Žurnalisto Aleksandro Šelesto „Youtube“ kanale A. Illarionovas išdėstė, kad pasiruošimas didelio masto kariniams veiksmams Kremliuje vyksta nuo 2022 m. rugsėjo 17-osios, o didžiausias susitikimas šiuo klausimu vyko gruodžio 15 dieną.
„Apie tai niekas niekur nerašė, tai absoliučiai nevieša informacija“, – teigė buvęs V. Putino patarėjas, patarinėjęs Kremliaus vadui 2000-2005 m. ekonomikos klausimais. Anot jo, Rusija dabar telkia kur kas didesnes pajėgas nei turėjo karo pradžioje, tai yra apie 600-700 tūkst. karių, kurie esą apginkluojami ne prasčiau nei karo pradžioje.
„Iki šiol didžiojo karo nebuvo. Tai, ką mes matėme iki šiol, negalima taip vadinti. Tai buvo tikras, baisus karas, jis atnešė didžiulių netekčių, žuvo daug žmonių, bet tai nebuvo didysis karas. Tai, ką V. Putinas ruošia dabar ir ką galimai ruošia trumpuoju laikotarpiu, yra didysis karas. Šiuo metu matyti daug ženklų, kad vyksta didžiuliai pasiruošimai visiškai kitam etapui, ruošiamasi nepalyginamai didesnio masto karui, skirtingo lygmens karinėms operacijoms. Tai gali įvykti praktiškai bet kurią dieną“, – aiškino A. Illarionovas.
Su pasirengimu eskalacijai A. Illarionovas sieja ir generalinio štabo vado Valerijaus Gerasimovo paskyrimą visos operacijos Ukrainoje vadu, pavaduotojais paskiriant sausumos pajėgų vadą, generolą Olegą Saliukovą, generolą pulkininką Aleksejų Kimą ir oro pajėgų vadą, generolą Sergejų Surovikiną. Pastarajam tai tarsi pareigų pažeminimas vienu laipteliu žemyn, mat anksčiau būtent šis „generolu Armagedonu“ vadinamas kariškis vadovavo karui Ukrainoje.
Anot A. Illarionovo, S. Surovikinas dabar bus atsakingas už Donbaso frontą, O. Saliukovas – už šiaurinį frontą iš Baltarusijos pusės, o A. Kimas – už pietinį. Pats analitikas labai aukštai įvertino visus V. Gerasimovo pavaduotojus.
Prie pasirengimo didžiajam karui A. Illarionovas priskyrė ir faktą, kad sausio 11 dieną didelė laivų grupė išplaukė iš Novorosijsko karinės jūrų bazės į Juodąją jūrą.
Buvęs V. Putino patarėjas mano, kad rusai iš Šiaurės bandys smogti jau ne Kyjivui, kaip anksčiau, bet Lvivui, nes tai svarbiausias tiekimo mazgas, per kurį keliauja karinė ir kita parama iš Vakarų taip siekiant paralyžiuoti šį mazgą. Tuo tarpu A. Kimo karinė grupė esą turėtų iš Pietų vykdyti desantinę operaciją Ukrainos Budžako regiono link prie Moldovos sienos taip sukeliant neramumus autonominėje Moldovos srityje Gagaūzijoje ir Padniestrėje. A. Illarionovas neatmeta, kad gali būti ir žygis į Kišiniovą bandant pakeisti Moldovos politinį režimą, nes Moldova irgi gali būti naudojama Vakarų paramos tiekimui Ukrainai. Tokiu būdu būtų užkirsti visi keliai Vakarams padėti Ukrainai.
Kodėl Rusija iki šiol neatkirto Ukrainos nuo Vakarų paramos?
Gynybos ekspertas, dr. Egidijus Pepečkys A. Illarionovo teiginius vertina kritiškai, nes šis analitikas savo pasisakymuose itin daug galios suteikia Kremliaus režimui, nors Rusija jau beveik metus kariauja jai nesėkmingą karą Ukrainoje. Pasak pašnekovo, A. Illarionovas galimoje sprendimų amplitudėje visuomet kalba apie blogiausius variantus Vakarams ar Ukrainai, bet tai pasitvirtina ne visuomet, nes kare veikia daug faktorių.
Paprastai siekis atkirsti priešininką nuo tiekiamos pagalbos būtų visiškai natūralus veiksmas, bet Rusija to nesugebėjo padaryti nuo pat praėjusių metų vasario 24 dienos arba dėl kažkokių priežasčių to nesuplanavo. Kodėl?
