Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) vadovas Artūras Rudomanskis sako, kad vietoje šito projekto reikėjo sutvarkyti jau civiliniame kodekse sureguliuotą partnerystę ir rodo pirštu į Slovėniją, kuri legalizavo tos paties lyties asmenų santuokas.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis ir Seimo narė, viena iš Civilinės sąjungos projekto autorių Jurgita Sejonienė.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas neseniai baigė Civilinės sąjungos projekto klausymus. Tai kokia dabar stadija? Kada šis projektas grįš į svarstymo stadiją Seimo salėje?
J. Sejonienė: Svarstymo stadija komitete pasibaigė, buvo tikrai intensyvūs klausymai, trukę dvi dienas. Išklausėme ir įvairias asociacijas, organizacijas, atskirus visuomenės atstovus, veikėjus, kurie šiam projektui turėjo pastabų ir pasiūlymų. Man atrodo, kad viskas vyko tikrai konstruktyviai ir labai džiaugiuosi, kad praeitą trečiadienį komitetas patvirtino šitą projektą.
Aišku, skaičiuojame, kad balsų būtų pakankamai, nes ir pateikimo stadijoje daugumos, kuri palaikė įstatymo projektą, persvara nebuvo tokia ženkli. Dabar diskusijos vyksta ir toliau, kaip vyko svarstymų metu komitete, ir dabar su atskirais kolegomis, atskirais parlamentarais diskutuojame.
Bet man atrodo, kad komiteto pataisymai yra visai protingi ir logiški, viskas sutvarkyta labai teisiškai, tai nematau, kodėl svarstymo metu jis galėtų būti Seime nepatvirtintas.
O yra kažkokių esminių pakeitimų?
J. Sejonienė: Techniniai dalykai. Esminių pakeitimų tikrai nėra. Bet man atrodo, yra svarbu, kad kiekvienas projektas būtų techniškai ir teisiškai tvarkingas, tai komitetas tai atliko tikrai be priekaištų.
Pone Rudomanski, kaip jūs vertinate Civilinės sąjungos įstatymą?
A. Rudomanskis: Iš vienos pusės – džiugu, kad vyksta diskusijos, formuojasi kažkokia praktika ir kažkas atsiras. Bet aš kalbėjau su savo kolegom ir visgi į šitą įstatymo projektą mes žiūrėjome pakankamai kritiškai. Mes sakome, kad Civiliniame kodekse jau buvo sureguliuota partnerystė. Ir iš esmės, namas jau buvo pastatytas. Vienintelis dalykas, kurio trūko – kad būtų sutvarkyta spyna, į tą namą būtų galima įeiti ir žmonėms juo naudotis. Taikyti nuostatas, kurios yra sureguliuotos.
O dabar vietoj to, kad sutvarkytume tą spyną, pastatėme lūšnelę ir gausime tai, ką gausime.
Ar pats apibrėžimas nepatinka, ar numatytos teisės, kurias gautų tos pačios lyties poros? Kas jus labiausiai neramina?
A. Rudomanskis: Yra įvairiausių aspektų. Dabar, po Seimo narės pateiktų papildomų pasiūlymų, jis šiek tiek pagerės, bet vis tiek išlieka tam tikrų netgi žeminančių nuostatų. Pavyzdžiui, registruoti pas notarus – neaišku, kiek tas registravimo procesas kainuos, kiek jis truks, kokia ten tvarka. Reikia papildomai sukurti sistemą, kuri įtrauks tuos duomenis į registrą. Vietoj to, kad pritaikytume jau egzistuojančią civilinės metrikacijos sistemą.
Labai džiaugiuosi, kad yra nauji apsaugos partnerystėje gyvenančių vaikų pasiūlymai – jeigu jiems pritars Seimas. Bet vis tiek išlieka daug nuostatų. Ir įsivaikinimo klausimas išlieka pakibęs, nors kai yra partnerystė, pavyzdžiui, Čekijoje, Vengrijoje – tie klausimai yra sureguliuoti ir nėra kažkokios problemos.
Ponia Sejoniene, tikrai buvo dalies žmonių džiaugsmas, kad civilinė sąjunga praėjo bent jau pateikimą, bet sako, kad nugriovėt namą, pastatėt lūšnelę. Kodėl tik lūšnelę?
J. Sejonienė: Aš iš esmės pritariu ponui Rudomanskiui, kad nuėjome gal ir sudėtingesniu keliu. Bet vis dėlto turime žiūrėti ir kaip visuomenė vertina. Žiūrime, kuris įstatymo projektas būtų sulaukęs palaikymo Seime. Kaip žinome, du kartus partnerystės įstatymo projektas to palaikymo nesulaukė.
Tai tiesiog buvo klausimas, ką dabar daryti – ar dedame bent mažą žingsnelį į priekį, kad visuomenei formuotume nuostatas, kad gyvenimas ne santuokoje nėra nieko blogo ir niekaip nesuskaldys mūsų visuomenės, niekas neateis ir neatiminės vaikų. Manau, kad tokioje pakankamai konservatyvioje visuomenėje, tas vienas žingsnelis yra labai svarbus.
Aišku, visuomenė stebi ir girdi, kaip tvarkosi kitos šalys – mūsų kaimynė Latvija, Slovėnija. Ten yra pakankamai liberalus, netgi radikalus įstatymo projektas.
A. Rudomanskis: Slovėnijos pavyzdys iš esmės parodė kitą aspektą, kurio Lietuvoje trūksta. Kad trūksta politinės valios. Nors Slovėnijoje buvo referendumas, kuriam nepritarė, bet Konstitucinis teismas priėmė nutarimą, kuriame pasakė, kad diskriminuoti porų negalima.
J. Sejonienė: Bet šitas įstatymo projektas ir nediskriminuoja. Toms poroms, ar tai būtų dvilytės, ar vienalytės poros, kurios rinksis tokį teisinį savo santykių reglamentavimą, joms yra sudarytos visiškai vienodos sąlygos.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
