kunigai

 Šiemet į kunigų seminariją priimti septyni kandidatai. Jie praėjusią savaitę pradėjo propedeutinį – įvadinį – kursą, pranešė Telšių vyskupijos kurija. Anot jos, dar vienas iš Telšių vyskupijos kilęs kandidatas, pajutęs pašaukimą būti kariuomenės kapelionu, pasiruošimą kunigystei pradeda specialiai tam skirtoje kunigų seminarijoje Romoje. Lietuvos propedeutinio kurso vadovo Viliaus Viktoravičiaus teigimu, šiemet priimta beveik dvigubai daugiau asmenų nei pernai.

Statistika sukrečia – 1 iš 5 vaikų patiria seksualinį smurtą. Tuo tarpu Katalikų bažnyčią nuo senų laikų visame pasaulyje lydi skandalai dėl nederamo kunigų elgesio. Tokių atvejų yra buvę ir Lietuvos bažnyčiose, bet apie juos ilgai buvo tylima. Šiandien vis dažniau aptariamas netinkamas seksualinis dvasininkų elgesys, jo priežastys ir pasekmės aukoms.

Per trejus metus Lietuvos vyskupijose galėjo būti tiriama 11 atvejų dėl įvairaus pobūdžio nepilnamečių išnaudojimo, rodo naujausias tiriamosios žurnalistikos centro „Redakcija“ tyrimas. Vis dėlto, pažymi tyrimo bendraautorė Birutė Davidonytė, kol kas bažnyčios vadovybė vengia atskleisti jiems žinomas šių tyrimų detales. „11 atvejų yra pakankamai daug ir tiek nebuvo išlindusių į viešumą. (...) Iš esmės, man atrodo, kad tai lemia bažnyčios uždarumas.

Lietuvos bažnyčiose dvasininkai pristatė naujovę: seksualinio išnaudojimo bažnyčiose aukos galės parašyti laišką ir atvykti į mediacijos centrą, kur galės išsipasakoti ne kunigams, o pasauliečiams – psichologei ir socialiniai darbuotojai. Jie, esant reikalui, informuos ir teisėsaugą, ir vyskupą.

Sigitas Sudentas, Vyžuonų miestelio Švento Jurgio parapijos kunigas platino savo intymias nuotraukas ir siekė artimų santykių su pilnamečiu jaunuoliu. Laidoje „TOP 3“ aptariamas šis skandalingas įvykis, kuris susijęs su viena iš bažynyčios svarbiausių taisyklių – celibatu. „Jis prieš tai buvo rektorius Panevėžyje tris metus, dar anksčiau buvo buvusio prezidento Algirdo Brazausko nuodėmklausys“, – pasakoja „Delfi“ žurnalistas Dainius Sinkevičius.

Nuo 1940 metų Romos katalikų bažnyčios dvasininkai Ispanijoje galėjo lytiškai išnaudoti daugiau kaip 200 tūkst. nepilnamečių, rodo penktadienį paskelbti nepriklausomos komisijos duomenys. Ataskaitoje nepateikiamas konkretus skaičius, tačiau teigiama, kad apklausus daugiau kaip 8 tūkst. žmonių paaiškėjo, jog 0,6 proc. suaugusių Ispanijos gyventojų, kurių yra apie 39 mln., teigė patyrę dvasininkų seksualinę prievartą, kai dar buvo vaikai.

Kol geri ir gražūs orai, daugelis nori atšvęsti asmenines šventes, kurioms neretai negaili ir išties didelių pinigų sumų. Be abejonės, tiek vestuvėse, vykstančios bažnyčioje, tiek krikštynose vienas iš esminių elementų yra bažnyčios apeigos ir sakramentą suteikiantis kunigas. O kunigai, nors savo paslaugų ir neįkainoja, vis tiek už tai, ką daro, turėtų gauti atlygį.

Lietuvą sukrėtus skandalui, kai Vilniaus arkivyskupijos kancleriui kunigui Kęstučiui Palikšai buvo mesti kaltinimai dėl pedofilijos prieš nepilnametį, aiškėja naujos detalės. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės teigimu, šiuo metu kunigas K. Palikša nusisamdė vieną geriausių advokatų kovoje prieš paauglį, kuris šiuo metu jau yra pilnametis. Tačiau, kai viskas vyko, jis buvo dar paauglys.