„Puolimo Lvivo link palei Lenkijos sieną mes laukėme pačioje karo pradžioje. Nematėme, kad ten būtų pajėgų, bet galvojome galbūt nematome, nes viešoje erdvėje visko nepamatysi. Bet to nenutiko. Šiaip karuose visą laiką yra kryptys. Ir Ukrainoje yra labai aiškios kryptys: žemėlapyje jas labai lengva nupiešti. Pasižiūri į žemėlapį ir supranti, kad čia labai gerai būtų pulti. Ši kryptis Lvivo link yra patogi pulti bei atkirsti tiekimą, bet rusai to nedarė, pirma, dėl pajėgų trūkumo, antra, vietovė nėra patogi tokiam staigiam puolimui, ji pakankamai patogi gintis“, – teigia E. Papečkys.
„Dabar mes vėl matome Baltarusijoje grupuotę, bet kol kas nesimato, kad ji būtų pajėgi puolimui. Galbūt ateityje ji bus sustiprinta. Bet čia atsiranda pavojus, kad jeigu rusai veržtųsi gilyn, Ukraina jiems galėtų smogti iš šono. Jeigu įsiveržia giliau, Ukraina gali pamėginti atkirsti, sutrikdyti tiekimą ir toji prasiveržusi grupuotė gali atsidurto tokioje pat padėtyje, kaip karo pradžioje atsidūrė Kyjivo regione, kai turėjo skubiai trauktis į Baltarusiją. Tai šiuo atveju ta grupuotė turėtų būti gerokai didesnė nei karo pradžioje. Šiaip Rusija šiandien pajėgi tokią grupuotę sutelkti, bet ir ukrainiečiai stiprina pajėgas prie pasienio su Baltarusija, kad nebūtų netikėtai užklupti, kad nereiktų permetinėti karių paskutinę minutę“, – pasakojo pašnekovas.
Tačiau E. Papečkys atkreipia dėmesį, jog puolimo kryptis palei Lenkijos sieną Rusijai būtų labai rizikinga, nes tai didina netyčinių incidentų riziką su NATO. Nors Lenkijoje pernai lapkritį nukritusi ukrainiečių oro gynybos raketa, gaudžiusi rusišką, nužudė du Lenkijos piliečius, bet tai dar nebuvo laikoma Rusijos incidentu su NATO, nes Lenkijoje nukrito atsitiktinė ukrainietiška raketa, bet ne rusiška.
„NATO bus priversta reaguoti, jeigu kokia Rusijos raketa pataikys sekmadienį į bažnyčią Lenkijoje“, – svarstė E. Papečkys.
„Jeigu pastebėjote, Rusija neatakuoja taikinių prie pat sienos, nors tai būtų labai patogu prie pat perėjimo punktų, kur visada kamščiai, visada automobilių susitelkimai, ten būtų patogu apšaudyti ir sutrikdyti tiekimą iš Lenkijoje. Bet jie to nedaro“, – pastebi gynybos ekspertas, pabrėždamas, kad Rusija nėra pasirengusi susidūrimui su NATO.
Bet E. Papečkys sutinka su buvusio V. Putino patarėjo teiginiais dėl naujų mobilizacijos bangų, apie tai jau pranešė ir Ukrainos žvalgyba. Be to, tai būtų natūralus Rusijos veiksmas, kadangi jai reikia užkamšyti skyles karinėse pajėgose.
„Jeigu Rusija galėtų, ji mobilizuotų, pavyzdžiui, milijoną ar du milijonus ir mestų juos į Ukrainą. Bet buvo objektyvios priežastys, dėl ko to negalėjo padaryti. V. Putino režimas sugriovė turėtą mobilizacinę sistemą – apie tai seniai kalba pačių rusų kariškiai. Ir taip kalba rusofašistai, kurie šiaip palaiko karą Ukrainoje, tik nėra patenkinti Rusijos kariuomenės pasirengimu ir veikimu“, – sako pašnekovas.
„Jie turės naujas mobilizacijos bangas daryti tam, kad palaikytų tą patį karių skaičių fronte. Dalis karių grįžta sužeisti, dalis jų yra kontraktininkai, kad ir tie „Wagner“ iš kalėjimo paimti kaliniai – jie tik pusei metų kontraktą sudaro. Jau yra po pusės metų grįžusių iš karo. Todėl reikia išlaikyti karių skaičių ir po truputį didinti. Jie taip pat gaminasi ginklus, dalis ginklų yra sandėliuose“, – svarstė E. Papečkys.
Bet pašnekovas teigia, kad ir Ukraina yra sutelkusi didelį karių kiekį, tik šaliai reikia sunkiosios ginkluotės (tankų ir šarvuočių), dėl kurių kaip tik bus diskutuojama penktadienį vyksiančiame Ramšteino formato gynybos ministrų susitikime.
