13-ąją šių metų savaitę (2018 m. kovo 26 d. – balandžio 1 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 78,2 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo dar mažiau – 58,2 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 13-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.
Šių metų 13-ąją savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 49 asmenys. Iš jų - 4 vaikai iki 2 metų, 17 asmenų – 2-17 metų, likusieji – suaugusieji.
Hospitalizuota viena nėščioji. Keturi asmenys buvo paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių. Daugiausia hospitalizuotų asmenų buvo Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. 2017-2018 m. gripo sezonu registruota 14 mirties atvejų. Praėjusią savaitę gripo epidemija vis dar buvo paskelbta septyniose savivaldybėse: Kauno, Alytaus, Klaipėdos miesto savivaldybėse ir Šilutės, Marijampolės, Mažeikių, Kretingos rajono savivaldybėse.
Šiuo metu gripo epidemija nėra atšaukta tik Kauno miesto savivaldybėje.
Kaip apsisaugoti?
Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:
65 m. ir vyresniems asmenims; nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių kaitą. Todėl PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui
Nusineša milijonus gyvybių
Apie gripą sklando daugybė mitų. Gripas ir jo komplikacijos kasmet nusineša daugiau nei milijoną gyvybių. Pernai gripas buvo itin piktas, liga dažniau nei įprasta komplikavosi į pneumoniją ir širdies nepakankamumą.
Šaltuoju sezonu padažnėjusios pagyvenusių žmonių mirtys nuo insulto ar miokardo infarkto taip pat siejamos su gripo komplikacijomis, todėl kiekvienas turi būti pasiruošęs atpažinti gripą, jo neplatinti ir efektyviai gydytis.
Mitas Nr. 1. Gripas – tai peršalimo liga
Gripas yra virusinė infekcija. Užsikrėtus gripu, daliai žmonių pasireiškia sausas kosulys ar gerklės skausmas, bet tai neturi nieko bendra su peršalimu.
„Gripo virusas įsismarkauja šaltuoju metų periodu sausio–vasario mėnesiais, o viena dažniausių jo sukeliamų komplikacijų yra pneumonija.
Tikriausiai todėl žmonės ir sieja gripą su peršalimu. Be to, žiemą aplinkoje cirkuliuoja dar apie 200 virusų, kurie sukelia ūmias virusines kvėpavimo takų ligas.
Neatlikę tyrimų žmonės dažnai mano, kad sirgo gripu, nors iš tiesų tai buvo kita virusinė peršalimo liga“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė.
Peršalimo ligų virusinės infekcijos paprastai prasideda palengva: pradeda varvėti nosis, užkimsta gerklė, pakyla neaukšta temperatūra. Peršalimo virusai nesukelia komplikacijų, ligonių nekankina gripui būdingas šaltkrėtis, raumenų, sąnarių, akių obuolių skausmas, didelis nuovargis ir silpnumas.
Mitas Nr. 2. Antibiotikai gydo gripą
Antibiotikai yra skirti bakterinėms infekcijoms gydyti ir neturi jokio poveikio virusinėms ligoms.
„Gripu ar kita virusine infekcija sergančiam žmogui antibiotikai nepadeda numušti temperatūros, nepagerina savijautos, nepanaikina skausmo ar sauso kosulio. Jie negali būti vartojami prevenciškai, nes paprasčiausiai neveikia“, – sakė vidaus ligų gydytoja L. Bukauskaitė.
Antibiotikai turi būti skiriami tik tuomet, jeigu gripas komplikuojasi į bakterinę infekciją. Labai svarbu, kad žmogus laikytųsi gydytojo paskirto antibiotikų vartojimo grafiko ir savavališkai nekeistų dozės ar vartojimo trukmės.
Netaisyklingas antibiotikų vartojimas yra didelė problema, nes daugėja antibiotikams atsparių bakterijų, o naujų vaistų praktiškai nesukuriama.
Mitas Nr. 3. Priešvirusiniai vaistai neturi būti skiriami bet kokiai virusinei ligai gydyti
„Priešvirusiniai vaistai veiksmingai stabdo gripo viruso dauginimąsi pirmosiomis ligos dienomis. Jie nėra efektyvūs gydant kitas virusines ligas ar bakterinės kilmės infekcijas, jie nėra tokie veiksmingi nuo trečios, ketvirtos susirgimo gripu dienos.
Vaistai yra stiprūs, todėl prieš skiriant juos reikėtų įvertinti tikėtiną naudą ir šalutinį poveikį. Aišku, visų pirma reikia diagnozuoti gripą, nes priešvirusiniai vaistai yra skirti būtent kovai su gripu“, – sakė L. Bukauskaitė.
