Pastaruoju metu vis dažniau įtartinomis aplinkybėmis sukurpti slapti dokumentai į neaiškių interesų kovą įvelia ir Prezidentę, ir politikus, ir visuomenę.
Specialiųjų tarnybų slaptos pažymos aukščiausius šalies vadovus ir Seimą pasiekia tuo metu, kai parlamentas svarsto gyvybiškai svarbius Lietuvai klausimus. Atrodytų, kad šios pažymos valdo visą šalies politinį gyvenimą.
Visuomenė reikalauja atsakymų
Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą nuolat sudrebina vadinamosios slaptos pažymos, kurias aukščiausiems šalies vadovams ir politikams pateikia Valstybės saugumo departamentas (VSD), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Šios pažymos adresatus dažniausiai pasiekia tada, kai Lietuvoje pradedami nagrinėti itin opūs ekonominiai ir politiniai klausimai.
Pastarieji du tokie įvykiai – vykusios diskusijos dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų ir banko „Snoras“ bankrotas.
Štai remdamasis VSD pažyma ir melo detektoriaus išvadomis, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atleido FNTT generalinį direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, nes esą jie nutekino informaciją apie situaciją „Snore“. Pareigūnai kalba apie kerštą, nes FNTT esą tyrė įmones, finansiškai rėmusias Liberalų ir centro sąjungą, kuriai priklauso R.Palaitis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė išreiškė paramą R.Palaičiui, nors premjeras ir kiti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai palaikė atleistuosius FNTT pareigūnus.
Visuomeninės organizacijos trečiadienį surengė mitingą prie prezidentūros reikalaudamos, kad VSD paviešintų slaptas pažymas apie politikų ryšius su atskiromis verslo grupėmis, nepaisant tų politikų priklausomybės vienai ar kitai partijai. Mitinge dalyvavę apie 900 žmonių taip pat reikalavo sugrąžinti į darbą V.Gailių ir V.Giržadą.
Sutapimai verčia sunerimti
Slapta VSD pažyma pasirodė ir Seimui svarstant Gamtinių dujų įstatymo pataisas, kurias priėmus iš dujų prekybos rinkos būtų eliminuota tarpininkė tarp „Gazprom“ ir Lietuvos – UAB „Dujotekana“.
„Dujotekana“ buvo minima ir kitose bent dviejose VSD pažymose 2006 m., kai Seimas reikalavo iš VSD pateikti parlamentui 12 slaptų pažymų.
Šis, taip pat kiti skandalai išvertė iš posto tuometį VSD generalinį direktorių Arvydą Pocių. Beje, neseniai paskelbtame KGB rezervininkų sąraše yra ir A.Pociaus pavardė.
„Dujotekana“ buvo minima ne tik dėl galimos įtakos žiniasklaidai, bet ir, tikėtina, 2006 m. liepos 28 d. pažymoje „Dėl Seimo nario V.Orechovo“.
Po 2004–2008 m. kadencijos V.Orechovas tapo UAB „Dujotekana“ vadovu ir būtent jis šiemet visuomenei pradėjo kalbėti apie tai, kad neva Darbo partija yra suinteresuota pakeisti Gamtinių dujų įstatymą.
Parlamentas nesiryžo pritarti šio įstatymo pataisoms vien dėl VSD pažymos. „VSD funkcija yra užkirsti kelią grėsmėms valstybei, o ne tik stebėti, kaip ta grėsmė susidaro ir vėliau pateikti pažymas tuo metu, kai svarstomi valstybei aktualūs klausimai, – sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. – Tokiais atvejais vieni politikai sako, kad buvo grėsmė, o kiti politikai teigia, kad jos nebuvo.“
V.Gapšio žodžiais, „net pataisų projekto autoriai nežino, kokias grėsmes įvardijo VSD“.
„Kreipiausi į VSD dėl tos pažymos, ar mano teiktas projektas sukėlė grėsmę valstybei, bet atsakymas buvo toks, kad VSD net nevertino įstatymo projekto turinio. Tai apie ką mes kalbame, ponai?“ – retoriškai klausė V.Gapšys.
