Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius tv3.lt sakė, kad patys valstiečiai nedega noru kviesti į koaliciją konservatorių.
„Mes vakar mandagiai pasikalbėjome apie tai, kaip valstiečiai mato ateitį, tačiau tų klaustukų ir nežinomųjų dėl būsimos koalicijos darbo turinio gal net dar padaugėjo.
Mes suformulavome keletą mūsų pageidavimų, kurie mums atrodo racionalūs. Manome, kad koalicija būtų racionalesnė, jei į ją būtų kviečiami ir liberalai. Manome, kad nėra jokių abejonių dėl koalicijos vadovų patikimumo (patikrinimo – red.) specialiųjų tarnybų požiūriu, ar niekas neturi ryšių, kurie gali neigiamai daryti įtaką koalicijos darbui. Tai yra mūsų natūralūs pageidavimai.
Visgi pagrindinis mūsų siekis vakar buvo suprasti, kokiais pagrindiniais darbais valstiečiai brėžia visą perspektyvą, tačiau to suprasti mums nepavyko. Tad mes laukiam, ką dabar spręs valstiečiai“, - apie antradienį vykusias derybas su valstiečiais kalbėjo A. Kubilius.
Konservatoriams neaišku
Politikas sako, kad konservatoriams net nėra aišku, su kuo derėtis nori valstiečiai, o į konservatorių pageidavimą būti patikrintiems specialiosiomis tarnybomis valstiečiai esą reaguoja nervingai.
„Paskutinis, pats svarbiausias mums dalykas – koalicijos darbo turinys ir tikslai. Mums buvo pasiūlyta skaityti jų programą, todėl mums pasirodė, kad jie patys gal dar nėra aiškiai susidėlioję savo pagrindinių prioritetų“, - sakė A. Kubilius.
Dėl to, kad valstiečių partijoje yra daug nežinomųjų, taip pat daugelio partijos narių konservatoriai nepažįsta, todėl koaliciją su valstiečiais konservatoriai vertina atsargiai.
Nei kairieji, nei dešinieji
Socialdemokratas, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas sako, kad jo partija koalicijos formavimą su valstiečiais vertina pakankamai atsargiai, nes jie nežino, kas tie valstiečiai yra. Anot politiko, valstiečiai savęs nedeklaruoja nei kairiaisiais, nei dešiniaisiais.
„Kai kurios valstiečių programos priemonės – kairiosios, kai kurios socialinės politikos, žmogaus teisių dalys – tradicinės ar net akivaizdžiai konservatoriškos. (...) Valstiečiai ilgą laiką labai gražiai flirtavo su konservatoriais ir liberalais, tik finišo tiesiojoje kategoriškai nuėjo gal net į asmeniškumus. Bet ar tai mūsų bėda? Jei rinkimų periodu demonstravo tokį suartėjimą, gal to dešinumo pas juos yra pakankamai, kad jie galėtų suartėti?“ - sakė G. Paluckas.
Parlamentaras nurodė, kad socialdemokratai norėtų paneigti jiems metamus kaltinimus, kad partija eina į valdžią bet kuriuo atveju ir su bet kuo. „Mes ir taip esame stipriai kaltinami išplovę savo ideologinius pagrindus ir kairumo stoka, todėl nerti į koaliciją, kurioje kairės yra daug mažiau, nei kas įsivaizduoja, mes nenorime. Nematome tragedijos pabūti ir konstruktyvioje opozicijoje“ ,- kalbėjo pašnekovas.
Politikas pažymi, kad 56 į Seimą patekę valstiečiai yra neapibrėžtas ir nevienalytis patirties, kompetencijos ir pažiūrų prasme darinys. „Kaip frakcija laikysis bendrų deklaruojamų nuostatų, kaip elgsis krizių akivaizdoje, yra labai sudėtinga prognozuoti“, - sakė socialdemokratas.
Rinktųsi opoziciją
Politikas valstiečių iškilimą prilygino Darbo partijos ar Arūno Valinsko vadovaujamos partijos atvejams, o abi politinės jėgos dabar liko didžiosios politikos užribyje.
„Aš, matydamas visas šias bendradarbiavimo rizikas ir neapibrėžtumus, mieliau būčiau linkęs pabūti opozicijoje ir paremti geras idėjas ir sprendimus, kurie atitinka mūsų partines nuostatas“, - sakė jis.
Visgi G. Paluckas nurodė, kad valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu jis neturi pagrindo nepasitikėti.
Trūks balanso koalicijoje
Politologas Vytis Jurkonis sako, kad nei konservatoriai, nei socialdemokratai į koaliciją su valstiečiais nesiveržia todėl, kad šie surinko daug didesnį balsų kiekį negu tikėtasi ir bet kokioje koalicijoje jie būtų dominuojanti jėga.
„Manau, kad labiausiai nerimaujama dėl balanso koalicijoje stokos. Kita vertus, reikia pripažinti ir tai, kad valstiečių-žaliųjų lyderiai nubraižė labai daug raudonų linijų, vietomis ir susipaniojo tarp jų. Taip pat yra nesusikalbėjimo ar kalbėjimo per socialinius tinklus – tai nepadeda. Taip nė viena partija neatrodo rimtai, ypač jeigu jų pagrindinis interesas yra Lietuva ir jos ateitis“, - kalbėjo politologas.