„Kad ir ką A. Illarionovas bekalbėtų, kad ir kiek faktų sumestų į vieną vietą, bet faktas yra toks, jog Rusija metus laiko vykdo nesėkmingą karą. Tai yra nesėkmingas karas, nesvarbu, kad jie yra okupavę dalį Ukrainos teritorijos. Ir per metus laiko jie nesugebėjo aprūpinti fronto naujausia technika. Tos technikos pasirodo vis daugiau, Rusijos pramonė persitvarkys, bet kiek karo pramonė buvo sugriauta, kad karo metu jie nesugebėjo jos paleisti ir aprūpinti ginklų 200-400 tūkst. karių“, – stebėjosi E. Papečkys, pridurdamas, kad karas Rusijos teritorijoje nevyksta, niekas Rusijos fabrikų neatakuoja, elektros tiekimas nesutrikęs, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių šiai netvarkai.
Bagdonas: rusai neturi patyrusių karininkų
Panašiai buvusio V. Putino patarėjo ekonomikos klausimais teiginius apie puolimą Lvivo bei Moldovos link įvertino ir Rytų Europos studijų centro asocijuotas bendradarbis, buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas. Jo nuomone, tokiam planui reiktų itin didelių karinių pajėgų ir stipraus bei patyrusio karininkų sluoksnio, o Rusija geriausiu atveju gali surinkti tik daug patrankų mėsos.
„A. Illarionovas teigia, kad Rusijos karinė vadovybė planuoja naują puolimą iš Šiaurės ir Pietų, bet tam Rusija neturi pajėgų. Neužtenka turėti mobilizuojamo personalo. Šiam planui įgyvendinti reikėtų mažiausiai 1,5 mln. kariuomenės, o kariuomenė nėra vien žmonių banda, tai organizuoti kariniai vienetai. Mobilizuoti milijoną personalo galima, bet jiems reikėtų apie 100 tūkst. karininkų – skirtingo parengimo, skirtingų karinių laipsnių, patirties: nuo pulkininkų iki leitenantų žemyn, reikėtų patyrusių seržantų, o ne iš atsargos, kurie daugybę metų nieko bendro neturėjo su kariuomene. Labai skeptiškai žiūriu, tiek jie negalėtų rasti. Geriausiu atveju jie gali papildomai mobilizuoti šimtą kitą tūkstančių, chaotiškai galbūt ir pusę milijono karių, bet ten jau būtų nebe kariuomenė, o neapmokyta gauja arba, kaip sakoma, visiška patrankų mėsa“, – mano G. Bagdonas.
Tiesa, pašnekovas visiškai neatmeta, kad potencialiai minėtas planas galėtų būti įgyvendinamas, nes Kremlius, atrodo, nusiteikęs desperatiškai, ieško išeičių iš susidariusios situacijos, o V. Putinas tikriausiai vis dar nemano, kad karas pralaimėtas.
„Jis gali bandyti tą daryti, bet aš teigiu, kad tai neįmanoma. Kad Rusija kažką darys – tai faktas. Bet aš galvoju, kad daugių daugiausia jie gali sutelkti savo pastangas perimti iniciatyvą rytinėje Ukrainos pusėje Donecke, Luhanske, galbūt Zaporižės regione. Jie neturi tiek pajėgų – tai esminis trūkumas A. Illarionovo analizėje“, – teigia G. Bagdonas.
„Be to, norint įgyvendinti A. Illariono pateiktą scenarijų, be pilnos mobilizacijos, V. Putinas turėtų skelbti karo padėtį Rusijoje, visą pramonę, šalies ūkį pervesti į karinį režimą. Jei ir ryžtųsi tam, pasirengimas užtruktų mažiausiai keletą mėnesių ar pusmetį. Tačiau, net ir tuo atveju, mobilizuotų pajėgų kokybė būtų labai prasta“, – sakė analitikas.
Pasak G. Badgono, jau dabar galima pasakyti, kad karas Ukrainoje buvo suplanuotas prastai. „Norint užkirsti kelią tiekimui iš Vakarų jiems būtų reikėję išvystyti puolimą Lvivo ar Lucko kryptimi, bet tai nėra taip paprasta, nes ten, kiek pamenu, kelių infrastruktūra nėra palanki puolimui, o per miškus ar pelkes tai padaryti sudėtinga. Nesakau, kad neįmanoma, bet sudėtinga, ir jie tokio plano neįgyvendino, tam būtų reikėję Baltarusijoje dislokuoti kur kas didesnes pajėgas“, – teigia pašnekovas.