Po naujienų portale pasirodžiusio 19-mečio liudijimo apie kunigo Kęstučio Palikšos seksualinius veiksmus prieš jį, po savaitės tylos pasisakė ir arkivyskupas Gintaras Grušas. Arkivyskupas atsiprašo tikinčiųjų, kad neišsiaiškino, dėl ko kunigo Palikšos darbo vietoje buvo atliekama krata, po kurios kunigas buvo nuteistas dėl vaikų pornografijos laikymo.

Po naujienų portale pasirodžiusio 19-mečio liudijimo apie kunigo Kęstučio Palikšos seksualinius veiksmus prieš jį, po savaitės tylos pasisakė ir arkivyskupas Gintaras Grušas. Arkivyskupas atsiprašo tikinčiųjų, kad neišsiaiškino dėl ko kunigo Palikšos darbo vietoje buvo atliekama krata po kurios kunigas buvo nuteistas dėl vaikų pornografijos laikymo. Arkivyskupas tikina, kad kunigo tarnystė iki šių įvykių buvo nepriekaištinga, tačiau paaiškėjo ir kita istorijos dalis.

Visuotiniam (Konstantinopolio) patriarchatui paskelbus, kad Maskvos patriarchato iš kunigų luomo pašalintiems penkiems Lietuvos kunigams grąžinamos bažnytinės pareigos, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija sako nesutinkanti su šiuo sprendimu ir tvirtina, kad patriarchas Baltramiejus sprendimą priėmė turėdamas klaidingą informaciją.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija penktadienį pareiškė, kad nepripažįsta Konstantinopolio patriarcho sprendimo grąžinti į kunigų luomą penkis iš kunigystės pašalintus Lietuvos stačiatikių dvasininkus. „Pašalinimas iš kunigų yra ne drausminė nuobauda, o mistinis aktas, jis yra galutinis ir neatšaukiamas. Bažnyčios kanonai nurodo, kad klero nariai pašalinti iš dvasininkų negali atgauti šio statuso.

Konstantinopolio patriarchatas nusprendė grąžinti į kunigų luomą penkis iš kunigystės pašalintus Lietuvos stačiatikių dvasininkus, penktadienį pranešė vienas jų. „Jis mūsų apeliaciją patenkino, panaikino akstesnius bažnytinio teismo sprendimus“, – penktadienį sakė dvasininkas Gintaras Sungaila.

Šalyje mažėja kunigų, mat jaunimo norinčio pasukti dvasininko keliu kasdien vis mažiau. Į kunigų seminariją stoja penkis kartus mažiau jaunuolių nei seminarija gali mokyti. Vis dažniau į kunigystę pasuka ne jauni, tik mokyklą baigę vaikinai, bet vieną ar kelias specialybes jau išbandę vyresni, o kartais ir iš emigracijos grįžę vyrai. Atokvėpio akimirkai stabteli Vilniaus kunigų seminarijos šeštakursis Deivydas.

Kunigai baiminasi, ar bažnyčių neperims antstoliai. Brangstant elektrai ir gamtinėms dujoms, dvasininkai su baime laukia šildymo sezono. Jau praeitą žiemą tūkstantinės sąskaitos varė į neviltį, o dabar rekordiškai kylant dujų ir elektros kainoms, jos didės keliskart. Tad žmonės turėtų nusiteikti melstis šaltuose maldos namuose, nes bažnyčios tikriausiai prisuks šildymą. Visgi tikintieji ruošiasi aukoti daugiau, kad tik bažnyčios išsilaikytų. Vilkaviškio Švč.

Kolumbijos Katalikų Bažnyčia paskelbė 26 kunigų, figūruojančių tyrimuose dėl įtariamo nepilnamečių tvirkinimo, vardus, šeštadienį pranešė vietos žiniasklaida. Medeljino arkivyskupija atskleidė 1995–2019 metais apkaltintų dvasininkų sąrašą, teismui priėmus sprendimą, palankų žurnalistui Juanui Pablo Barrientosui, atlikusiam tyrimą dėl numanomo pedofilų tinklo Bažnyčioje. „Dauguma šių kunigų.

Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius už nepilnamečių tvirkinimą ir seksualinį išnaudojimą iš dvasininkų luomo pašalino kunigą Joną Kusą. Anot jo pranešimo, „neteisminio proceso metu surinktos medžiagos, teisinių ir faktinių aplinkybių pakanka įgyti ir su moraliniu tikrumu paskelbti, kad Jonas Kusas kaltas (constat) dėl nepilnamečių tvirkinimo ir seksualinio išnaudojimo“.  Vyskupo teigimu, nukentėjusiems asmenims siūloma dvasinė ir psichologinė pagalba, numatyta Bažnyčios normose.

Kunigas Saulius Stumbra traukiasi iš rektoriaus pareigų Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje, pirmadienį BNS informavo Telšių vyskupijos kurijos kancleris kanauninkas Haroldas Šneideraitis. Iš rektoriaus pareigų S. Stumbra išeina paties prašymu. Jis darbą tęs Palangos Švč.

Lietuvos ortodoksų bažnyčios teismo sprendimas iš kunigystės luomo pašalinti buvusius dvasininkus yra politinis, teigė vienas pašalintųjų kunigų Gintaras Sungaila.  „Šis teismo sprendimas yra politinis“, – BNS trečiadienio vakarą sakė G. Sungaila.

Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus trečiadienį savo dekretais pašalino iš kunigystės luomo buvusius dvasininkus Vitalijų Mockų, Vitalį Dauparą, Georgijų Ananjevą ir Vladimirą Seliavko. Lietuvos stačiatikių arkivyskupija praneša, kad toks sprendimas priimtas remiantis Vilniaus-Lietuvos vyskupijos bažnyčios teismo išvada, kuria buvę dvasininkai buvo pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus.

Skandalas Lietuvos stačiatikių bažnyčioje įgauna pagreitį – Maskvai pavaldus Lietuvos ortodoksų metropolitas Inokentijus iš kunigystės stumia penkis dvasininkus, suspenduodamas jų kunigystę. Nemalonę užsitraukė būtent tie dvasininkai, kurie kategoriškai nepritarė Rusijos patriarcho Kirilo pozicijai palaikyti Ukrainoje žmones žudančią Rusijos valdžią. Dėl vieno iš kunigų metropolitas Inokentijus kreipėsi net ir į Bažnyčios teismą, prašo jį išmesti iš kunigų luomo.

Kunigas Georgijus Edelšteinas noriai diskutuoja su tais, kurie nepritaria jo pozicijai nepritarti Rusijos karinei kampanijai Ukrainoje. „Norėčiau, kad vienas ar du mano oponentai sėdėtų čia“, – rodydamas į tuščią fotelį savo svetainėje, pilnoje paauksuotų ikonų, sakė 89 metų vyras. Juodą sutaną vilkintis žilabarzdis dvasininkas yra vienas iš nedaugelio Rusijos stačiatikių kunigų, pasisakiusių prieš Maskvos karinę operaciją Ukrainoje.

Dalis Lietuvos ortodoksų kunigų pradeda ruošti kreipimąsi į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.  „Kreipimąsi šiuo metu rengiame. (...) Bus atskiras dvasininkų ir tautinių bendrijų kreipimasis ir valdžios kreipimasis su parama mums“, – trečiadienį po susitikimo su Vilniaus meru sakė vienas iš atleistų ortodoksų kunigų Gintaras Sungaila. Jo duomenimis, tokį kreipimąsi tikrai parems septyni kunigai, tačiau pajudėjus procesui jų bus daugiau.

Neeilinis įvykis Lietuvos stačiatikių bendruomenėje. Hierarchai privertė trauktis 3 kunigus, kritikuojančius Rusijos invaziją į Ukrainą. Jiems vadovybė neleido viešai smerkti rusų okupantų veiksmų. O jie ten žudo, prievartauja, plėšikauja.  Patys kunigai stebisi – stačiatikių bažnyčios vadovas Lietuvoje iš pradžių juos suprato, leidosi į kompromisus, tačiau staiga nuomonę pakeitė. Kunigai įtaria, kad galėjo įsikišti ir Maskva.

Trys Rusios Ortodoksų Bažnyčiai priklausantys lietuvių dvasininkai, kritikuojantys Rusijos invaziją Ukrainoje bei patriarchą Kirilą atleisti iš pareigų, nušalinti nuo aktyvios veiklos, penktadienį skelbia naujienų portalas bernardinai.lt.

