Šįmet Lietuvoje traktorių parduodama mažiau nei pernai, kai pagal pardavimus buvo priartėta prie rekordinių 2008-ųjų. Yra kelios priežastys. Viena iš jų – nuo šių metų pradžios ES rinka įsileidžia tik griežtesnius „Tier 4“ („Euro 4“) reikalavimus atitinkančius naujus traktorius. Jie šiek tiek brangesni, todėl tarp Lietuvoje traktorius parduodančių bendrovių paaštrėjo konkurencinė kova. Viena iš lyderių įtariama bandymu išvengti konkurencijos ir naujų ES reikalavimų.
Paskelbė karą?
Pernai Lietuvos ūkininkai nupirko 1 831 naują traktorių, taigi buvo priartėję prie rekordinių 2008-ųjų, kai buvo nupirkti 2 185 traktoriai. Tarp lyderių 2013-aisiais galima paminėti „New Holland“, „Valtra“, „Massey Ferguson“, „Zetor“, „Fendt“, „John Deere“ ir, žinoma, „Belarus“ (MTZ) traktorius. Šįmet „Belarus“ traktorius į Lietuvą importuojančiai UAB „Agrodetalės“ bus sunkiau išsilaikyti lyderės (pagal rinkoje parduodamų traktorių skaičių) pozicijoje. Sausio ir vasario mėnesiais parduota (įregistruota) tik po 3 naujus „Belarus“ traktorius, tiesa, gegužės mėnesį jau įregistruotas 61 naujas traktorius iš Baltarusijos gamyklos. Nors baltarusiai į kai kuriuos traktorius montuoja Vokietijoje pagamintus variklius, pasak UAB „Agrodetalės“ direktoriaus Oresto Žilėno, „Belarus“ traktoriai kol kas neatitinka „Euro 4“ reikalavimų. Taigi dabar parduodami anksčiau įsigyti traktoriai. „Kai kurios vakarietiškus traktorius Lietuvoje pardavinėjančios bendrovės mums paskelbė karą“, – atvirai sakė O.Žilėnas ir išvardijo konkurentus, kurie, jo nuomone, nori sužlugdyti jo vadovaujamą bendrovę.
Neaišku, ką įvežė
Koks šuo perbėgo kelią tarp traktorius parduodančių bendrovių? Žinoma, konkurencija niekada nebuvo išnykusi, tačiau tokių atvirai reiškiamų kaltinimų rinkoje seniai nebuvo. UAB „Agrodetalės“ direktorius tikino dar nesulaukęs atsakymų dėl išsiųstų skundų įvairioms valstybės institucijoms, tarp jų ir Konkurencijos tarybai. Įdomu tai, kad vadovas savo konkurentus kaltina tuo pačiu, kuo jo vadovaujamą bendrovę kaltina priešininkai, – dėl pažeidžiamų laisvos konkurencijos sąlygų. „Konkurentai siekia, kad mes negalėtume į Lietuvą įvežti nuo 2010 m. pagamintų traktorių. Išsiuntėme skundą Konkurencijos tarybai, kad tokių ketinimų būtų atsisakyta“, – sakė O.Žilėnas.
Tačiau tikroji konflikto priežastis kita. Apie ją UAB „Agrodetalės“ vadovas užsimena tik užuolankomis: „Mus kaltina, kad įvežėme traktorių, kurie buvo naudojami gamyklos poligonuose. Taip, pavyzdžiui, pernai iš 600 įvežtų traktorių 125 buvo nenauji. Dėl pastarųjų ir kilo triukšmas. Tie nenauji traktoriai – tik metų senumo, ir juos ūkininkai noriai perka. Todėl ir siekiama mus išstumti iš rinkos.“
Tampa naudotais
Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos (LŽŪTA) prezidentas Andrėjus Jakas pripažino, kad jo vadovaujamai asociacijai priklausančių bendrovių atstovai yra pasipiktinę UAB „Agrodetalės“ sumanytu planu, tokią veiklą laiko nesąžininga.
