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis gali būti vertinamas teigiamai, tačiau būtų buvę dar puikiau, jeigu mūsų šalis pirmiau būtų užmezgusi ryšius su minėtomis valstybėmis, o tik paskui gadinusi santykius su Kinija. „Būtų buvę idealu“, – sako V. Janulevičius. – „Bet jau dabar žiūrime iš tos situacijos, kuri yra. Po muštynių mojuoti kumščiais jau vėlu. Jei gavai į kaktą, reikia žiūrėti, kaip išeiti iš to dalyko, susitvarstyti žaizdas“.
Pasak pašnekovo, norint patekti į kitų šalių rinkas prireikia parengiamųjų darbų, kurie trunka mažiausiai metus, todėl veiksmas vyks negreitai, bet Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas yra perspektyvus, nemažai šio regiono valstybių siekia išlįsti iš Kinijos šešėlio, todėl bendradarbiavimas su jomis gali pasiteisinti.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktorė Rasa Uždavinytė sako, kad Lietuvai reikėjo diversifikuoti savo eksportą ir nepaisant problemų su Kinija, nes šiuo metu apie 80 proc. prekių ir paslaugų eksporto keliauja į Europos Sąjungą, o tai galėtų būti turėti neigiamų pasekmių, jei Europoje kas nors nutiktų, pavyzdžiui, kiltų ginkluotas konfliktas Ukrainoje.
Kinija atsigrojo kaip reikiant, bet gal bus ir naudos
Lietuva ketina atidaryti ambasadas Singapūre ir Seule bei prekybos atstovybę Taipėjuje. „Ambasada Singapūre bus regioninė ambasada, atsakinga už ryšių – pirmiausia ekonominės pakraipos, su Pietryčių Azijos valstybėmis palaikymą“, – teigia Užsienio reikalų ministerija.
Iš Rytų Azijos, Indijos bei Ramiojo vandenyno regiono šalių, su kuriomis Lietuva planuoja megzti stipresnius ekonominius ryšius, ambasados egzistuoja Japonijoje ir Australijoje. Čia ekonominį atstovavimą norima stiprinti. Pati Australija ketina įkurti Lietuvoje prekybos atstovybę, Taivanas tokią jau įkūrė, nors de facto atstovybė veikia kaip ambasada, o tai labiausiai ir nervina Kiniją.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius sako, kad diversifikacija yra logiškas žingsnis, ypač susipykus su Kinija dėl Lietuvos politikos Taivano atžvilgiu.
„Aišku, kad reikėjo ruoštis anksčiau. Puikiai suprantate, kad tokie dalykai nedaromi taip greitai, reikia pasitarti, sutelkti sąjungininkus, kurie mus palaikytų, įsivertinti maksimalią žalą. Bet Kinija pirmą kartą taip atsigroja būtent ant Lietuvos. Šiaip tokių atvejų, kad neišleistų apmokėtų prekių iš Kinijos, dar niekam nebuvo: nei australams, nei kam kitam. Mes buvome kaip kokie bandomieji triušiai“, – pastebėjo pramonininkų vadas.
Pašnekovo požiūriu, gerai, kai valstybė nusprendžia nesiorientuoti į kokią nors vieną didelę šalį ar rinką, o turi keletą alternatyvų. Jo nuomone, geriausia būtų akcentuoti ekonominį bendradarbiavimą su mums artimesnėmis demokratinėmis ir išsivysčiusiomis šalimis, mat pati Lietuva yra dar besivystanti, nors ir yra Europos Sąjungos narė. V. Janulevičius paminėjo Japoniją, JAV, bet, jo požiūriu, puikiai bendradarbiauti galima ir su bet kuriomis kitomis šalimis, kurios turi su Europos Sąjunga pasirašiusios laisvos prekybos susitarimus. Tokie susitarimai, pasak jo, garantuoja didesnį pasitikėjimą tarp verslo įmonių.
„Aš galvoju, kad šita pasauliniu mastu nuskambėjusi istorija su Kinija gali mums atnešti labai didelių dividendų ilgalaikėje perspektyvoje. Gali būti, kad tai mus tiek sumobilizuos peržiūrėti, kaip mes dirbame su savo strateginiais sektoriais ir eksporto geografijos prasme. Taigi galbūt trumpalaikėje perspektyvoje tai šokas, bet ilgalaikėje gali būti geras dalykas, kuris atneš dar daugiau naudos“, – sako „Verslios Lietuvos“ atstovė R. Uždavinytė.
