Antikorupcinių tarnybų prokurorai ir auditoriai iš JAV tikrina buhalterinius įrašus, ieškodami užuominų apie mįslingus pervedimus, o šis tyrimas smarkiai temdo šalies, siekiančios tapti Europos Sąjungos nare, reputaciją.
Tas skandalas gali netgi sutrikdyti 3,5 mln. gyventojų turinčios šalies bankų veiklą.
Apie dingusį milijardą buvo paskelbta, kai Moldovos centrinis bankas nustatė, jog trys bankai išdavė paskolų, kurių suma prilygsta 15 proc. šios neturtingos postsovietinės šalie bendrojo vidaus produkto.
Tie trys bankai – Taupomasis bankas, Socialinis bankas ir „Unibank“ – valdo apie trečdalį visų šalies bankų aktyvų, įskaitant pensijų fondus.
Manoma, kad minėtos finansinės operacijos buvo atliktos per kelias dienas, prieš pat parlamento rinkimus lapkričio pabaigoje, per kuriuos proeuropietiškos partijos nedidele persvara perėmė daugumą iš prorusiškų jėgų.
Tų lėšų gavėjai dar nebuvo nustatyti, o pinigų atgauti veikiausiai nebepavyks.
„Negaliu paaiškinti, kaip galima pavogti tokią didelę pinigų sumą iš tokios mažos šalies“, – neseniai sakė ES atstovas Moldovoje Pirkka Tapiola (Pirka Tapiola).
Šį incidentą tiriančio parlamento komiteto ataskaitoje, kuri buvo nutekinta žiniasklaidai, sakoma, kad pinigai galėjo būti pervesti į keturis Rusijos bankus.
Opozicinės Socialistų partijos lyderis Igoris Dodonas sakė įtariantis, kad pinigai galėjo nusėsti įvairių užsienyje registruotų bendrovių sąskaitose, „kur visi jų pėdsakai dingo“.
„Pinigai buvo pervesti žinant, kad jie niekada nebus grąžinti“, – jis aiškino naujienų agentūrai AFP.
Kad minėti trys bankai nežlugtų ir nesukeltų visos bankininkystės sistemos griūties, Moldovos centrinis bankas perėmė jų tiesioginę kontrolę.
Bankams buvo paskolinta 9,4 mlrd. lėjų (645 mln. eurų), o ta suma turėjo būti grąžinta iki kovo 27 dienos. Tačiau sukakus galutiniam terminui pinigai dar nebuvo grąžinti.
„Esu 100 proc. įsitikinęs, kad ta suma nebus grąžinta, o skirtumas virs viešąja skola“, – Moldovos bankininkų lygos prezidentas Dumitru Ursu sakė AFP.
Šiuo metu Moldovos skola yra 1,7 mlrd. JAV dolerių (1,57 mlrd. eurų).
D.Ursu kaltino centrinį banką, finansų priežiūros tarnybą CNPF ir jos antikorupcinį prokurorą aplaidumu, nes „tie pervedimai negalėjo nepakliūti į jų akiratį“.
Centrinio banko valdytojo pavaduotojas ir CNPF vadovas buvo atleisti iš pareigų, bet daugelis analitikų įtaria, kad jų neveiklumą lėmė įtakingų politikų, galbūt gavusių dalį dingusių lėšų, nurodymai.
Moldovos generalinis prokuroras pradėjo tyrimą, o du asmenys, kurių vardai neviešinami, buvo suimti. Dar kelių asmenų sąskaitos buvo įšaldytos.
Praeitą mėnesį paviešintame viename dokumente Moldovos plėtros projektų partneriai, įskaitant Pasaulio banką, ES ir Jungtines Valstijas, ragino vyriausybę po to incidento „viešai paskelbti valstybės nuostolių sumą“.
Vyriausybė nusamdė JAV audito bendrovę „Kroll“, kad ji ištirtų šią aferą.
„Šis megapervedimas padarė pragaištingą poveikį ekonomikai ir išprovokavo staigų Moldovos lėjos nuvertėjimą“, – sakė konsultacinės bendrovė „Expert Grup“ ekonomikos analitikas Alexandru Fala (Aleksandru Falė).
Nuo lapkričio 1-osios iki vasario 18-osios lėja nuvertėjo 42 proc., bet pastarosiomis savaitėmis jos kursas šiek tiek sustiprėjo.
„Dėl šios sumos gali žlugti valstybės biudžetas, – pabrėžė I.Dodonas. – Žinant korupcijos lygį teisingumo sistemoje ir susijusių asmenų statusą, galvoti, kad tuos pinigus pavyks susigrąžinti, tikriausiai yra naivu.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama
