Smegenų sveikatos priešai ir draugai: štai kaip išlaikyti protinį aštrumą visą gyvenimą

Kraujagyslinė demencija paveikia ne tik žmogaus atmintį ar mąstymą, bet ir įvairiu laipsniu blogina žmogaus dėmesio koncentraciją bei orientaciją. Negana to, sutrinka žmogaus gebėjimas mokytis, įsiminti informaciją, protauti, planuoti ir netgi judėti. Kaip gyventi, kad geriau pasirūpintume savo smegenimis ir šis svarbus organas tinkamai tarnautų kaip galima ilgiau ar net visą gyvenimą? Ką daryti, kai senyvame amžiuje pasireiškia pirmieji kraujagyslinės demencijos simptomai?

Kokie įpročiai kenkia smegenims ir kokie, priešingai, gerina jų funkcionavimą? 

Nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, narkotinių medžiagų vartojimas, per mažas judrumas, riebus ir nesveikas maistas, stresas, nepakankamas miego kiekis, persidirbimas, išsilavinimo ir protinio darbo stoka, izoliacija, depresija, nutukimas, kenksmingos darbo ir aplinkos veiksniai – didžiuliai sveikų smegenų priešai. Vienus faktorius galime koreguoti, o kitų, deja – ne, vis dėlto didžiąją dalį veiksnių galime bent jau sušvelninti, tarkime, iš labai užterštos miesto aplinkos persikelti į švaresnę kaimo vietovę, palaikyti normalų kūno svorį, daugiau dalyvauti socialiniame gyvenime, rūpintis savo emocine sveikata ir pan.

Tuo tarpu sportas (fizinė veikla), protinės užduotys, sveikas gyvenimo būdas, pozityvus požiūris gali padėti nutolinti kraujagyslinės demencijos pasireiškimą arba visai jos išvengti. Tarkime, tyrimais įrodyta, kad apie vieną valandą trunkanti vidutinio aktyvumo fizinė mankšta reikšmingai gerina smegenų kraujotaką bei tam tikrų smegenų dalių, atsakingų už kognityvinius (pažintinius) įgūdžius, funkcionavimą. 

Jei fizinis aktyvumas gali įdarbinti net apie keturis penktadalius visų mūsų smegenų, tai bent tris kartus per savaitę po 45-60 minučių trunkanti mankšta gali reikšmingai pagerinti smegenų darbą, nutolinti kraujagyslinės demencijos simptomų pasireiškimą ir pristabdyti kitų įvairių neurodegeneracinių ligų pasireiškimo bei progresavimo tikimybę. Apskaičiuota, kad bent tris kartus per savaitę sportuojantis asmuo savo smegenų darbą pagerina net apie penkiasdešimt procentų – tai iš ties labai didelis skirtumas.

Vertėtų atsiminti, kad smegenys nėra statiškas organas – jei gyvename sveikai, į viską (arba bent jau į daugumą dalykų) žiūrime pozityviai, pakankamai judame, atsisakome arba bent jau apribojame žalingus įpročius, tai daugybė smegenų ląstelių sugeba pačios atsinaujinti ir tokiu būdu pagerėja bendras smegenų funkcionavimas. 

O jei dar reguliariai geriame žuvų taukus (arba, dar geriau, bent kelis kartus per savaitę valgome riebią jūrinę žuvį), vis pasimėgaujame riešutais ar valgomosiomis sėklomis, sprendžiame logines užduotis ir kryžiažodžius, dalyvaujame socialiniame ir kultūriniame gyvenime, skaitome knygas ir vis išmokstame kažką naujo – smegenys mums tikrai „padėkos“ funkcionuodamos daug geriau, nei funkcionuotų be šių sveikų įpročių ir gyvenimo būdo taisyklių.

Kodėl taip svarbu tinkamai rūpintis ir kitomis ligomis? 

Kraujagyslinė demencija gana dažnai susijusi su kitais organizme esančiais sveikatos sutrikimais, tarkime, itin daug įtakos gali turėti arterinė hipertenzija, koronarinė širdies liga, inkstų ir kepenų ligos. Labai svarbu tinkamai gydyti kitas lėtines ligas, kad galvos smegenys būtų tinkamai tausojamos, aprūpinamos krauju bei maistinėmis medžiagomis ir nenuodijamos įvairiais joms žalingais toksinais. Pavyzdžiui, labai svarbu palaikyti normalų kraujo spaudimą, nes labai svyruojantis ar per didelis kraujo spaudimas gali kenkti smegenims – gali netgi ištikti insultas. Gali atrodyti, kad antihipertenzinių vaistinių preparatų paprastai prireikia tik senyvo amžiaus asmenims, tačiau šiandieninis gyvenimo ritmas gali priversti tokius vaistus vartoti ir jaunesnius asmenis – tačiau to tikrai nereikėtų bijoti, nes įvairiapusiškai rūpinantis sveikata galima užsitikrinti ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą bei apsaugoti savo smegenis nuo rimtesnių pasekmių. 

Nootropai – kas tai ir kaip jie gali padėti vyresniems asmenims?

Nootropai, paprastai tariant, gerina atmintį ir gebėjimą mokytis. Jų veikimo mechanizmas nėra visiškai ištirtas, tačiau veikdami cholinerginius receptorius bei cholino apykaitą, jie veiksmingai didina neuronų aktyvumą. Tokie nootropai neslopina centrinės nervų sistemos, neveikia ir vegetacinės nervų sistemos. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad pacientams, sergantiems lengvo ir vidutinio sunkumo senatvine silpnaprotyste, tokie nootropai pagerino dėmesį, mokymąsi, atmintį, orientaciją ir kitus protinius sugebėjimus. Dėl nootropų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju – jie paskiriami tik esant indikacijoms, tarkime, pasireiškiant pirmiesiems kraujagyslinės demencijos simptomams.