Ilgesnį laiką pabuvus lauke ir sugrįžus į namus, galima pamatyti, kad oda paraudo, galbūt atsirado pūslelės, o kartais ir skausmas.
Apie tai, ką reikėtų daryti tokiais atvejais, kada kreiptis pagalbos į medikus ir kaip išvengti nušalimų, naujienų portalui tv3.lt pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos gydytojas ir skyriaus vedėjas Paulius Uksas.
Dažniau pasitaiko nuožvarbos
Specialistas nurodo, kad, kalbant apie stingdančio šalčio pasekmes sveikatai, svarbu atskirti du dalykus: nuožvarbas ir nušalimus.
„Nuožvarba yra įvykęs lokalus odos pažeidimas, kuris yra visiškai paviršinis ir praeinantis per keliolika minučių. O nušalimai turi savo laipsnius ir priklauso nuo to, kokio sluoksnio odos pažeidimas yra.
Žmonėms dažniau būdingos nuožvarbos, o tikri gilieji nušalimai būna retai ir dažniausiai pasitaiko tam tikro socialinio sluoksnio žmonėms – benamiams, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, nes jie linkę kur nors nugriūti, užmigti ir sušalti arba tiems, kurie patenka į nelaimes, pavyzdžiui, nualpsta, ištinka epilepsijos priepuolis ar insultas“, – sako P. Uksas.
Kada kreiptis į medikus?
Pasak jo, spalvos ir temperatūros pasikeitimas, jutimo sutrikimas pažeistoje vietoje – pagrindiniai veiksniai, leidžiantys namuose atpažinti nuo šalčio pažeistą odą.
„Paviršinis pažeidimas, dar vadinamas nuožvarba, praeina pakankamai greitai, taikant tokius buitinius dalykus kaip šiluma ir ramybė, pakelta galūnės padėtis“, – nurodo gydytojas.
Tačiau jei per pirmą parą nepraeina šalčio sukeltos pasekmės odai, tada reikėtų kreiptis į medikus, kad jie nustatytų pažeidimo dydį:
„Jeigu tai yra gilesnio sluoksnio pažeidimai ar ilgesnės trukmės nušalimas, tada reikalinga ir medicininė apžiūra. Jei ta odos būklė ir skausmas nepraeina per parą laiko, būtų tikslinga pasirodyti medikams dėl nušalimo dydžio.“
Odą svarbu šildyti palaipsniui
Specialistas nurodo, kad nors skirtumas, pavyzdžiui, tarp didelės nuožvarbos ir pirmo laipsnio nušalimo yra labai nežymus, jų gydymas yra visiškai skirtingas.
„Jei mes turime tikrąjį nušalimą, jam reikalinga sausa šiluma, jeigu turime nuožvarbą, neturėtų pakenkti ir drėgna šiluma. Tačiau atšildymas turi būti lėtas, jis negali būti atliekamas greitai.
Jei mes, pavyzdžiui, sušalusią ranką kišime po ypač karštu vandeniu, bus didžiulis temperatūrų skirtumas ir tai gali tiesiogiai sukelti odos pažeidimą. Todėl sušildyti odą reikia palaipsniui“, – akcentuoja gydytojas.
Jis išskiria ir dalykus, kurie, po žvarbaus šaltuko sugrįžus į namus, galėtų padėti sušilti ir greičiau praeiti nuožvarboms:
„Tarkim, jei norime susišildyti kojas, reikia tai daryti po truputį, galima naudoti ir tą patį šiltą vandenį, bet po juo reikėtų odos labai neužkaitinti.
Juo labiau, mes jau esame šiltoje patalpoje, tad padeda ir šilti skysčiai, nekarštas puodelis arbatos. Taip pat šilti sausi rūbai, lietimasis prie palaipsniui šylančių paviršių, radiatoriaus.“
Akcentuoja kelis dalykus
Gydytojas išskiria ir tris pagrindinius dalykus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, norint išvengti nemalonių pojūčių po smagaus pasibuvimo lauke.
„Pirmiausia svarbu skysčiai, kad žmogus nebūtų dehidratuotas, išsekęs, o turėtų pakankamą skysčių kiekį. Kitas dalykas – kad būtų pavalgęs ir sotus tam, kad turėtų energijos.
Vaikštant raumenys gamina energiją ir mes dėl to judame, o taip pat išsiskiria šiluma. Būtent ji šiuo atveju yra reikalinga, tad tam, kad turėtume jėgų judėti, mums reikia turėti energijos.
Taip pat svarbu bet koks judesys, veiksmas, vaikščiojimas ar kažko kito veikimas, nes jis generuoja šilumą. Taip mes iš vidaus šildome save po rūbais, todėl lauke reikia judėti“, – sako P. Uksas.
Svarbu tinkamai pasiruošti ėjimui į lauką
Jis taip pat primena daugeliui gerai žinomą posakį, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Todėl ruošiantis džiaugtis žiemos pramogomis ir prieš kišant nosį iš namų į žvarbaus šaltuko nasrus, reikia savimi tinkamai pasirūpinti.
„Reikėtų saugoti atviras sritis, tai dažniausiai yra veidas, plaštakos. Turėtų būti šilti ir sausi batai – tas labai svarbu. Jeigu mes prakaituojame avalynėje, tai nėra gerai, nes drėgmė labai traukia šaltį, todėl koja turėtų būti sausa ir šiltai aprengta. Plaštakoms taip pat pasirinkti tam tikras pirštines, kurios yra atsparios žemai temperatūrai.
Bet jautriausia vieta lieka veidas. Jam yra specialūs tepalai ar kremai, kurie galėtų apsaugoti nuo nušalimų. Kaukės šiuo metu yra privalomos, tai šalia kaukės galima ir kokį šaliką ar skarą užsidėti, yra specialūs termo kostiumai, kurie gali apsaugoti.
Nėra tokio blogo oro, kad mes negalėtume jame būti, tik klausimas, kaip mes esame pasiruošę, kai einame į lauką papramogauti“, – neabejoja gydytojas ir priduria, kad aukščiau 21 laipsnio šaltis jau yra šiek tiek pavojinga, bet vis dėlto ne kritinė temperatūra.
