Būdama vos 11-os metų, bėgiodama tėvų kieme Asta užkliuvo už grindinio plytelės ir nugriuvo. Kaip pasakoja pati jauna moteris, dauguma vaikų nukrenta, atsikelia ir toliau bėga bei nieko rimto jiems nenutinka. Tačiau Astai paprastai viskas taip nesibaigė – nukritusi ji stipriai susižeidė kelį.
„Iš pradžių man tik paskaudėjo, nieko pernelyg daug nejaučiau. Po kurio laiko mokykloje mano kūno kultūros mokytoja pastebėjo, kad bėgiodama per pamoką pradėjau tarsi vilkti koją, šlubuoti. Ji apie tai pasakė mano tėvams, o tuomet ir viskas prasidėjo.
Nuvykome pasirodyti miestelio gydytojams, man buvo padarytas rentgenas, tačiau paaiškėjo, kad jie nieko nemato. Galiausiai, praėjus kuriam laikui skausmai atsinaujino, o ir pati pradėjau jausti, kad koją vis labiau skauda, dažniau ištinsta kelias.
Kartu su tėvais nuvykome į Santariškes pasiėmę tą pačią rentgeno nuotrauką. Ten gydytojai pasakė, kad kaip buvo galima nematyti kelyje ataugos, susikaupusių skysčių, dėl kurių mano kelis vis tino“, – pasakoja Asta.
Varginanti liga
Ilgus metus mergina turėjo gerti įvarius vaistus, patirti skysčių traukimo iš kelio procedūrą, vykti reabilituotis į sanatorijas. Tačiau tokių pastangų buvo per mažai – liga pradėjo plisti ir į kitas kūno dalis: rankas, nugarą:
„Visgi, dažniausiai ištinęs būna tik vienintelis kojos kelis. Ilgą laiką teko vartoti įvairius vaistus, tačiau prieš daugiau nei penkerius metus atsirado nauja, biologinė terapija. Šie leidžiami vaistai buvo naujiena.
Šalia vaistų vartojimo dažnai tekdavo gultis į ligoninę, daryti įvairius tyrimus. Po to, kai atsirado biologinė terapija, buvo nuspręsta, kad mano ligą gydysime būtent šiais vaistais. Dabar eina maždaug penkti metai, kaip juos vartoju.“
Mergina atvirauja, kad ši liga – visam gyvenimui. Iki pat dabar ji nežino, kas nulėmė jos atsiradimą. Galbūt lemtingas buvo nukritimas vaikystėje, o galbūt liga buvo pasislėpusi ir įvykęs incidentas ją tik paskatino.
„Gydytojai manęs vis klausė ar panašios problemos nebuvo pasitaikiusios šeimoje, artimoje aplinkoje, tačiau nieko panašaus niekam nėra buvę. Iki pat dabar vis dar vartoju tuos vaistus, vykstu pas gydytoją jų išsirašyti.
Galiu pasakyti vieną, kad jau esu susitaikiusi su savo liga, stengiuosi į ją pernelyg nekreipti dėmesio. Praėjus keliems metams nustojau vis savęs klausinėti: „Kodėl tai nutiko būtent man?“
To savęs klausdavau ypač paauglystėje, kuomet sužinojau, kad daugiau niekada gyvenime negalėsiu užsiimti sportu. Negaliu net bėgti, nes kitaip sąnariai gaus per didelę apkrovą...
Dabar būna ir geresnių, ir blogesnių dienų, kuomet viską skauda, tačiau jau su tuo susigyvenau. Jeigu laiku nesusileidžiu vaistų, tuomet liga ir vėl pasijaučia su kaupu: kojos kelis pasidaro tarsi kaip kaladė, ištinsta. Tai – varginanti liga“, – atsidūsta jonavietė.
Jaunatvinis idiopatinis artritas (JIA) ir jo formos
Pasak Santaros klinikų vyresniosios gydytojos vaikų reumatologės dr. Skirmantės Rusonienės, jaunatvinis idiopatinis artritas yra lėtinės, nežinomos etiologijos sąnarius pažeidžianti autoimuninė liga, kuri vaikus užklumpa iki 16 metų amžiaus ir trunkanti ilgiau nei 6 savaites.