Pašnekovas tv3.lt nurodė, kad socialdemokratų pagrindinis klausimas yra išlikimo, dėl to jie dvejoja ir dėl valstiečių:
„Socialdemokratų yra didžiulis klausimas – ne tiek koalicijos, bet ką jiems patiems daryti. Jaunų veidų, lyginant su kitomis partijomis, yra mažiau, visuomenės pasitikėjimas yra dramatiškai kritęs ir yra daug vidaus klausimų, kuriuos jie turėtų spręsti – tai irgi svarbus aspektas, lemiantis tą dvejojimą . Dėl to ir dvejojama, kam skirti pirmenybę. Suprantama, kad koalicija vien iš valstiečių ir socialdemokratų atrodytų gana trapi, kas reiškia, kad bet kokie iššūkiai bus papildomas krūvis ir pačiai socialdemokratų partijai“, - kalbėjo V. Jurkonis.
Politologas taip pat sako, kad konservatoriai nėra pareiškę, kad valstiečiai jiems kaip koalicijos partneriai netinka - labai daug šurmulio yra tik socialiniuose tinkluose, kas, anot V. Jurkonio, yra žalinga visai politinei sistemai.
„Patiems konservatoriams klausimas yra tas, kad sudarant koaliciją norisi lygiavertės partnerystės, subalansuotos koalicijos, o tai, kad valstiečiai žalieji gavo tiek daug mandatų, keičia tą planuotą balansą koalicijoje. Tai yra pagrindinis argumentas ir iššūkis.
Bet kuriuo atveju, sprendimas turės būti priimtas. Jei po pirmojo turo koalicijos kontūrai atrodė gana aiškūs ir galima koalicija su socialdemokratais atrodė tik teorinė galimybė, dabar tie šansai (tiek koalicijos su socialdemokratais, tiek su konservatoriais – red.) yra labiau išsilyginę“, - nurodė jis.
Partijos branginasi
Politologas Kęstutis Girnius sako, kad visos partijos mėgsta save branginti, dėl to sudaro tokį įspūdį, kad nedega noru eiti į koaliciją su valstiečiais.
„Jeigu partijos praneštų, kad jos desperatiškai nori į koaliciją, valstiečiai gali tvirčiau derėtis. Partijos užima tokias derybines pozicijas, sakydamos, kad valstiečiai turi juos įtikinti eiti į koaliciją – tada gali būti reikalaujama įvairių nuolaidų. Konservatoriai gudriai lošia, sakydami, kad į koaliciją eis tik su liberalais, taip statydami tokį reikalavimą, kurio valstiečiai priimti negali. Jeigu jie tai priimtų, tai būtų savižudybė, nes į koaliciją jie įsileistų dramblį – politines jėgas, kurios yra tolygios jiems.
Gali būti, kad po kurio laiko konservatoriai atsiims tą reikalavimą, sakydami, kad mes padarėme didžiulę nuolaidą ir tikimės, kad jūs atitinkamai atsižvelgtumėte į mūsų reikalavimus. Antra vertus , konservatoriai gal turi kokių vilčių, kad su prezidentės parama jie privers valstiečius nusileisti“, - kalbėjo pašnekovas.
K. Girniaus teigimu, socialdemokratai išgyveno katastrofišką pralaimėjimą, ir jų reputacija jau yra dingusi, todėl jie, politologo nuomone, negalėtų jos dar labiau pagadinti eidami į koaliciją su valstiečiais.
„Prieš ketverius metus vienmandatėse jie laimėjo 22 vietas, šį kartą – keturias. Butkevičius triskart iš eilės patekęs per pirmąjį turą, šįkart net nelaimėjo. Partija yra katastrofiškai pralaimėjusi, jos įvaizdis yra prastas. Skirtingai nuo 1996 metų, kai panašiai pralaimėjo, jie neturi kokio nors Brazausko, kuris galėtų juos išgelbėti.
Jei socialdemokratai nepateks į valdžią, jie pateks į politinę dykumą ir po ketverių metų jiems bus gerokai liūdniau. Jeigu jie bus koalicijoje, jie gaus ministerijų ir galės proporcingai daugiau gauti – jeigu jų balsai reikalingi koalicijai sudaryti, jiems nuolaidų daroma bus. Todėl jie vadovaus ministerijoms, bus Seimo komitetų pirmininkai, turės tribūnas ir galės reikšti savo nuomonę ir būti girdimi. Nėra jokių abejonių, kad į koaliciją socialdemokratai eis, jeigu bus kviečiami“, - kalbėjo politologas.
K. Girniaus teigimu, yra pirmalaikių Seimo rinkimų galimybė, jeigu partijos nutartų, kad rinkimai buvo klaida, tačiau, politologo teigimu, ši galimybė yra labai nedidelė.
Politologo nuomone, jeigu konservatoriai į koaliciją eiti sutiktų be liberalų, jie ir būtų koalicijoje.
„Manau, kad konservatoriai laikys tvirčiau, bet jeigu jiems rūpi kai kurie dalykai – pavyzdžiui, gynybos klausimai, krašto apsaugo, užsienio politika, jie šitas ministerijas galėtų gauti ir turėti didesnį vaidmenį“, - kalbėjo K. Girnius.
