„Tokie R. Žemaitaičio neadekvatūs pasvaičiojimai menkina visų žuvusių fronte karių atminimą. Į juos reikia tiesiog nekreipti dėmesio ir judėti ta kryptimi, kuria ir judame – teikti visokeriopą paramą Ukrainai, kur trečius metus vyksta karas, žudomi žmonės, prievartaujami ir kankinami karo belaisviai, nesutikę kolaboruotis su okupantu“, – teigiama žurnalistams perduotame S. Skvernelio komentare.
„Žemaitaitis, matyt, nesupranta situacijos rimtumo ir eilinį kartą kursto intrigas šalies viduje taip bandydamas patekti į antraštes“, – akcentuoja parlamento vadovas.
Todėl Seimo pirmininkas kviečia susikoncentruoti ne į Žemaitaičio pareiškimus, o į svarbesnius darbus.
„Koalicijos veiklos prioritetuose yra aiškiai išdėstyti įsipareigojimai stiprinti gynybos pramonę, sukurti veikiančią visuotinės gynybos sistemą, visokeriopai remti Ukrainą siekiant jos pergalės ir atstatant šalį“, – pabrėžia S. Skvernelis.
Seimo pirmininkui S. Skverneliui trečiadienį paraginus VGT sprendimais abejojantiems politikams susipažinti su įslaptinta informacija apie esamą saugumo situaciją ir nuvykti į Ukrainą, „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis atsakė nematantis prasmės to daryti.
„Dėl lankymosi Ukrainoje – tai labai geras Seimo pirmininko pasiūlymas. Galiu lankytis Ukrainoje, bet neturiu aš ten ko važiuoti. Nebent kyšių, korupcijos ėmimo, ginkluotės pardavimo, valstybės pardavimo atvejų ten tikrai galima išmokti“, – Eltai sakė R. Žemaitaitis.
Šią „Nemuno aušros“ lyderio išsakytą poziciją kritiškai įvertino Prezidentūra.
„Sunku suvokti, kokios šalies valdančioje koalicijoje yra tokius minties „perlus“ žarstantis partneris“, – Eltai sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
Savo ruožtu premjero patarėjas Justinas Argustas akcentavo, kad tokie koalicijos partnerio komentarai yra nederami ir nepateisinami. Pasak jo, „aušriečių“ lyderis emocingai komentuodamas ir vėl pasikarščiavo.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