„Į Lietuvą UAB „Agrodetalės“ įvežė iki 230 „Euro 4“ standarto neatitinkančių „Belarus“ traktorių. Akivaizdu, kad ES rinkoje jų parduoti negalima. Tačiau šių reikalavimų bandoma išvengti. Kaip žinote, „Euro 4“ standarto reikalavimai kol kas netaikomi naudotiems traktoriams. Štai ir ketinama pasinaudoti šia išlyga, todėl iš esmės nauji traktoriai Lietuvoje įregistruoti kaip naudoti. Todėl ir kyla abejonių dėl tokios operacijos teisėtumo“, – sakė A.Jakas.
Situacija tikrai paini. Tai – švelniausias jos apibūdinimas. Apskritai kodėl tokie traktoriai Lietuvoje buvo įregistruoti? Beje, juos įregistravo pati bendrovė ar jos tarpininkai. Neatmetama versija, kad traktoriai bus parduodami trečiųjų šalių rinkose, tačiau kodėl jie iš pradžių buvo įvežti į Lietuvą? Į šiuos klausimus atsakymo nėra. Pasak A.Jako, kitos Lietuvoje veikiančios kompanijos „Euro 2“ ir „Euro 3“ standartus atitinkančius naujus traktorius gali parduoti tik trečiųjų šalių rinkose, pavyzdžiui, Rusijoje, Kazachstane, Ukrainoje ar Baltarusijoje. Todėl kompanijos ir piktinasi UAB „Agrodetalės“ sugalvotu būdu išvengti ES reikalavimų.
Abipusiai kaltinimai
Per metus Lietuvoje parduodama apie 1 500 naujų traktorių, taigi keli šimtai „Belarus“ traktorių rinkai didelės įtakos nepadarytų, tačiau kas gali paneigti galimybę, kad išimtis netaps taisykle? Gindamas savo pozicijas UAB „Agrodetalės“ direktorius tikino, kad konkurencijos sąlygas pažeidžia ir kitos bendrovės.
„Štai mus kritikuojantis „Dojus agro“ ūkininkus ragina pirkti tik jų traktorius. Mes jų nekritikuojame, tačiau, palyginti kai kuriuos analogiškus „John Deere“ ir „Belarus“ modelius, pastarieji kainuoja 2–2,5 karto pigiau. Šis pranašumas labai svarbus dabar, kol dar nėra ES paramos“, – tikino O.Žilėnas, užuolankomis užsimindamas ir apie konkurentų bandymus įregistruoti ES reikalavimų neatitinkančius variklius.
UAB „Agrodetalės“ sumanymui nepritarė ir kitos bendrovės. „Blogai, kad „Belarus“ traktorių pardavėjai bando ieškoti būdų ne kaip įvykdyti, bet kaip išvengti naujų ES reikalavimų. Jokių išimčių!“ – sakė UAB „Konekesko Lietuva“ direktorius Virginijus Apšega. Karčių žodžių kolegoms negailėjo ir UAB „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis: „Kodėl tik Lietuvoje šiai kompanijai norima suteikti išskirtines teises? Tokių idėjų nekyla nei Latvijoje, nei Estijoje. Kas gali paneigti galimybę, kad valdžioje yra suinteresuotų asmenų?“
Ydinga tvarka
Taigi kodėl ES reikalavimų neatitikę naudoti, o iš tikrųjų nauji „Belarus“ traktoriai Lietuvoje buvo įregistruoti? Nejaugi registratoriai prarado regėjimą? Tai – aplaidumas ar apgaulė? Pasak R.Trainaičio, taip nutiko ir todėl, kad Lietuvoje galioja ydinga traktorių registravimo tvarka ir apskritai nėra tikslių duomenų.
