Lenkijos vyskupija pati prabilo apie naujos komisijos, turinčios tirti galimus S. Dziwiszo nusikaltimus (pedofilijos faktų Katalikų bažnyčioje slėpimą). Kardinolas daugelį metų buvo dešiniąja Jono Pauliaus II-ojo ranka šiam vadovaujant Vatikanui. Su komisija dirbti sutinka ir pats 81-erių S. Dziwiszas, kuris tvirtina, kad „nedarė nieko neteisėto“.
Būtent ši byla gali padėti atsakyti į daugelį neraminantį klausimą – ar apie slepiamus pedofilijos atvejus galėjo žinoti ir kanonizuotas pontifikas Jonas Paulius II-asis.
Svarbus šis klausimas ir pačiai Lenkijai, rašoma BBC: vieno iš įtakingiausių lenkų Bažnyčios hierarchų veikla aptariama tuo metu, kai visuomenės pasitikėjimas katalikų bažnyčia vienoje iš religingiausių šalių Europoje krito iki istorinių žemumų.
Th. McCarricko byla metė šešėlį ant lenkų Bažnyčios hierarcho
Apie galimą S. Dziwiszo sąveikavimą nuslepiant informaciją apie pedofiliją Bažnyčioje buvo prabilta praėjusių metų pabaigoje, paviešimus ilgametį lenkų žurnalistų tyrimą. Klausimų lenkų Bažnyčios autoritetui kilo po to kai Vatikanas paviešino precedento neturinčią ataskaitą Theodore McCarricko byloje.
Buvęs Vašingtono arkivyskupas buvo pirmasis netekęs savo titulo dėl kaltinimų pedofilija. S. Dziwiszo pavardė šiame dokumente buvo paminėta daugiau nei 40 kartų. Manoma, kad būtent jis daug prisidėjo, kad T. McCarrickas sėkmingai kiltų karjeros laiptais.
Lenkų kardinolas kaltinimus neigia, o jo gynėjai tvirtina, kad tikrasis šio informacinio sujudimo tikslas – apjuodinti popiežių Joną Paulių II-ąjį.
„Nepakeičiamasis Stasas“
S. Dziwiszas su būsimu popiežiumi Karoliu Voityla susipažino dar 1950-1960 metais, kuomet kartu studijavo Krokuvoje. Greitai karjerą Lenkijoje padaręs K. Voityla dar būdamas Krokuvos arkivyskupu iš šalies glūdumos pasikvietė savo draugą „Stasą“, tapusiu jo patarėju.
Netrukus jau popiežiumi tapo K. Voityla, o „Stasas“ atsidūrė Vatikane. Daugelį metų S. Dziwiszas neužėmė jokių formalių pareigų Vatikano struktūrose, tačiau būtent jis sudarinėjo popiežiaus dienotvarkę, lydėjo jį daugelyje užsienio kelionių ir, manoma, išgelbėjo jo gyvybę pasikėsinimo 1981-aisiais metu. Popiežius dažnai savo padėjėją vadino tiesiog „Stasu“ ir „nepakeičiamuoju“.
Pats S. Dziwiszas apie savo darbą kalbėjo kukliai. „Aš esu tas žmogus, kurio pagrindinis darbas – atidaryti popiežiui duris“, – aiškino jis. Pats save jis vadino „žmogumi, kurio nėra“.
Po Jono Pauliaus II-ojo mirties jis grįžo į Lenkiją, kur netrukus sulaukė ir kardinolo titulo.
„Kristaus legiono“ byla
Katalikiška ultrakonservatyvi bendruomenė „Kristaus legionas“ buvo į kurta Meksikoje dar 1941-aisiais. 2000-ųjų pradžioje joje buvo apie 70 tūkst. narių, padaliniai veikė devyniose pasaulio šalyse.
„Legionierių“ vadovas Marcialas Marcielis buvo charizmatišku pamokslininku, bičiuliavosi su įtakingais kelių šalių politikais ir buvo vienas sėkmingiausių aukojamų lėšų rinkėju per visą šiuolaikinės Bažnyčios istoriją.
Problemos prasidėjo 1997-aisiais, kuomet iškart 9 vyrai, buvę „Kristaus legiono nariai“, apkaltino M. Marcielį seksualiniu priekabiavimu. Tikėjimo doktrinos kongregacija (tam tikra „Vatikano moralės ministerija“), kuriai vadovavo Josephas Ratzingeris, būsimasis popiežius Benediktas XVI-asis, – pradėjo tyrimą, tačiau po kelių mėnesių, dėl nežinomų priežasčių jį nutraukė.
2019-ųjų vasarį popiežius Pranciškus žurnalistams papasakojo, kad sykį Jonas Paulius II surengė pasitarimą dėl „vienos religinės organizacijos“, kurioje buvo vykdomi seksualiniai ir ekonominiai nusikaltimai. J. Ratzingeris tariamai nuėjo į tą susirinkimą su turimais dokumentais apie tą bendruomenę, o grįžęs įsakė savo sekretoriui padėti juos į archyvą, nes „laimėjo kita pusė“. Vos tik tapęs popiežiumi jis nedelsiant pareikalavo tuos dokumentus ištraukti iš archyvo.
Daugelis šioje istorijoje pamatė užuominą, kad „Legionus“ dangstė pats Jonas Paulius II-asis. Todėl popiežius Pranciškus turėjo patikslinti, kad nors iš tiesų buvo kalbama apie M. Marcielio ordiną, tačiau pats tuometinis popiežius šiame susirinkime nedalyvavo.
