Neretai kritimas ant ledo atsiperka sumušimu, kurio sukeltas skausmas praeina taikant įprastą gydymą, tačiau kai kuriais atvejais traumos gali būti rimtesnės ir lūžti kaulai.
Kokios traumos dažniausiai pasitaiko, kaip nuo jų apsisaugoti, takeliams pasidengus ledu, ir kada kreiptis į specialistus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus vadovas Paulius Uksas.
Kenčia rankos ir kojos
Šaligatviams pasidengus sniegu bei ledu, į ligoninės priimamuosius sugūžėja gausybė susižeidusių pacientų – dažniausiai žmonės skundžiasi rankų ir kojų traumomis, tai labiausiai slydimo ir kritimo metu nukenčiančios vietos.
„Dažniausiai traumos patiriamos griūvant iš savo ūgio, jeigu mes krentam ant nugaros, tai gali būti nugaros traumos, nemažai sulaukiam ir su galvos, pakaušio traumomis.
Kita grupė žmonių, kurie krenta ir remiasi savo rankomis – tiek riešų, tiek tipinės vietos lūžių – dilbio traumos, stipinkaulio lūžiai, įtraukiant arba neįtraukiant alkūnkaulio lūžio. Tai vadinami tipinės vietos lūžiai, kurių yra tikrai nemažai krentant. Ypatingai dažnai jie pasitaiko, kai žmogus krisdamas remiasi ranka gale, už nugaros arba kai krenta veidu ir remiasi riešais. Šita vieta labai dažnai nukenčia ir šios traumos sudaro didžiąją dalį traumų“, – pasakojo gydytojas.
Rečiau pasitaiko kelių, šlaunų, dubens, sėdmenų traumų, ant šių vietų krentama kiek rečiau, taip pat žmonės kreipiasi dėl kojos nikstelėjimų slystelėjus, pavyzdžiui, į šaligatvyje esančią duobę. Vis dėlto, pačios pavojingiausios yra galvos ir nugaros traumos, ypač vyresnio amžiaus asmenims.
P. Uksas juokauja, kad ne tik kelininkus žiema užklumpa netikėtai – lygiai taip pat nutinka su šalies gyventojais, vos iškritus pirmajam sniegui į priimamąjį atskuba vis daugiau susižeidusiųjų:
„Kiekvienais metais būna tas pats ir mes jau turėjom didžiulį kiekį pacientų praeitą antradienį, kai buvo pirmasis sniegas. Pirmadienį turėjom pirminių traumą patyrusių pacientų apie 80, antradienį jų turėjome 143 ir trečiadienį apie 70. Susidaro praktiškai dvigubas skirtumas.“
Padės tinkama avalynė ir maži žingsniai
Žinant, jog takeliai gali būti slidūs, geriausia neskubėti iš namų, vengti kelionių arba bent jau palaukti, kol šaligatviai bus pabarstyti, taip sumažės tikimybė paslysti ir susižeisti.
Vis dėlto, jeigu turite svarbių ir skubių reikalų, išeidami pirmiausiai įsitikinkite, ar paviršius, kuriuo eisite, nėra padengtas ledu, tai geriausia padaryti žengiant patį pirmąjį žingsnį pro duris.
„Jeigu paviršius slidus ir gyvybiškai būtina kažkur keliauti, eiti mažais žingsniais ir kiek įmanoma atsargiau. Jeigu keliavimas nėra būtinas, ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms, tarkim, ar būtina 7 ryto, kai dar niekas nepabarstyta, keliauti į parduotuvę ar galima tą atidėti iki pietų, kai bus nubarstyti keliai. Reikėtų vengti eiti iš namų esant tokioms sąlygoms lauke“, – pataria specialistas.
Vertėtų nepamiršti ir tinkamos avalynės svarbos – atšalus orams ir šaligatviams vis dažniau pasidengiant ledo sluoksniu, aukitės kuo mažiau slidžius batus, o aukštakulnius keiskite į patogesnius aulinukus su gerai sukimbančiu padu.
„Arba rinktis, tarkim, ne visiškai ledu dengtą šaligatvį, o eiti šonine dalimi, tai yra žole, kur yra minkštesnis sniegas ir ant kurio nepaslysime“, – pridūrė P. Uksas.
