Kokios sąlygos reikalingos, kad erkės taptų aktyvios, kaip ištraukti įsisiurbusią erkę bei kokius požymius pastebėjus nedelsiant kreiptis į gydytoją, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.
Paaiškino, kaip ištraukti erkę
Pamažu ateinantis pavasaris ne tik budina gamtą, bet ir ten žiemą miegojusias erkes. Temperatūrai pakilus iki 4-5 laipsnių, erkės tampa aktyvios, o sušilus iki 8-11 laipsnių prasideda metamorfozė ir kiaušinėlių vystymasis.
„Stebėjimų duomenys rodo, kad erkių aktyvusis periodas prasideda vasario-kovo mėnesiais ir tęsiasi iki lapkričio vidurio ar gruodžio. Daugiausiai aktyvių erkių stebima pavasarį ir rudenį, gegužę-birželį ir rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais“, – erkių aktyvumo piką apibrėžė specialistė.
Nors erkių galima sutikti kone visur, didžiausia tikimybė ir rizika, jog voragyvis įsisiurbs žmogui ar gyvūnui, yra lietuvių taip pamilti miškai.
„Didžiausia tikimybė susidurti su erkėmis yra miškingos teritorijos, kur dominuoja mišrūs lapuočių miškai, kur drėgna, kur daug apleistų laukų, pakankamai maisto, tai yra, didelė laukinių gyvūnų populiacija, daug graužikų“, – sako A. Bartulienė.
Erkės – maži, tačiau pavojingą ligą platinantys organizmai, todėl grįžus iš pasivaikščiojimo gamtoje, reikia pasitikrinti kūną, ar netyčia netapote erkės taikiniu. Radus įsisiurbusią erkę, būtina ją atsargiai ištraukti. Gydytoja epidemiologė paaiškino, kaip tai padaryti tinkamai:
„Erkę traukti reikia atsargiai, kad neliktų erkės galvos ar straubliuko, o pati erkė nebūtų sutraiškyta. Reikia suimti erkę pirštais ar pincetu kuo arčiau odos ir truktelėti į viršų nesukiojant.
Erkės sukiojimas į šonus padidina tikimybę, kad nutrūks pilvelis ir odoje liks erkės galva ir straubliukas. Ištraukus erkę – nusiplaukite rankas ir dezinfekuokite įkandimo vietą.“
Erkinio encefalito simptomai
Ištraukus erkę, stebėkite save maždaug 30 dienų – per tiek laiko gali pasireikšti erkinio encefalito simptomai. Įprastai šios ligos inkubacinis laikotarpis trunka nuo 2 iki 28 dienų, vidutiniškai – 7-14 dienų. Erkiniu encefalitu taip pat galima užsikrėsti ir vartojant užkrėstą pieną, tuomet pirmieji simptomai pasireiškia per 3-4 dienas.
Pirmieji erkinio encefalito simptomai niekuo nesiskiria nuo įprasto peršalimo, tad, jei pasijutote prastai po erkės įkandimo, kreipkitės į gydytojus.
„Pirmi ligos simptomai yra karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, bendras silpnumas, rečiau – virškinimo sutrikimas ar viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiai“, – pirmuosius ligos požymius vardijo ULAC specialistė.
Šios ligos grėsmė slypi tame, jog paveikia svarbiausią žmogaus organizmo organą – smegenis. Ligai išplitus, pasireiškia ir kiti simptomai:
„Vėliau, kai virusas pasiekia smegenis, atsiranda stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ar vėmimas, sprando aumenų sustingimas, aukšta temperatūra.“
Ligai progresuojant, išsivysto sąmonės, orientacijos, mąstymo, kalbos sutrikimai, krečia drebulys, sutrinka pusiausvyra ir koordinacija, gali pasireikšti traukuliai. Kadangi liga nepagydoma, malšinama tik simptomatika. Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5-4 procentus.
Pasiteiravus, kokio amžiaus žmonių grupių tarpe užsikrėtimas erkių platinama liga erkiniu encefalitu dažnesnis, gydytoja epidemiologė sako, jog statistiškai dažniau liga smogia vyresnio amžiaus žmonėms.
„Daugiametė statistika rodo, kad didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis yra 45-85 metų amžiaus žmonių grupėje. Vyresnio amžiaus asmenims liga paprastai pasireiškia sunkiau, dažniau stebimi liekamieji ligos reiškiniai“, – sako A. Bartulienė.
Nepamirškite pasiskiepyti
Liekamieji reiškiniai išsivysto net trečdaliui ligonių. Kadangi liga pažeidžia galvos smegenis ir jos dangalus, taip pat ir periferinius nervus, todėl sutrinka koordinacija, žmogus tampa jautrus.
„Negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, klausis praradimas ar spengimas ausyse, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, traukuliai, rečiau – paralyžiai“, – liekamuosius reiškinius vardija gydytoja epidemiologė.
Nors erkiniam encefalitui gydymo dar nėra, nuo jo apsisaugoti padeda vakcinacija. Geriausia pasiskiepyti dar šaltuoju laikotarpiu, kuomet erkės dar miega ir nėra aktyvios. Jei vis dėlto nespėjote ir susirūpinote skiepu nuo erkinio encefalito jau atšilus orams, skiepytis galite bet kada:
„Visas kursas susideda iš trijų injekcijų, toliau – palaikančios dozės. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė schema – šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant 1-3 mėnesių tarpą, trečia – praėjus 5-12 mėnesių po antrosios injekcijos.
Pagreitinta schema – šiltuoju metų laiku, prasidėjus erkių aktyvumui. Antra vakcinos dozė suleidžiama praėjus 2 savaitėms po pirmosios, trečia – 5-12 mėnesių po antrosios.“
Reikėtų nepamiršti skiepą atsinaujinti. Laikas, kada reikėtų pasiskiepyti palaikančiąja doze, skiriasi, priklausomai nuo keleto faktorių. Dėl šios priežasties reikėtų pasikonsultuoti su specialistais, kurie atsakys, kada laikas atnaujinti vakciną.
„Palaikančių dozių įskiepijimų intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo ir nuo paciento amžiaus (kas 3-5 metus). Po pirmų dviejų dozių imunitetas susidaro po 2 savaičių ir trunka vienerius metus, po 3 dozių – 3-5 metus“, – paaiškino ULAC gydytoja epidemiologė A. Bartulienė.