Ligoninėse pacientams priešvirusiniai vaistai skiriami ir esant vėlesnei ligos stadijai, atsižvelgiant į paciento ir kitų palatoje gulinčių ligonių būklę.
Mitas Nr. 4. Kraujo tyrimas parodo gripą
Kraujo tyrimas nerodo, ar žmogus serga gripu, nes tai – virusinė liga. Tačiau daugelis gydytojų skiria kraujo tyrimą, kad galėtų atmesti bakterinės infekcijos tikimybę, be to, pasitaiko, jog žmogų vienu metu užpuola ir bakterinė, ir virusinė infekcijos.
„Gripo diagnozę patvirtinti ar atmesti gali Gripo viruso tyrimas iš nosiaryklės sekreto. Šis tyrimas pasižymi 98 proc. tikslumu, juo taip pat nustatomas gripo porūšis (A ar B).
Gripo viruso tyrimas užtrunka 20 min., todėl gydytojas jau pirmojo vizito metu gali sudaryti optimalų gydymo planą“, – sakė vidaus ligų gydytoja L. Bukauskaitė.
Mitas Nr. 5. Stiprus imunitetas apsaugo nuo gripo
Visuomenės apklausos dažnai rodo, kad žmonės kovai su gripu renkasi imuniteto stiprinimą – grūdinasi, sportuoja, valgo daug vitamino C turinčių vaisių, uogų, daržovių, medaus ir pan. Deja, natūralaus imuniteto prieš gripą neturi niekas.
Ši liga dažnai pakertai ir jaunus, sveikus žmones, netgi komplikuojasi į širdies raumens uždegimą ar miokardo infarktą.
„Paprastai mes akcentuojame, kad didžiausios rizikos grupės yra pagyvenę, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, vaikai iki penkerių metų, besilaukiančios moterys, taip pat onkologiniai ligoniai, žmonės po chemoterapijos ar organų persodinimo, t. y. tie, kurių imunitetas dar nesusiformavęs ar pažeistas.
Tačiau gripas gali užklupti kiekvieną, nes tai pandeminės rūšies infekcija“, – sakė vidaus ligų gydytoja L. Bukauskaitė.
Mitas Nr. 6. Skiepai
Kiekvieną rudenį užverda diskusija – skiepytis ar ne nuo gripo.
Didelės rizikos žmonių grupėms gripo skiepai yra kompensuojami, vis dėlto santykinai labai nedidelė visuomenės dalis skiepijasi nuo šios klastingos ligos. „Skiepai yra vienintelė iki šiol sukurta veiksminga gripo prevencijos priemonė. Ne visuomet jie 100 procentų apsaugo nuo gripo, bet sušvelnina ligos eigą ir apsaugo nuo komplikacijų“, – sakė vidaus ligų gydytoja L. Bukauskaitė.
Pasitaiko, kad po gripo vakcinos pakyla temperatūra ar atsiranda kitų individualių reakcijų, bet tai tik rodo, kad žmogaus organizmas reaguoja į gripo virusą, o nepasiskiepijus jo reakcija būtų labai stipri, tikėtina, kiltų ir komplikacijų.
Gripo prevencija
Gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu. Darbe, prekybos centruose, viešajame transporte neišvengiamai su juo susidursime, todėl labai svarbu laikytis elementarios rankų higienos – plauti jas atėjus iš lauko, prieš valgį, nečiupinėti neplautomis rankomis nosies, akių, burnos.
Visas patalpas reikia reguliariai vėdinti. Jeigu pasireiškė gripo požymiai – staiga pakilo temperatūra, pradėjo krėsti šaltis – žmogus turėtų kreiptis į gydytoją ir izoliuotis. Gripo „išvaikščiojimas“ dažniausiai baigiasi komplikacijomis ir kolegų apkrėtimu, todėl reikėtų būti sąmoningiems, likti namuose ir gydytis.
„Gyvename tokiais laikais, kai viskas suplanuota ir reikia pasveikti greitai, nes laukia skrydis, konferencija ar kiti neatidėliotini reikalai.
Tuomet iš karto, pakilus aukštai temperatūrai, reikėtų kreiptis į medikus, diagnozuoti ligą ir, jei tai gripas, pradėti vartoti priešvirusinius vaistus. Vis dėlto jei susirgote, rekomenduočiau ramybės režimą, išsimiegoti, visiškai išsigydyti ir tik tuomet grįžti prie darbų“, – patarė gydytoja L. Bukauskaitė.