Turnė katedra Belgijoje porai valandų buvo virtusi podiumu, ant kurio savanoriai demonstravo šimtmečius skaičiuojančius, aukso ir sidabro siūlais siuvinėtus apdarus. Beje, kai kurių drabužių vertė siekia ir 300 tūkstančių eurų. Turnė katedroje skambantys vargonai nestebina nieko, tačiau šventovėje įrengtas podiumas su prabangius religinius drabužius vilkinčiais modeliais – vaizdas išties neįprastas.

Spalio pradžioje pateiktas pranešimas, kuriame išsamiai aprašomi „instituciniai ir kultūriniai“ mechanizmai, kurie leido pažeidėjams gyventi lyg niekur nieko, sako tyrimo vadovas. Nepriklausomas tyrimas apie vaikų išnaudojimą Katalikų bažnyčioje sukrėtė Prancūziją. Komisijos tyrimas atskleidė, kad bažnyčioje veikė tūkstančiai pedofilų.

Prancūziją drebina kunigų pedofilijos skandalas. Trejus metus su išnaudojimo aukomis bendravusi ir Bažnyčios archyvus šukavusi komisija išsiaiškino, kad šalyje kunigų seksualinės prievartos aukomis tapo daugiau nei 200 tūkst. nepilnamečių. O maždaug 3000 kunigų įtariami pedofilija. Prancūzijos Katalikų bažnyčios vyskupai 2018 m. įkūrė nepriklausomą komisiją seksualiniam išnaudojimui Bažnyčioje ištirti.

Pedofilijos skandalas Vilniaus arkivyskupijoje – po 17 metų pertraukos vilnietis menininkas apkaltino kunigą jį išnaudojus seksualiai. Esą tuomet vos dešimties berniuką kunigas ne tik glostė, bet ir kišo rankas į trumpikes. Kol vyksta bažnyčios tyrimas, ar tikrai kunigas galėjo išnaudoti vaiką, pedofilija įtariamas dvasininkas nušalintas nuo kunigystės. Tačiau nuo detalesnių komentarų bažnyčia susilaiko.

Romos popiežiaus Pranciškaus laukia sudėtingas laikotarpis – dar vieno pedofilijos skandalo Vatikane aiškinimasis. Įtarimai kardinolui Stanislawui Dziwiszui meta šešėlį ir katalikų ikona tapusiam ilgamečiam pastarojo vadovui Jonui Pauliui II.   Lenkijos vyskupija pati prabilo apie naujos komisijos, turinčios tirti galimus S. Dziwiszo nusikaltimus (pedofilijos faktų Katalikų bažnyčioje slėpimą). Kardinolas daugelį metų buvo dešiniąja Jono Pauliaus II-ojo ranka šiam vadovaujant Vatikanui.

Lietuvoje kyla aistros dėl prieštaringai vertinamos Stambulo konvencijos. Visuomenė pasidalijo į dvi stovyklas: vieni konvencijos idėją palaiko, o kiti aštriai kritikuoja. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netyla aršios diskusijos, ar šis dokumentas turėtų būti ratifikuotas Lietuvoje. Šia tema nevengiantys pasisakyti kunigai sulaukia nemažai kritikos.

Išskirtinėmis sąlygomis nuo koronaviruso paskiepytais ne medikais išgarsėjusi Šilalė, vėl dėmesio centre. Policija ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai aiškinasi, ar nebuvo pažeisti karantino reikalavimai laidojant šio miestelio ligoninės vadovą. Esą į šarvojimą ir išlydėti velionį į paskutinę kelionę susirinko apie šimtas žmonių. Tai patvirtina ir Šilalės meras bei laidojimo namų vadovas, tačiau abu tvirtina, esą susirinkusieji laikėsi visų saugumo reikalavimų.

Didžiulis pasipiktinimas viešumoje kilo, kai Lietuvos bažnyčia paskelbė, jau nuo ateinančio pirmadienio kviečianti tikinčiuosius į viešas pamaldas užtikrinant šiuo sunkiu pandemijos metu lankytojams saugius atstumus. Valdžia tik pagūžčiojo pečiais, mat paaiškėjo, kad vyriausybės nustatytos taisyklės mišių nedraudžia ir prieš bažnyčios valią beveik nieko padaryti negali.