Sumušimus maišo su lūžiais
Kai kuriais atvejais kritimai ant slidžios dangos yra neišvengiami, o laiko sugalvoti, kaip nusileisti, kad nepatirtume traumų, nėra, tad svarbiausi momentai yra po kritimo – atsikėlę nuo žemės suprasite, ar patirta trauma nerimta, ar jau verta keliauti į gydymo įstaigą:
„Jeigu savijauta yra normali, tikrai galima keltis ir tai yra vienas iš diagnostinių būdų įsitikinti, ar būtina vykti į gydymo skyrių. Kada reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą, tai jeigu turime sutrikusius rankos, kojos, galūnės ar sumuštos vietos jutimus ir sutrikusią motoriką – visiškai negalime judinti kojos, rankos arba tie judesiai yra ypatingai skausmingi ir būklė yra blogėjanti, tarkim, po traumos kaip ir jautėmės neblogai, bet blogėja čiurnos skausmas, jis progresuoja, tinsta, negerėja, tada reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą.“
Neretai krentant ant ledo patiriami sumušimai, kurie sumaišomi su kaulų lūžiais. Vis dėlto, jeigu patyrėte sumušimą, skausmas kelias valandas didės, o vėliau arba liks tame pačiame lygyje, arba ims slopti, o įvykus lūžiui skausmas progresuos ir bus vis sunkiau judinti pažeistas galūnes.
„Pirma pagalba visoms traumoms, apart žaizdų, yra vienoda – šaltis, pakelta galūnės padėtis, tarkim, jeigu ranka, ji parišta, jeigu koja, ją laikytą pakeltą. Jeigu žmogus ant sužeistos galūnės negali nei remtis, nei su ja nieko atlikti, jokių judesių, pavyzdžiui, pakelti, jei tai yra plaštaka, suspausti kumščio, tikėtina, kad ten yra kažkas rimčiau, ne tik sumušimas.
Jeigu ašinė apkrova, tarkim, čiurnos ar riešo, piršto yra neskausminga, galima remtis, spausti, stumti kažką, nešti, labai maža tikimybė, kad tai bus lūžis – gali būti raiščių patempimas, net raiščių plyšimas ar pakraujavimas į sąnarį, bet lūžio nerasim ir gydymas bus toks pats – šaltis, ramybė, pakelta padėtis“, – kalbėjo RVUL skubiosios pagalbos skyriaus vadovas.
Apžiūrai galite kreiptis ir į polikliniką
Universalios taisyklės, kiek laiko laukti prieš pasirodant specialistams, nėra – kiekvienas gali iškęsti skirtingą skausmo lygį, mat pasitaiko atvejų, kuomet pacientai kurį laiką skausmo nejaučia visai:
„Visi žmonės yra skirtingi ir jų skausmo slenkstis yra labai skirtingas, mes turim ne vieną pilietį, kuris atėjo savom kojom ir radom abiejų kojų lūžius, tai reiškia, jis pakentė skausmą eidamas su sulaužytais kaulais, yra žmonių, kuriems menkiausias piršto įbrėžimas sukelia baimę, alpimus vos pamačius kraujo lašą, dėl to jie skuba į stacionarą.“
Paslydus ir parkritus bei jaučiant, kad patyrėte traumą, nebūtina keliauti į ligoninės priimamąjį, galite nuvykti pas šeimos gydytoją, jeigu jis galės greitu metu jus apžiūrėti. Vis dėlto, specialistas pabrėžia, jog žiemos mėnesiais į greitosios pagalbos skyrių atvykstančių asmenų skaičius išauga, todėl dažnai tenka palaukti, kol pavyksta patekti pas specialistus.
„Dažniausiai tokios traumos nėra mirtinos, taip, jos sukelia diskomfortą, gali sukelti invalidizaciją, bet gyvybei pavojaus dėl to nėra. Ar tyrimai bus atlikti skubioj pagalboj, ar poliklinikoj, jeigu šeimos gydytojas gali apžiūrėti čia ir dabar, didelio skirtumo iš esmės nėra, nes pradinis gydymas vis tiek bus imobilizacija ir tada, tik ištyrus radiologiškai vienokiu ar kitokiu metodu, bus priimtas sprendimas. Jeigu tai yra lūžis ir bus reikalingas operacinis gydymas, dėl to sprendžia ortopedai-traumatologai“, – kur kreiptis pataria P. Uksas.
