Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ligą galima perduoti per infekuotų blusų įkandimą, tiesioginį sąlytį su infekuotais audiniais ir įkvėpus infekuotų kvėpavimo takų lašelių. Laikraštis „Express“ praneša, kad buboninio maro mirštamumas siekia 30–60 proc., o pneumoninis maro variantas visada mirtinas, jei negydomas.
Maro simptomai
Šios ligos simptomai panašūs į gripo simptomus:
- Staigus karščiavimas;
- Stiprūs galvos skausmai;
- Raumenų skausmai;
- Šaltkrėtis;
- Vėmimas.
Taip pat dažnai būna patinę limfmazgiai, o rankos ir kojos gali pajuoduoti.
Ligą sukelia graužikų ir blusų pernešama bakterija Yersinia pestis, todėl gydymui yra naudojami antibiotikai.
Ar verta nerimauti?
Mirtiniausias buboninio maro protrūkis Europoje kilo 1345–1353 m., vadinamosios juodosios mirties laikotarpiu, kuris nusinešė iki 50 mln. gyvybių. Tai buvo viena mirtiniausių pandemijų žmonijos istorijoje, tačiau dabar, XXI a. gydytojai yra gerai pasirengę, žino kaip elgtis su ligos atvejais ir užkirsti kelią jos plitimui, praneša „Gloucestershire Live“.
Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, JAV kasmet užregistruojami vidutiniškai septyni maro atvejai žmonėms. Vasario mėnesio pradžioje Oregono valstijoje buvo sėkmingai išgydyta moteris, užsikrėtusi šia liga nuo sergančio naminio katino.
Maras niekur nedingo
Prieš keliolika metų vienas Oregono suvirintojas dėl maro neteko pirštų galų ir kojų pirštų. Liga vyras užsikrėtė gelbėdamas užspringusią katę su graužiku burnoje.
2015 m. tragiškai žuvo paauglys iš Kolorado valstijos, maru užsikrėtęs medžioklėje. Pernai toje pačioje valstijoje patvirtinti dar du atvejai – vienas iš jų buvo mirtinas.
Klivlendo (JAV) klinikos duomenimis, daugiausia žmonių maro atvejų pastaraisiais metais užregistruota Afrikos kaimuose ir miesteliuose, ypač Madagaskare ir Konge.