Rokiškio bendruomenę sukrėtė netikėta žinia – šios parapijos dvasininkas vikaras Dainius Matiukas kaltinamas disponavimu vaikų pornografija. Jo kompiuteryje aptiktos mažiausiai 39 pornografinio turinio nepilnamečių nuotraukos. Pranešama, kad internetu įstatymu draudžiamus vaizdus dvasininkui per „Messenger“ siuntė ir Šiaulių vyskupijos kunigas, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dar anksčiau.

Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas ir teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje Aukštaitijos regiono kunigas kaltinamas disponavęs pornografinio turinio nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose vaizduojami nepilnamečiai. Ikiteisminis tyrimas šio dvasininko atžvilgiu buvo pradėtas teisėtvarkos pareigūnams atliekant kitą tyrimą dėl analogiškų nusikalstamų veikų.

Šalyje švenčiamas Verbų sekmadienis, tiesa, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje – Didžioji savaitė dėl paskelbto karantino prasidėjo be didesnio šurmulio. Bažnyčiose dvasininkai meldėsi be žmonių. O štai savo pasidarytas verbas, ar iš miško atsineštą kadagio šakelę maldininkai laikė prie radijo, televizoriaus, ar kompiuterio ekrano, ir  kunigų aukojamas mišias stebėjo nuotoliniu būdu.

Lietuvoje nuo šiol galima mirusiojo pelenus laidoti ne tik į žemę ar kolumbariumą, bet ir išbarstyti ant žemės. Mat jau yra pirmasis tokioms apeigoms skirtas žemės plotas. Ir jis – Vilniaus Liepynės kapinėse. Tiesa, nors čia savo artimųjų pelenus gali barstyti kas nori ir kada nori, valdininkai suka galvas, kaip reiks šį unikalų kapinių sklypą prižiūrėti. O kunigai iš viso nesupranta, kam reikėjo skirti tokį žemės sklypą.

Šiemet į Lietuvoje veikiančias kunigų seminarijas priimti devyni jaunuoliai – mažiau nei ankstesniais metais. Vilniaus kunigų seminarija skelbia priėmusi šešis kandidatus į parengiamąjį kursą, Kauno kunigų seminarija atsirinko tris kandidatus. Pernai trys Lietuvoje veikiančios seminarijos pasipildė 11 jaunuolių, 2017-aisiais seminarijos priėmė 19 naujokų.

Kaimynę Lenkiją drebiną dokumentinis filmas apie kunigų pedofiliją ir nauji aukų prisipažinImai. Skandalas kilo toks, kad Bažnyčios atstovai žada tirti dokumentikoje atskleistus lytInės prievartos atvejus. O Lenkijos politikai jau nori radikaliai griežtinti kalėjimo bausmę už vaikų prievartavimą. Vos prieš savaitę „Youtube“ paviešinta nepriklausomo lenkų žurnalisto Tomaszo Sekielskio juosta apie kunigų pedofiliją jau peržiūrėta daugiau nei 21-ną milijoną kartų.

Lenkijos kunigų pedofilijos aukoms padedančios organizacijos vadovas atsistatydino iš pareigų, kilus įtarimų, kad jis prievarta išgavo pinigų iš vienos tokios aukos ir reikalavo atlygio iš dokumentinio filmo apie kunigų vykdytus nusikaltimus prodiuserių. Apie fondo „Nebijokite“ („Nie lękajcie się“) valdybos vadovo Mareko Lisinskio atsistatydinimą pranešė pats fondas.

Socialiniuose tinkluose kunigai skleidžia ne tik Šventojo Rašto tiesas, bet ir savo politines pažiūras. Prezidento rinkimų fone internete plinta kategoriški ir vaizdingi dvasininkų pasisakymai apie kandidatus į šalies vadovo postą. Vienas istorijos nekomentuoja ir laikosi tylos įžadų, kitas tvirtina, kad turi tokią teisę kaip katalikas ir pilietis. Internete paplito kunigo Arūno Peškaičio pasisakymas vienoje diskusijoje feisbuke.

Lietuvos katalikų bažnyčia atminimo ženklais pagerbs kunigus, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo Holokausto. Lietuvos vyskupų konferencija šį mėnesį pritarė architekto Tauro Budzio iniciatyvai pažymėti palaidojimo vietas Lietuvos bažnyčių šventoriuose. Architektas BNS sakė, kad gavus bažnyčios pritarimą žalvario lydinio ženklai su užrašais lietuvių, jidiš ir anglų kalbomis prie antkapių bus pritvirtinti dar šiemet. „Kai kapas yra šventoriuje, jį prižiūri bažnyčia.