Minėta VSD pažyma buvo bendro pobūdžio apie grėsmes valstybei ir tik vienu sakiniu užsiminta apie Gamtinių dujų įstatymą.
Grėsmės atsiranda pagal poreikį
Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys teigia, kad slaptų pažymų turinys priklauso nuo to, ar tas pažymas rengia sąžiningi pareigūnai.
„Tokios analitinės pažymos padeda politikams geriau suvokti vykstančius procesus, bet jei pažymas rengia nesąžiningi pareigūnai, tokie dokumentai tampa labai nešvariu ginklu“, – pabrėžė D.Kuolys.
Jo teigimu, 2006 m. pabaigoje atliktas parlamentinis tyrimas VSD atskleidė dideles darbo spragas. Seimo nariai per šį tyrimą apklausė net 37 VSD pareigūnus. Išvadose teigta, kad ši tarnyba neretai viršydavo suteiktus įgaliojimus. Nustatyta, kad kai kuriais atvejais net VSD vadovybė siekdavo turtinės naudos. Taip VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas įsigijo nekilnojamojo turto Turniškėse, o vienos VSD valdybos viršininkas Vytautas Damulis buvo paskelbęs tarnybinio mobiliojo telefono numerį internete privačiais ir komerciniais kaimo turizmo tikslais.
Tačiau atskleisti ne tik šie viešųjų ir privačių interesų supainiojimo atvejai. „VSD pažymose buvo nurodyti atskirų verslo grupuočių korupciniai ryšiai su žiniasklaida, taip pat jų santykiai su Rusijos specialiosiomis tarnybomis“, – priminė D.Kuolys. Jo nuomone, sąžiningų pareigūnų parengtos pažymos gali duoti naudos valstybei.
Baltarusijoje 2006 m. rugpjūčio 23 d. mįslingomis aplinkybėmis žuvęs VSD karininkas Vytautas Pociūnas buvo parengęs slaptą pažymą „Iniciatyva 2K“, kurioje įspėjo apie Lietuvai kylančias grėsmes dėl energetinių projektų. Tačiau jo darbas, kaip spėjama, itin nepatiko tuometei VSD vadovybei.
Net kiti VSD pareigūnai liudijo, kad teigiamai įvertinti jų kolegos kartais būdavo be jokių motyvų nušalinami nuo atliekamų tyrimų.
Politiką formuoja VSD
„Valstiečių laikraštis“ tiesiai šviesiai paklausė VSD, FNTT ir STT vadovų, ar slaptomis pažymomis šios tarnybos nediskredituoja savo pačių veiklos, kai apie pažymų egzistavimą paskelbiama svarstant svarbiausius šalies klausimus.
„STT vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, todėl teiginiai dėl esą piktnaudžiavimo, diskreditavimo yra nepagrįsti“, – sakė STT vadovas Žimantas Pacevičius.
Įslaptintos informacijos naudojimą ir jos išslaptinimą reglamentuoja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.
„Principas „būtina žinoti“ reiškia, kad įslaptinta informacija gali būti patikėta tik atitinkamus leidimus dirbti su įslaptinta informacija ar susipažinti su ja turintiems asmenims, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti su įslaptinta informacija ir tik ta apimtimi, kokios reikia jo pareigoms atlikti“, – patikslino Ž.Pacevičius.
Pagal minėtą įstatymą su slaptais duomenimis gali būti supažindinti Prezidentas, Seimo pirmininkas ir premjeras.
Visų trijų tarnybų vadovai lyg susitarę aiškino, kad negali atskleisti net to, kiek kasmet pateikia slaptų pažymų aukščiausiems šalies asmenims. Tai esą irgi slapta informacija.
Savo ruožtu laikinai einantis FNTT vadovo pareigas A.Montvydas teigė, kad už įslaptintos informacijos apsaugos politiką yra atsakingas VSD, kuris į „Valstiečių laikraščio“ paklausimą visai neatsakė.
Atsakymai – V.Adamkaus memuaruose
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, kad VSD, FNTT ir kitos struktūros slaptas pažymas pateikia tik kaip informaciją apie tam tikrą gresiančią problemą, o ne apie konkrečius asmenis.
„Deja, iš tų pažymų jokios bylos nesukurpsi, nes pateikus pažymą, tarnybos privalo dirbti su ta informacija ir rinkti įkalčius, – kalbėjo A.Anušauskas. – Net ir prisiminus tas slaptas 12 pažymų, kai su jomis susipažinau, jose neatradau jokios informacijos, kuri padėtų iškelti bylas. Jei tas pažymas paviešintume dabar, jose paminėti asmenys iš valstybės prisiteistų milijonines sumas už garbės ir orumo įžeidimą.“
Svarstydamas, kam yra naudinga kurpti įvairias pažymas, pašnekovas pabrėžė, kad daug atsakymų galima rasti Prezidento Valdo Adamkaus memuaruose.
„V.Adamkaus memuarai daug ką paaiškina. Net ir vėliau, kai domėjausi, ar tam tikros struktūros vėliau dirbo su tomis 12 pažymų, paaiškėjo, kad jos nugulė stalčiuose. Dabar tos pažymos yra niekinės“, – akcentavo A.Anušauskas.
Pats V.Adamkus susilaiko nuo vertinimų apie slaptąsias pažymas.
„Šiuo atveju susilaikau nuo bet kokių komentarų, nes tam yra pareigūnai, atsakingos institucijos ir teismai“, – lakoniškai atsakė Prezidentas V.Adamkus.
TS-LKD frakcijai priklausantis A.Anušauskas yra ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos narys.
Šios komisijos veikla nuo pat pradžių kelia abejonių. Nuo 2008 m.
komisija neesminiais klausimais rinkosi tik 21 kartą. Šiemet ji visai neposėdžiavo.
„Šalyje nėra jokio Seimo“
Vytautas Radžvilas, politologas
Slaptų pažymų naudojimo praktika rodo, kad Lietuva yra ne valstybė, o įvairių besirungiančių tarpusavyje kriminalinių grupuočių teritorija. Nėra jokio reikalo piliečiams pranešti visas pažymose pateikiamas konfidencialias smulkmenas. Tiesiog turėtų būti įtvirtinta praktika, kad Seimo institucija arba tarpžinybinė darbo grupė, sudaryta iš žmonių, turinčių teisę dirbti su slapta informacija, išsamiai galėtų susipažinti su pažymų turiniu, o prireikus aiškintis, kiek tas turinys yra teisingas. Paaiškėjus, kad pažymoje pateikta dezinformacija, tokių pažymų autoriai turėtų būti negailestingai nubausti. Štai ir atleistų FNTT vadovų atveju Vyriausybės, Seimo ir Prezidentūros jungtinė darbo grupė galėjo išanalizuoti VSD pažymos turinį, apklausti FNTT pareigūnus ir visuomenei pateikti savo verdiktą. Nors Seime veikia Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija, jos darbas tik įrodo, kad šalyje nėra jokio Seimo. Jis tėra butaforija.
„Gaunama tik sprendimams priimti būtina informacija“
Daiva Ulbinaitė, Prezidentės atstovė spaudai
Prezidentės iniciatyva prieš dvejus metus nacionalinė žvalgybos sistema buvo iš esmės pertvarkyta. 2010 m.
Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimus, pagal kuriuos patvirtinta ir nauja žvalgybos informacijos teikimo aukščiausiems valstybės vadovams tvarka. Nuo 2010 m. VSD ir kitų slaptųjų bei specialiųjų tarnybų veikla depolitizuota ir organizuota taip, kad aukščiausi šalies vadovai operatyviai gautų tik sprendimams priimti būtiną informaciją. Pirmą kartą Valstybės gynimo taryba patvirtino grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašą ir žvalgybos informacijos poreikius, t. y. sąrašą sričių, apie kurias valstybės institucijoms reikia informacijos. Pagal juos kasmet ir formuluojamos konkrečios užduotys slaptosioms tarnyboms. Vadovaudamasi žvalgybos informacijos poreikiais, Žvalgybos koordinavimo grupė parengia Žvalgybos produktų sąrašą, kuriame yra nurodyta, kiek ir kokios informacijos rengs žvalgybos tarnybos, kam konkrečiai ir kada ji bus teikiama. Išsamiau ši informacija nekomentuojama.
Gediminas Stanišauskas