„Jaunatvinis idiopatinis artritas – viena dažniausių vaikų lėtinių ligų. Paplitimas svyruoja nuo 0,07 iki 4,01 / 1000 atvejų. Ši liga yra labai įvairialypė, turinti 7 skirtingas formas, kurios skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus, lyties, ir šalies. Visgi, pagrindinis ligos simptomas yra sąnario uždegimas – artritas“, – paaiškina gydytoja.
Vaikų reumatologė dr. Skirmantė Rusonienė taip pat priduria, kad šia liga sirgti gali įvairaus amžiaus vaikai – nuo kelių mėnesių amžiaus iki 18 metų. Anot jos, kiekvienai ligos formai yra būdingi amžiaus skirtumai. Viena dažniausių formų yra jaunatvinis idiopatinis oligoartritas, pažeidžiantis 1-4 sąnarius ir šia liga dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai.
Esant pagrindiniam ligos simptomui – artritui, gali būti pažeistas bet kuris sąnarys, tačiau dažniausiai vaikams yra pažeidžiami stambieji sąnariai – klubų, kelių čiurnų, riešų.
„Nereikia pamiršti ir rečiau pažeidžiamų sąnarių – žandikaulių, peties ir kitų. Viena iš jaunatvinių idiopatinių artritų formų yra sisteminis artritas. Šios ligos atveju gali būti pažeidžiama kraujotakos sistema, kepenys, blužnis, limfmazgiai, širdis, žarnynas bei atsirasti karščiavimas.
Kita iš formų – psoriazinis artritas – gali pažeisti ir odą, tuomet stebime psoriazinį bėrimą, alopeciją, nagų onicholizę. Taip pat labai svarbus organas, kuris gali būti pažeidžiamas visų formų metu, yra akys. Akių pažeidimas pasireiškia lėtiniu uždegimu – uveitu.
Pavojinga yra tai, kad uždegimas daugumoje atveju prasideda nepastebimai, be simptomų. Todėl susirgus šia liga yra labai svarbu profilaktiškai tikrinti akis kas 6 mėnesius, net ir nesant jokiems akių uždegimo požymiams“, – teigia dr. S. Rusonienė.
Laiku nepastebėjus ligos, gali išsivystyti augimo sulėtėjimas, sąnario kontraktūros, galūnių ilgio skirtumai, raumenų atrofija. Taip pat nepradėjus reikiamu metu akių uždegimo gydymo – gali išsivystyti itin pavojingos komplikacijos kaip katarakta ar glaukoma.
„Sergant sisteminiu artritu, sunkesniais atvejais gali atsirasti širdies pažeidimas – mioperikarditas su ritmo sutrikimais. Labai retais atvejais sisteminė forma komplikuojasi sunkiu inkstų pažeidimu – amiloidoze“, – priduria pašnekovė.
Diagnostika ir gydymas
Jaunatvinio idiopatinio artrito liga yra diagnozuojama pagal sutrikimą – sąnario uždegimą. Gydytoja pasakoja, kad pacientui vos tik įeinant į specialisto kabinetą yra stebima jo eisena, judesiai. Vėliau yra analizuojamos konkretūs sąnariai, jų vietos. Vertinama – ar yra skausmas, patinimas, judesių ribojimas ar ne.
„Diagnozuoti ligą padeda ir echoskopija, kurios metu matome padidėjusį skysčio kiekį sąnaryje bei vertiname sąnario dangalo sinovijos hipertrofiją. Rentgeno nuotraukas atliekame beveik visuomet taip pat, bet tik todėl, kad galėtume įsitikinti, jog nėra kitos skausmų priežasties: lūžio, auglio, TBC, nes vaikams radiologinių pakitimų artrito metu dažniausiai nebūna.
Jei įtariame sausgyslių ar aplinkinių audinių uždegimą – neretai atliekame MRT. Užsitęsus uždegimui – galime kraujo tyrime matyti sumažėjusį hemoglobino kiekį, padidėjusį trombocitų, leukocitų kiekį bei eritrocitų nusėdimo greitį – ENG. CRB vaikams dažniausiai lieka nepakitęs“, – aiškina gydytoja.