Būtina vykti valstybės vadovams
V. Janulevičius pastebėjo, kad aplink Kiniją daugybė besivystančių valstybių, kurios tik ir trokšta išlįsti iš Pekino šešėlio. Jo nuomone, tokios šalys elgiasi panašiai kaip savo laiku Kinija: iš pradžių pigiai gamina įvairias prekes, paskui perima technologijas, o kai vietos visuomenės įperkamumo galimybės paauga, šalys pasisuka į vidaus vartojimą. Ypač jei šalyje daug gyventojų.
„Kinija pritraukinėjo investicijas, periminėjo technologijas ir viską gamino eksportui. Išmoko gaminti. Pradžioje vietinės rinkos įperkamumas buvo labai menkas. Jie tiesiog negalėjo įpirkti produktų, kuriuos naudojo Europos Sąjunga. O ką jie dabar turi? Dabar bendras kinų lygmuo pakilo. Vidutinis atlyginimas artimas Rytų Europos lygiui ir jie pradeda patys naudoti tuo produktus. Dėl to jie jaučiasi saugūs, nes turi savo vidinį vartojimą. Visų šalių tendencija bus panaši. Pradžioje jos laukia investuotojų, investuotojai investuoja, nes ten atsiperkamumas didesnis, ir tada kai, dalį investicijų investuotojas susigrąžina, dažniausiai tas pačias gamyklas parduoda vietiniams. Tai tokia pasaulinė tendencija. Ir jeigu žmonių bei šeimų įperkamumas pakyla, tai tada jie nusisuka į vidinį vartojimą. Ką daro ir Kinija“, – sako V. Janulevičius.
Paklaustas, kokiu būdu dabar Lietuvai būtų galima greitai pereiti prie ryšių su kitomis Rytų Azijos, Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas teigia, jog pirmiausia pati Lietuva turi apsvarstyti, kas jai įdomu šiame regione.
„Pradžioje gerai pasižiūrėti, ko reikia lietuviams, susirašyti net ir sąrašą“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Anot pašnekovo, geriausia kai šalyje, kuri mus domina, užmezgami kontaktai su tos valstybės Pramonės ar amatų rūmais arba kažkuo panašiu į „Verslią Lietuvą“, kad būtų galima tiesiogiai bendrauti ir nuspręsti, kas mus domina ir kas domina tos šalies verslą pagal sritis. Lietuvai, kaip mažai šaliai, labai svarbu rasti eksporto rinkas.
„Iš pradžių būtina vykti aukščiausiems šalies vadovams, jeigu mes norime kažkokių proveržių Rytų šalyse. Turime nuvykti su konkrečiais dalykais, kokios sritys mus domina, bet su valstybės vadovu arba bent jau premjeru. Ir, aišku, ministrai turi lydėti delegaciją. Ir padaryti verslo forumus. Toliau jau būtų palaikomasis ryšys, kontrolė, ambasada visada turėtų būti šalia“, – apie praktiką, kaip mezgami ekonominiai ryšiai su užsienio valstybėmis, pasakojo V. Janulevičius.
Svarbu pažymėti, kad kiekviena valstybė skiriasi savo kultūra ir tradicijomis, bet paprastai kuo labiau į Rytus, tuo labiau vertinami aukščiausio lygio svarbių asmenų kontaktai. Pavyzdžiui, „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento direktorė R. Uždavinytė atkreipė dėmesį, kad kultūriniai ypatumai turi didelį poveikį bendraujant su Japonija: „Su Japonija mes turime ilgalaikius ekonominius santykius, dalyvaujame įvairiose iniciatyvose, bandome ir iš vienos pusės, ir iš kitos, bet kultūriškai mentalitetas yra toks, kad reikia investuoti daug laiko, užsitikrinti pasitikėjimą. Jie ne taip greitai į partnerystes pasiryžę žengti“.
V. Janulevičius savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad kai kurios Azijos valstybės jau turi užmezgusios gana glaudžius ekonominius santykius su Europos Sąjunga, o tai gali palengvinti ryšių mezgimą ir Lietuvai.
„Nuo pradžios iki galo įsibėgėjimas trunka minimum metus iki dvejų-trejų-penkerių metų. Žinote, viršutinės ribos nėra, bet be metų niekas neprasideda. Yra bandomosios partijos, tuomet reikia pasižiūrėti sertifikavimą. Jeigu, tarkime, kuri nors šalis jau eksportuoja į Europos Sąjungą, tai jau turi sertifikatus, jiems tada nereikia atskirai sertifikuotis. Jeigu tiekiama nauja produkcija, tada reikia sertifikuoti. Ir jeigu mes importuojame iš tos šalies, reikia prisidėti prie sertifikato gavimo. Kiekvienu atveju labai unikalu ir priklauso nuo prekių grupės, nuo šalies kultūros bei patikimumo“, – sakė V. Janulevičius.