2006-aisiais, popiežiumi tapus Benediktui XVI, Tikėjimo doktrinos kongregacija pasiūlė M. Marcieliui „atsiskirti į vienatvę maldoje ir atgailoje“. Iš Bažnyčios jis nebuvo pašalintas tik dėl savo garbaus amžiaus. Dar po kelių metų „Legionų“ įkūrėjas mirė būdamas 87-erių.
Prievartavo dešimtys kunigų
Tik 2019-aisiais paviešintoje Vatikano ataskaitoje tvirtinama, kad net kelis dešimtmečius mažiausiai 33 „Kristaus legiono“ kunigai seksualiai prievartavo 175 nepilnamečius, o pats M. Marcielis asmeniškai susijęs su prievarta prieš mažiausiai 60 iš jų. Žiniasklaidoje taip pat skelbiama, kad ordino įkūrėjas gali būti mažiausiai 6 nesantuokinių vaikų tėvas.
Jau tuomet pasipylė kritika, kad Vatikanas dešimtmečius „nepastebėjo“ tų siaubų, kurie buvo vykdomi vienoje iš pačių ryškiausių katalikiškų bendruomenių pasaulyje. Kai kurie iš kritikų tvirtino, kad pagrindinė priežastis slypi piniguose, kuriais „legionieriai“ apdovanojo Šventąjį sostą.
TVN24 tyrime šią versiją palaiko ir amerikiečių žurnalistas, „Kristaus legionų“ tyrinėtojas Jasonas Berry. Jis tvirtina, kad Stanislavas Dziwiszas ne kartą yra gavęs iš „legionierių“ honorarų už galimybę turtingiems ordino rėmėjams sudalyvauti privačiose pamaldose, kurias Romos apaštalų rūmų koplyčioje vedė Jonas Paulius II.
Ryšys tarp „legionierių“ ir Dziwiszo, anot tyrimo, nenutrūko net ir po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties. Žurnalistai tvirtina, kad 2006 m. būtent „legionieriai“ finansavo priėmimą Dziwiszo kardinalo titulo suteikimo ceremoniją, vykusią jų rezidencijoje Romoje.
S. Dziwiszas atmeta šiuos kaltinimus teigdamas, kad visos aukos buvo užfiksuotos ir apskaitytos pagal taisykles.
Kitas klausimas, kuris taip pat užėmė svarbią vietą Lenkijos tyrime, yra susijęs su vaidmeniu, kurį atliko popiežiaus patikėtinis Theodore McCarricko, prieš keletą metų netekusio arkivyskupo vardo ir Bažnyčios apdovanojimų po pedofilijos skandalo, lipime karjeros laiptais.
„Pagrindinė plyta sienoje“
Pačioje Lenkijoje didžiausią rezonansą sukėlė kaltinimai S. Dziwiszui, kad šis tiek būdamas Vatikane, tiek ir jau grįžęs į tėvynę dengė seksualinius savo žemiečių su sutanomis nusikaltimus.
Dar šio šimtmečio pradžioje Lenkijoje kilo pirmasis didelis skandalas, susijęs su kaltinimais Bažnyčios tarnams dėl seksualinio smurto.
Tuomet įtarimai krito ant Poznanės arkivyskupo Juliuszo Paetzo, kuris tariamai priekabiavo prie jaunų kunigų ir seminarijos auklėtinių.
Laiškai, kurie buvo siunčiami į Vatikaną, taip ir likdavo be atsako. Situacija pasikeitė tik tuomet kai artimai Jono Pauliaus II-ojo draugė dar nuo studijų laikų, profesorė Wanda Poltawska pati atskrido į Romą ir asmeniškai įteikė jam laišką apie tai, kas vyksta Poznanėje.
Tik po to į miestą atvyko siuntiniai iš Vatikano. J. Paetzas pats pasitraukė iš savo pareigų 2002-ųjų kovą.
Tai, kad S. Dziwiszas buvo esminis žmogus, dėl kurio tokio pobūdžio istorijos ilgai nepasiekė viešumos patvirtino ir Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Gowinas, Lenkijos bažnyčios seksualinio priekabiavimo skandalo metu dirbęs žurnalistu.
„Aš buvau vienas iš tų, kurie privertė atsistatydinti arkivyskupą J. Paetzą. Tuomet mūsų veikloje dažnai atsimušdavome į pasipriešinimo sieną iš Bažnyčios institucijos pusės. Pagrindinė plyta toje sienoje buvo tuometinis šventojo Jono Pauliaus II-ojo sekretorius“, – radijui RMF FM pasakojo jis.
Pats S. Dziwiszas, sulaukęs dar keleto kaltinimų pedofilijos nusikaltimų dengimu, išsyk pareiškė, kad jokių pinigų už dalyvavimą pamaldose su popiežiumi Jonu Pauliumi II-uoju ir seksualinių nusikaltimų dangstymą nėra gavęs.
Maža to, S. Dziwiszo gynėjai paviešino savo „tyrimą“, kuriame apkaltino… JAV spec. tarnybas. Anot jų, „JAV saugumas tikrai turėjo žinoti apie Th. McCarricko homoseksualumą“. Pagrindinis motyvas, anot šios sąmokslo teorijos šalininkų – „liberaliosios pasaulėžiūros“ siekis diskredituoti „Bažnyčios titanus“.
Lenkijos parlamentarams kreipusis į prokuratūrą dėl galimo nusikaltimo įvykdymo gavo atsakymą, kad bylos iškelti nėra iš ko, nes pagal tuometinę (2006-2012 m.) teisę S. Dziwiszas neprivalėjo teisėsaugai pranešti apie galimą nusikalstamą veiklą.