Pagrindiniai tyrimai, kurie yra atliekami diagnostikai, yra imunologinis ANA (antinukleariniai antikūnai) ir genetinis (HLA B27) tyrimai. Šių tyrimų nustatymas specialistams neleidžia teigti, kad vaikas serga jaunatvinio idiopatinio artrito liga, tačiau galima manyti, kad jis turi riziką susirgti sunkesne eiga, patirti akių uždegimą:
„Gydymas yra ilgas ir nepertraukiamas, o tai yra sunkiausia išgirsti tėvams. Pačioje pradžioje visiems pacientams yra skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, dažniausiai ibuprofenas, paracetamolis. Juos dažnu atveju paskiria dar šeimos gydytojai, traumatologai ar pediatrai, kadangi vaikus vargina sąnarių skausmas.
Esant vieno ar dviejų sąnarių uždegimui, kuomet sąnario ertmėje yra daug skysčio – atliekame intrasąnarines injekcijas, suleisdami hormoninį preparatą į sąnario ertmę. Taip kurį laiką gydome vietiškai laikinai išvengiant sisteminių vaistų.
Per metus sąnarines injekcijas atliekame ne daugiau nei 2-3 kartus. Jei liga dažnai atsinaujina – sąnarinių injekcijų nebeatliekame, tuomet skiriame I-o pasirinkimo ligą modifikuojantį vaistą metotreksatą, kuris būna vartojamas ilgą laiką. Jei per 6 mėnesius ligos aktyvumas nepakinta arba būklė pablogėja, prie metotreksato pridedame biologinį arba kitą panašų preparatą.
Šie preparatai užblokuoja pagrindinį patogenetinį citokiną – TNF-alfa. Gydymas yra ilgalaikis, individualus. Pasiekus remisiją dažnai pakoreguojame vaistų vartojimą – retiname vaisto skyrimo režimą arba visai nuimame vieną iš preparatų, paliekant saugų bet efektyvų gydymą.“
Liga – visam gyvenimui
Gydytoja pripažįsta, kad jaunatvinis idiopatinis artritas yra neišgydoma liga, tačiau, laimei, puikiai suvaldoma, gydoma. „Pasiekus remisiją, siekiame, kad ji išliktų kuo ilgiau. Būna, kad ji tęsiasi kelis metus, kartais keliolika. Bet visuomet išleisdami vaikus tolimesniam gydymui pas suaugusius perspėjame, kad liga gali atsinaujinti bet kada“, – priduria dr. S. Rusonienė.
Pasiteiravus, kas sergantiems jaunatviniu idiopatiniu artritu nepilnamečiams yra ribojama, gydytoja vaikų reumatologė dr. Skirmantė Rusonienė nusišypsodama atsako, kad bent jau ji savo pacientams leidžia viską:
„Aišku, pagal savo galimybes. Jei sportuojant kokią sporto šaką profesionaliai būna dažni ligos atkryčiai, tuomet sprendžiame ar sumažinti krūvį, ar sustiprinti gydymą. Visuomet priimame sprendimus kartu, nes mano siekis yra toks, kad vaikai gyventų laimingą gyvenimą savęs neribodami.
Lėtinė liga turi savo emocinę žalą visiems, ir vaikai sergantys ja pradžioje jaučiasi nepilnaverčiai, besigraužiantys „kodėl būtent jiems“ taip nutiko, nuolat lankosi gydymo įstaigose ir vartoja skausmingus vaistus, todėl svarbu, kad jie nenutrauktų savo mylimo sporto, šokių, pasimatymų su draugais.“
Visgi, sportas ir sveika gyvensena šios ligos pacientams, kaip ir visiems kitiems asmenims, yra būtini. Šios ligos prevencijos numatyti neįmanoma, kadangi liga užklumpa netikėtai.
„Ligą dažnai išprovokuoja infekcinės ligos, todėl, jeigu tik įmanoma, reiktų jų išvengti. Taip pat rekomenduoju skiepus. Be viso to, žinoma, reikėtų vengti traumų, streso ir pervargimo – tai yra pagrindinės sveiko žmogaus taisyklės“, – pridurdama taria ji.
