Euro zonos krizė kėsinasi ir į buvusią euro zonos pirmūnę – Slovėniją. Egzistuoja tikimybė, kad ir šiai ekonomikai gali prireikti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) finansinės paramos. Tačiau daugelis sutinka ir su priešinga prielaida, kad jei naujoji Slovėnijos vyriausybė imsis ryžtingų priemonių pertvarkant bankinį sektorių, Kipro ar Graikijos likimo šiai šaliai išvengti pavyks. Vilčių suteikia ir naujasis Slovėnijos finansų ministras socialinių mokslų daktaras Uroš Čufer, kuris ilgą laiką dirbo centriniame banke, ir kurį galima būtų priskirti technokratų ratui. Būtent racionalūs ir depolitizuoti spendimai šiandien būtini ir šiai krizės kamuojamai euro zonos šaliai.
Slovėnija susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir kitos krizės paveiktos valstybės – bankai, namų savininkai ir statybų kompanijos nukentėjo sprogus nekilnojamojo turto burbului, kainų konkurencingumas smuko, o viešieji finansai išsibalansavo. Vienas iš svarbesnių išskirtinumų – Slovėnijos rankose susikoncentravęs bankinis sektorius, kuriam rekapitalizuoti, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, šiemet gali prireikti daugiau nei 3 mlrd. eurų arba 8 proc. viso šalies BVP, neįtraukiant „blogojo banko“ sukūrimui reikalingų lėšų. Politikai yra pasirengę didinti bankų kapitalą – tam ypač pasitarnautų žemas vyriausybės skolinimosi lygis.
Mažos ekonomikos bėdos
Per pastaruosius kelis ketvirčius Slovėnija patyrė daug vargo platindama vyriausybės vertybinius popierius pirminėje obligacijų rinkoje. Nuo pat 2011 m. kovo, kai buvo įmanoma sėkmingai išplatinti netgi 15 metų trukmės obligacijas, šalies vyriausybė nė karto neišplatino eurais denominuotų obligacijų. Taip buvo praleista gera proga susikurti finansinį buferį. Situaciją pagerino 2012 m. spalį išplatinta pirmoji valstybės istorijoje vertybinių popierių doleriais emisija. Tačiau vienintelė obligacijų emisija per pastaruosius dvejus metus yra blogas ženklas ir rodo, kad investuotojų pasitikėjimą galima susigrąžinti tik pradėjus esmines reformas.
Slovėnijos problemos yra kur kas mažesnės nei Kipro – bendras visų Slovėnijos bankų turtas siekia 140 proc. šalies BVP ir yra vienas mažiausių euro zonoje, kai Kipro bankų sektorius yra išsipūtęs iki 700 proc. BVP. Tačiau būdama „maža ekonomika“ Slovėnija patiria finansų rinkų spaudimą kylant panašaus pobūdžio įtampoms kitose euro zonos rinkose. Net ir esant santykinai saugiam valstybės skolos lygiui, blogiausio scenarijaus materializacijos atveju skola greičiausiai neviršys šalies BVP.
Pranašumas – žemas valstybės skolos lygis
Slovėnija įžengė į rizikos zoną su santykinai neaukštu skolos ir BVP santykiu. 2012 m. pabaigoje šalies viešojo sektoriaus skola sudarė apie 54 proc. BVP – už ją mažesnis skolos lygis euro zonoje buvo tik Estijoje ir Liuksemburge. Net įvykdžius bankų rekapitalizaciją ir skyrus lėšų „blogajam bankui“ sukurti, mažai tikėtina, kad per artimiausius kelerius metus Slovėnijos skola viršys 70 proc. BVP ribą. Be to, vyriausybė gali netgi sumažinti bendrąją skolą parduodama savo turimas bankų akcijas.
Tuo tarpu Kiprui skolos tvarumo sąvoka negalioja. Šalies bankų gelbėjimas gali pašokdinti 2012 m. pabaigoje prognozuotą 86,5 proc. skolos lygį virš 150 proc. atžymos.
Atsakymų greičiausiai sulauksime vasarą
Jau šiais metais Slovėnijos vyriausybė turės išpirkti 390 mln. eurų vertės obligacijas. Analitikų teigimu, tai neturėtų sukelti didelių problemų – ypač, kai suma bus išmokama per penkis mėnesius. Tačiau kur kas didesnis iššūkis laukia šių metų birželį – šalis turės išpirkti 1,1 mlrd. eurų vertės trumpalaikius iždo vekselius. Galiausiai iškyla vienas esminis klausimas, ar pavyks naujajai koalicinei vyriausybei sutarti dėl valstybinių bankų restruktūrizacijos programos. Tai yra esminė sąlyga, norint užsitikrinti papildomą finansavimą bankams kapitalo rinkoje. Tikėtina, kad atsakymą į šį klausimą pavyks gauti jau šią vasarą.