Kaip atsirenkamos rinkos?
„Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento direktorė R. Uždavinytė pastebi, kad net ir neatsižvelgus į situaciją su Kinija Lietuva turėjo diversifikuoti savo eksporto rinkas, nes šiuo metu apie 80 proc. eksporto keliauja į Europos Sąjungą, o tai nėra tvaru, ypač, jeigu Europoje kas nors nutiktų.
„Jeigu norime turėti tvarų eksportą ateityje ir mažinti rizikas, priklausomybę nuo tam tikrų rinkų, tai turime išplėsti tą portfelį ir rinkų geografiją. Dabar apie 80 proc. mūsų eksporto eina į Europos Sąjungą. Europos Sąjunga iš esmės yra viena rinka. Tai jeigu kažkas atsitinka čia, tarkime, įvyksta Ukrainoje karinis konfliktas ar dar kažkokie dalykai, tai susilpnina rinką. Ir konkuruoti su kitomis valstybėmis mums yra pakankamai sunku. Suprantama, kad tvariau ir saugiau yra tą portfelį diversifikuoti. Reikia turėti kitų rinkų, kur greičiau vyksta tie procesai, mezgasi prekybiniai ryšiai, nes paklausa yra didelė“, – pasakojo pašnekovė.
R. Uždavinytė teigia, kad visos Azijos valstybės, kurias šiais metais ketina aplankyti užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ar ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, yra labai skirtingos, bet kuo labiau į Rytus, tuo labiau reikia politinio pastūmėjimo bendradarbiavimui, svarbesni tampa įvairūs memorandumai, oficialūs susitarimai ar deklaracijos, nes tai įpareigoja valstybines institucijas ir agentūras reaguoti greičiau bei dėmesingiau.
„Azijos valstybėse tas politinis dėmesys būna toks kaip pastūmėjimas, kaip akstinas gerų santykių mezgimui. Įvairūs bendradarbiavimo susitarimai paskatina verslą daugiau bendradarbiauti“, – sako „Verslios Lietuvos“ atstovė.
Pašnekovė pastebi, kad valstybės, su kuriomis Lietuvai naudinga bendradarbiauti, atsirenkamos ne atsitiktinai, o pasitelkus mokslinius modelius, kurie padeda įvertinti konkrečios rinkos imlumą Lietuvos eksportui: „Taigi nėra, kad valstybė paima ir atsitiktinai nusprendžia. Mes įsivertiname rinkas“.
Pavyzdžiui, Indija yra labai didelė ir nehomogeniška rinka, ten Lietuva galėtų dirbti regioniniu principu, bet vertinama, kad ši šalis galėtų tapti technologijų ir inovacijų partnere farmacijos srityje, maisto pramonėje, švietimo technologijų srityje.
Singapūras yra aukštų pajamų šalis, todėl patrauklus bendradarbiavimui. Dėl didelės mokslo institucijų ir aukštųjų technologijų įmonių koncentracijos Singapūre matomas potencialas mechanikos, inžinerijos ir organinės chemijos produkcijos eksportui, nors perspektyviausiu vadinamas aukštųjų technologijų sektorius. Lietuvos maisto pramonė kol kas rezervuotai žvelgia į Singapūrą, nes ši šalis iš Europos Sąjungos importuoja galutinius produktus, o Lietuvos įmonės dažniausiai eksportuoja žaliavinius produktus.
Su Australija egzistuoja potencialas bendradarbiauti kibernetinio saugumo, lazerių srityse, Pietų Korėja irgi regima kaip perspektyvi partnerė lazerių, optikos, biotechnologijų ir elektroninės prekybos srityse. Indonezija yra labai didelė musulmoniška šalis, ten būtų įmanoma eksportuoti pagal islamo tradicijas pagamintus maisto produktus, taip pat chemijos produktus, optiką, medicinos prietaisus, informacinių technologijų paslaugas. Vietnamas galėtų tapti Lietuvoje pagaminamų chemikalų, chemijos produktų rinka, ten būtų galima eksportuoti tekstilės gaminius, maisto produktus, žemės ūkio produktus, pramoninės inžinerijos produkciją.
