Prabėgus daugiau nei dviem savaitėms po nacionalinio vežėjo „flyLAL“ skrydžių sustabdymo, vis dar neaišku, kas Vilniuje užpildys tuščią oro skrydžių nišą. Tuo metu Kaunas skuba išnaudoti progą ir tapti šalies skrydžių centru.
Šią savaitę Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) turi pateikti Susisiekimo ministerijai planą, kokios naujos oro bendrovės, kokiomis kryptimis ir kada pradės vykdyti skrydžius iš Vilniaus.
Iki kovo pabaigos - nežinia
Susisiekimo ministerija (SM) turi viziją įkurti naują pagrindinę šalies nacionalinę oro bendrovę. SM viceministras Arūnas Štaras BNS yra sakęs, kad naujoms nacionalinėms oro linijoms sukurti galėtų būti panaudota ir dalis "flyLAL" bazės. Esą jei atsirastų investuotojas, kuris norėtų Lietuvoje užsiimti skrydžiais, jam dėl to nekiltų jokių problemų, tačiau jei tokia įmonė norėtų gauti nacionalinės bendrovės statusą, 51 proc. jos akcijų turėtų priklausyti arba Lietuvos valstybei, arba šalies verslininkams.
Ketvirtos didžiausios Kinijos oro bendrovės „Hainan Airlines“ atstovai SM jau užklausė, ar mūsų valstybė sutiktų kapitalizuoti dalį „flyLAL“ skolų ir tapti įmonės bendraturte, kad Kinijos oro linijos galėtų investuoti.
Kol Lietuva derasi su galimais oro vežėjais, Latvijos kompanija „airBaltic“ pasiūlė lietuviams keliauti į Europos miestus iš Palangos. Šiame oro uoste jau parduodami bilietai skrydžiams į 16 Europos miestų per Rygą. Be to, Airijos pigių skrydžių bendrovė "Ryanair" svarsto įvairias galimybes skraidyti iš Kauno oro uosto.
Tuo tarpu TVOU kol kas, konfidencialumo sumetimais, neatskleidžia būsimų skraidintojų. TVOU atstovas spaudai Arūnas Marcinkevičius LŽ teigė, jog kol oro uostas nėra pasirašęs sutarties su aviakompanija, negali nieko komentuoti. Jis patikino, kad visos oro bendrovės, su kuriomis deramasi, prašo jų neįvardyti, kol nebus raštiško susitarimo.
„Derybos vyksta, bet kol kas aš negaliu pasakyti, kaip kompanija „y“ skraidins keleivius nuo dienos „z“. Kol kas aišku yra tai, kad naujos aviakompanijos ateis arba nuo kovo vidurio arba vėliausiai nuo paskutinio kovo savaitgalio, kuomet įsigalios pavasario-vasaros skrydžių tvarkaraštis“, - tiek tegalėjo pasakyti TVOU atstovas spaudai.
Nacionalinio vežėjo problema
Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla LŽ aiškino, kad laisva skrydžių niša bus užimta, tačiau tam reikia laiko. „Mano manymu, užpildyti „flyLAL“ paliktą nišą prireiks dar viso vasario mėnesio. Aviakompanijos domisi skrydžių į Vilnių galimybėmis. Atnaujinti tiesioginę oro liniją suinteresuota aviakompanija KLM - anksčiau ji skraidino iš Vilniaus į Amsterdamą.
Su aviakompanija SAS bus galima skristi į Kopenhagą, taip pat turėtų atsirasti oro vežėjas į Paryžių. Paklausimą mums pateikė ir „Brussels Airlines“ - jų lėktuvai galėtų skraidinti tiesiogiai iš Briuselio į Vilnių. Užvakar vyko susitikimas su Gruzijos aviakompanijos vadovais - buvo aptartos techninės detalės dėl reiso Tbilisis-Vilnius“, - vardino galimus tiesioginius reisus jis.
K.Aurylos teigimu kol kas susidomėjimo Vilniumi neparodė ispanai, tad nežadama tiesioginio susisiekimo su Madridu ir Milanu. Gali nelikti reiso ir į Budapeštą.
Pašnekovo nuomone, naujas nacionalinis vežėjas neatsiras greitai, nes steigti naują vežėją, kuris turės gauti sertifikatą, reikia didelių investicijų.
Kaimyninės šalys taip pat nenori atsisakyti nacionalinių oro vežėjų. Skandinavijos oro bendrovė SAS pranešė parduodanti turimą ties bankroto riba pastaraisiais mėnesiais laviruojančios Estijos skrydžių bendrovės „Estonian Air“ 49 proc. akcijų paketą. 34 proc. jų priklauso Estijos valstybei, kuri lapkritį nesutiko jų parduoti SAS. Praėjusį mėnesį SAS pardavė visas Latvijos skrydžių bendrovės „airBaltic“ akcijas - 47,2 proc. akcijų paketą, kurį už 14 mln. latų nupirko „airBaltic“ vadovybė. Kontrolinį jos akcijų paketą valdo šios šalies vyriausybė.