Lenkijos kunigų pedofilų aukas remiantis fondas ketvirtadienį paskelbė ataskaitą, kurioje išvardijama kone 400 kunigų vykdyto lytinio išnaudojimo atvejų šioje katalikiškoje šalyje. 27 puslapių ataskaita, kurią aktyvistai trečiadienį įteikė popiežiui Pranciškui, buvo paskelbta Vatikane vykstant pontifiko sušauktam katalikų vyskupų iš viso pasaulio susitikimui dėl reakcijos į dvasininkų vykdomo vaikų lytinio išnaudojimo atvejus.

 Popiežiaus Pranciškaus viešas pripažinimas, kad kunigai naudojosi vienuolėmis kaip „sekso vergėmis“ ir galbūt taip tebesielgia, pradėjo naują Katalikų Bažnyčią krečiančio išnaudojimų skandalo skyrių. „Tai yra pirmasis kartas, kai popiežius, o taip pat Bažnyčia kaip institucija, viešai pripažino, kad toks išnaudojimas vyksta, ir tai itin svarbu“, - Vatikano moterų žurnalo „Women Church World“ redaktorė Lucetta Scaraffia trečiadienį sakė naujienų agentūrai AFP.

 Šiuolaikiniai katalikų kunigai nesikuklina rinkdamiesi automobilius. TV6 televizijos eteryje startavusi nauja laida „Vėlaus Vakaro Panorama“ klausė kunigo Ričardo Doveikos, kokį automobilį pasirinktų Jėzus Kristus, jeigu galėtų aplankyti tikinčiuosius. Anot R. Doveikos, pasipiktinimas dėl dvasininkų automobilių Lietuvoje yra gana dažnas reiškinys.

Nyderlandų Katalikų Bažnyčia įsivėlė į pasaulinį lytinio išnaudojimo ir jo slėpimo skandalą, savaitgalį žiniasklaidai paskelbus vieną ataskaitą, kurioje pusė šalies kardinolų ir vyskupų, ėjusių pareigas 1945–2010 metais, siejami su tokio išnaudojimo atvejais. Vienos olandų organizacijos, vienijančios katalikų dvasininkų piktnaudžiavimą patyrusius žmones, lyderis pirmadienį paragino Bažnyčią paviešinti visą turimą informaciją apie tokius atvejus, jei ši institucija nori susigrąžinti pasitikėjimą.

Rusijos banke „Peresvet“, kuriam praėjusių metų pabaigoje buvo paskelbtas bankrotas ir kuris priklausė šios šalies stačiatikių bažnyčiai, aptikta daugiau nei 80 mln. eurų „skylė“, praneša „Vedomosti“. Šią informaciją paviešino auditą atlikusi paskirta laikinoji banko administracija. Pasak „Vedomosti“, pinigai iš „Peresvet“ banko dingo prieš pat įvedant sankcijas bankui. Viso dingo apie 780 mln. rublių, 50 mln. dolerių ir 25 mln. eurų.

Popiežius Pranciškus pirmadienį gynė Katalikų Bažnyčios itin giriamą „nulinės tolerancijos“ požiūrį į prievartą, tačiau pripažino, kad kol kas šiai seniai susikūrusiai institucijai trūksta drąsos visiškai sustabdyti pedofilija užsiimančius kunigus. Bažnyčia „pripažįsta kai kurių savo narių nuodėmes: kančias, patirtis ir mažamečių, kuriuos seksualiai prievartavo kunigai, skausmą. Dėl šios nuodėmės mums gėda“, – sakė jis pirmadienį paviešintame laiške.

Vatikano paskelbtame dekrete dėl katalikų kunigų ugdymo akcentuojama lytinio susilaikymo prievolė ir deklaruojamas draudimas gėjams ir „gėjų kultūrą“ remiantiems žmonėms tapti kunigais. „Bažnyčia, nors ir labai gerbdama šiuos žmones, negali priimti į seminariją ar kunigų luomą praktikuojančių homoseksualumą, demonstruojančių giliai įsišaknijusias homoseksualius polinkius arba palaiko tai, kas vadinama gėjų kultūra“, – sakoma dokumente.