„Vieša paslaptis, kad viena iš Lietuvoje veikiančių kompanijų rinkoje tik pagal statistinius rodiklius yra tarp pirmaujančių, o iš tikrųjų jos rezultatai yra labai prasti. Mano žiniomis, ta kompanija kai kuriuos traktorius įregistruoja Lietuvoje, o parduoda, pavyzdžiui, Kaliningrado srityje. Tačiau, remiantis statistikos duomenimis, kažkodėl laikoma, kad jie parduoti Lietuvoje. Štai aš ir norėčiau, kad statistinius duomenis teisingai teiktų ne tik „Valtra“, bet ir, pavyzdžiui, „Dojus agro“, „Agrodetalės“ ir visos kitos kompanijos“, – ragino R.Trainaitis.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas Vincas Andriuškevičius neatmetė tikimybės, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, nusipirkę traktorius Lietuvoje, po to juos parduoda kitų šalių ūkininkams. Pasak ŽŪM tarnautojo, iš esmės baigiamas spręsti ir klausimas dėl UAB „Agrodetalės“ sukeltos situacijos.
„Kaip apsisaugoti nuo tokių atvejų? Vieni siūlo įvesti reikalavimą, kad traktoriumi būtų dirbta tam tikrą valandų skaičių. Tačiau specialistai geba tas darbo valandas įrašyti. Lieka vienintelė išeitis – nustatyti, kad, pavyzdžiui, nuo 2009 m. liepos mėnesio pagaminti į Lietuvą įvežami traktoriai turi atitikti ES reikalavimus. Tokio reikalavimo įteisinimas laikinai sustojo, nes UAB „Agrodetalės“ įvairias tarnybas užvertė skundais, tačiau, mano žiniomis, daugelis jų jau išnagrinėti, o rezultatai nepalankūs bendrovei. Konkurencijos tarybos atsakymas akivaizdus – konkurencijos reikalavimai nepažeisti“, – sakė V.Andriuškevičius.
Nuomonės skiriasi
Buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius prisiminė, kad ir prieš 3–5 metus būta bandymų iš Baltarusijos įvežti ES reikalavimų neatitinkančių traktorių. „Tada laikiausi griežtos pozicijos. Jei technika kenksminga gamtai ir žmonėms, tai tokia neturėtų patekti į ES rinką. Be to, man buvo daromas didelis spaudimas, kad naudotą techniką būtų leidžiama įsigyti pagal ES ir valstybės paramos programas. Iniciatoriai tikino, kad taip mes galėtume sutaupyti daugiau lėšų.
Tačiau tada Lietuva taptų ne tik Baltarusijos, bet ir visos ES žemės ūkio technikos sąvartynu. Mano žiniomis, tie patys veikėjai vėl pakilo į kovą“, – sakė K.Starkevičius.
Dėl Europos Komisijos reakcijos nuogąstavo ir kiti „Valstiečių laikraščio“ pašnekovai. „Ar ne per daug rizikuojama ignoruojant ES reikalavimus? Štai net vištas laikome pagal griežtus ir keistokus ES reikalavimus, bet nematome, kad į rinką įvežami prastos kokybės traktoriai? Man tokia valdžios pozicija įtartina“, – sakė R.Trainaitis.
„Bėda ta, kad „Belarus“ traktoriai iš Lietuvos patenka ir į Latviją ar kitas šalis. Jei jos dėl to kreiptųsi į Europos Komisiją, visa kaltė tektų Lietuvai“, – sakė V.Andriuškevičius. Tačiau žemdirbių organizacijų vadovų nuomonės skyrėsi. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas šiek tiek abejojo, ar verta įsileisti ES standartų neatitinkančius „Belarus“ traktorius, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis kategoriškai nepritarė tokiems pasiūlymams, o Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas bandė ieškoti kompromisų: „Tai beveik nauji traktoriai, o kaina yra gerokai mažesnė nei kitų kompanijų siūlomų. Štai pagalvokime apie lėšų neturinčius smulkiuosius ūkininkus. Tegul įveža.“