Lėktuvų bilietai brangs
Civilinės aviacijos administracijos direktorius įsitikinęs, jog lėktuvų bilietų kainos nuo šiol bus gerokai didesnės nei anksčiau siūlė „flyLAL“. "Konkurencija, kokia buvo su kompanija „airBaltic“, mūsų ekspertų nuomone, buvo nereali. 2008 metais buvo stipriai pašokusios kuro kainos, o avialinijos bilietus pardavinėjo įspūdingai žemomis kainomis, naudojo įvairias akcijas, nuolaidas ir pan. Tokius skrydžius kaip į Milaną už 140 litų galima pamiršti, nors ir kokie jie malonūs ir patrauklūs būtų skraidantiems“, - sakė K.Auryla.
TVOU duomenimis, „flyLAL“ gruodžio mėnesį užėmė ketvirtadalį Vilniaus oro uosto rinkos, „airBaltik“ - 34 procentus.
Kaune skrydžių - dvigubai daugiau
Kauno oro uostas šįmet didina keleivinių skrydžių skaičių ir derasi dėl bendradarbiavimo su keliomis oro bendrovėmis.
Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas nuo LŽ neslepia, kad šiuo metu susidariusią situaciją, kuomet bankrutavo viena iš šalies skrydžių bendrovių, jis vertina kaip galimybę plėstis.
A.Šliupo vadovaujama įstaiga šiuo metu aktyviai veikia keliomis kryptimis: didina esamų skrydžių iš Kauno dažnumą, oro bendroves ragina kurti naujus produktus bei atlieka jų finansinius pagrindimus ir derasi su dar keliomis pigių skrydžių bendrovėmis, suinteresuotomis savo veiklos plėtra.
Sudarius preliminarų vasaros sezono skrydžių iš Kauno oro uosto grafiką, paaiškėjo, jog Karmėlavoje lėktuvai kils ir leisis 29 kartus per savaitę. Iš jų 17 skrydžių bus į Londono Stanstedo oro uostą.
„Tai dvigubai didesnis skrydžių skaičius nei iki šiol. Kaunas tampa oro uostu, turinčiu didžiausią skrydžių į Londoną pasirinkimą; orlaiviai leisis ne tik Stanstedo, bet ir Lutono oro uoste“, - sakė A.Šliupas.
Anot jo, atnaujinami ir vasaros sezono skrydžiai į Liverpulį. Kauno oro uostas šįmet neatsisakė nė vieno 2008-aisiais vykdyto maršruto.
Derasi dėl naujų krypčių
A.Šliupo tvirtinimu, su vienintele reguliarius reisus iš Kauno vykdančia pigių skrydžių bendrove „Ryanair“ vedamos derybos ir dėl naujų skrydžių krypčių. Svarstoma galimybė orlaivius siųsti į Edinburgą (Škotija) ir Paryžių (Prancūzija). Pastarojo maršruto ypač pageidauja keleiviai.
Neabejojama, kad atšaukus tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Briuselį, populiarumo sulauktų ir ši kelionės kryptis. „Į Briuselį dažniausiai skrenda politikai. Bet ne vieni bendradarbiavimo su „Ryanair“ metai įrodė, kad sukūrusi naują produktą kompanija suranda ir rinką“, - dėstė A. Šliupas.
Kauno oro uostas bendrovei „Ryanair“ yra pateikęs ekonominius naujų maršrutų atsipirkimo skaičiavimus. Pigių skrydžių bendrovė taip pat raginama pakeisti skrydžių į Frankfurtą (Vokietiją) grafiką: tris kartus per savaitę vakarais kylantys lėktuvai dėl nepalankaus skrydžių laiko nėra populiarūs tarp potencialiausių klientų - verslininkų. "Deramės ir su kitomis pigių skrydžių aviakompanijomis, besidominčiomis galimybėmis skraidyti į Lietuvą“, - sakė A.Šliupas.
Jo teigimu, įrengus naująjį keleivinį terminalą, jo pajėgumui gerokai išaugo. Pernai pradėjusiame veikti pastate per metus galima aptarnauti milijoną keleivių.
Kauno oro uoste vyksta perono plėtros darbai. Po konkurso išaiškinta ir kas nuomos 16 tūkst. kvadratinių metrų oro uosto sklypą, kuriame iškils orlaivių techninio aptarnavimo bazė. A.Šliupas įsitikinęs, kad pavyks sutarti su viena iš oro vežėjų dėl jos pagrindinio biuro steigimo Kaune. Tuomet kiekvienas orlaivis iš Kauno oro uosto kiltų ir leistųsi po du kartus per dieną.
Kauno oro uoste pernai aptarnauta 410 tūkst. keleivių ir įvykdyti 5698 skrydžiai. Didžioji jų dalis - tranzitiniai krovininiai skrydžiai iš Kinijos į Rusiją. „Nors krovinių per Kauną pernai gabenta maždaug 7 proc. mažiau, keleivinių skrydžių skaičius išaugo“, - sakė A.Šliupas.
Eglė Kapočiūtė, „Lietuvos žinios“
