Naujienų portalai neretai dalijasi vargingų šeimų istorijomis, siekiant ištiesti pagalbos ranką sunkiau gyvenantiems Lietuvos piliečiams.
Taip pat ir tv3.lt portale galima rasti ne vienos šeimos istoriją, kuri kreipėsi būtent į VŠĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ labdaros fondą.
Pinigus siųsdavo į bendrą sąskaitą
Rašant kiekvieną istoriją, kai yra nurodomi fondo rekvizitai, mūsų portalo darbuotojai visais atvejais pasitikrina, ar šeimai yra reikalinga parama: esant reikalui paprašome sveikatos pažymų išrašų iš medicinos įstaigų arba bendraujame su šeimas pažįstančiais seniūnais arba socialiniais darbuotojais. Tokiais atvejais, kai portale paskelbiame apie pagalbos prašymą, nurodome šio fondo banko sąskaita, į kurią žmonės gali siųsti bent kelis eurus, norėdami padėti.
Aiškėja, kad visi iš patiklių žmonių surinkti pinigai, kuriuos pats A. Patackas, tikina, perduodantis nuskriaustiesiems, nepatenka nei į jų asmeninę sąskaitą, nei virsta į pagalbą daiktais, drabužiais ar maistu.
Nutarus pasidomėti, kaip praėjus laikui po viešų pagalbos prašymų gyvena šeimos, kurių istorijomis dalijomės su skaitytojais, teko ganėtinai nusivilti. Visi klausti asmenys tvirtino, kad po skelbtų viešai straipsnių iš šio A. Patacko labdaros fondo jie negavo nė vieno euro.
Šeimos nesulaukė paramos
Vieniša mama Viktorija tv3.lt portalui tikino taip ir nesulaukusi finansinės paramos ir pagalbos iš fondo vadovo A. Patacko. Moters teigimu, po publikacijos žiniasklaidoje jai itin padėjo užsienyje gyvenantis lietuvis, tačiau pats A. Patackas jokios paramos nesuteikė. Pasiteiravus, kodėl ji pati neprašė vyro pagalbos, moteris tikino esanti nedrąsi ir gyvenanti taip, kaip pati išgali.
Kita vieniša mama Jūratė, auginanti devynmetį sūnų, besikreipdama į labdaros fondą, troško bute pakeisti senus langus, kuriuos šaltomis naktimis tekdavo dangstyti net antklodėmis. Po paskelbtos publikacijos moteriai su sūnumi pasikeisti langus padėjo buvusi jos mokinė Simona. Ji subūrė savo bendraamžius, kuriuos mokė Jūratė, surado įmone Kaune, kuri nemokamai pakeitė senus langus.
Tačiau paklausus, kokią finansinę paramą Jūratė su sūnumi gavo iš A. Patacko fondo, moteris prisipažino, kad iš šio fondo nieko negavo. Po mūsų skambučio moteris dar kartą pasiteiravo fondo vadovo dėl gautos finansinės paramos, tačiau jokio atsakymo iš jo nesulaukė.
Kita istorija, kuria dalinosi labdaros fondas – su šešiais vaikais vienos likusios varėniškės Irmos Milinavičiūtės. Tuomet moteris prašė aplinkinių paramos, trokštant susiremontuoti socialinį būstą. Šia moters istorija dalinosi ne vienas Lietuvos portalas, tačiau moteriai teko skaudžiai nusivilti.
„Negavau visiškai nieko. Jis žadėjo lovas parūpinti mūsų šeimai, garantavo, kad jos tikrai yra. Bet deja aš nei lovų, nei pinigų negavau. Įdomumo dėlei skambinau jam, tačiau jis sakė, kad yra surinkti tik 35 eurai. Tačiau ir jų niekada negavau, jis dingo tarsi į vandenį. Net menkiausio pasidomėjimo nebuvo, bent už tuos eurus būtume tapetų, dažų nusipirkę“, – patikino moteris.
Dar viena labdaros fondo istorija buvo susijusi su cerebriniu paralyžiumi sergančiu vaikinu. Vaikinui buvo sunku pragyventi, o taip pat ir susirasti darbą. Susisiekus su pačiu juo, vaikinas buvo labai dėkingas, nes po publikacijos jis sulaukė ne vieno darbo pasiūlymo, tačiau paklausus, kokia finansinę paramą jis gavo iš paties A. Patacko fondo, vaikinas tik patikino, kad jokios paramos jis negavo.
Dar liepos mėnesį didžiulio dėmesio visoje Lietuvoje susilaukė trakietė Vaida Vaičiūnienė. Besilaukiant antrojo vaiko, medikai moters organizme, kairėje pusėje tarp kasos ir inksto, aptiko didžiulį auglį.
Vaidai kaip niekada anksčiau reikėjo kuo skubesnės aplinkinių paramos, siekiant surinkti net 10 000 eurų gydymui Vokietijoje. Susisiekus su pačia Vaida, moteris patikino, kad A. Patacko labdaros fondo ji daugiau niekam nerekomenduotų.
„Iš jo fondo, gaila, gavome tik 855 eurus. Jokių duomenų, kiek iš tiesų buvo per jo fondą suaukota, jis neteikia. Tik jis pats žodžiu pasako. Keistai labai...“, – paaiškino moteris.
Pats fondo vadovas ginasi
Pats VŠĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ organizacijos vadovas internete teigia, kad pagrindinė fondo vertybė – skaidrumas, misija – padėti vaikams augti pilnavertiškai, juos paremiant būtiniausiomis priemonėmis, vizija – būti patikimu partneriu organizacijoms, kuriose gyvena artimųjų palikti vaikai ir tapti apčiuopiamu rėmėju finansinį skurdą išgyvenančioms šeimoms, auginančioms vaikus.
Tačiau tokie atrodantys skambūs, nuoširdūs ir pilietiški žodžiai pasirodo ir liko tik žodžiais.
Susisiekus su pačiu fondo vadovu A. Patacku, vyras tvirtino, kad šeimos tikrai gauna visas surinktas lėšas. Žemiau pateikiame pokalbį su pačiu fondo vadovu, kalba netaisyta:
Laba diena, Algimantai, norėtume pasiteirauti, kaip sekasi jums su šeimoms, kurių istorijomis dalinomės?
Dabar mėnesį laiko dirbau su Mamų muge. Šeimos, kurioms mes padėjome, daugiau mums jos nerašo ir viskas.
Tai kiek joms buvo suaukota, tiek šeimoms ir pervesta?
Taip, taip. Liucijai iš Trakų padėjome, pervedėme 15 tūkst. eurų, nespėjo ji sulaukti gydymo.
15 tūkst. eurų iš moteriai iš Trakų pervesta? (red. pastaba – iš Trakų vėžiu serga Vaida, o Liucija gyveno Lentvaryje)
Taip taip, jos sąskaita užblokuota dabar, nes kai žmogus miršta, po trijų mėnesių paveldėjimas skirstomas. O kitoms šeimoms, kur yra renkama, perkame, kas yra reikalinga.
Na, supratome. Bet buvo ir tokia Jūratė, kreipėsi į jūsų fondą, nes langus troško pasikeisti...
Taip, jai yra apie keturis šimtus eurų surinkta, mes su ja susisieksime, per darbus užsimiršome. Žinau, kad jai langus įdėjo, mes jai kažką kitą pirksime. Mačiau ji man rašo, bet mes užsiėmę. ( red. pastaba – Jūratė su A. Patacku buvo susisiekusi dar birželio mėnesį, jai buvo pasakyta, kad moteriai pinigų nėra suaukota)
Bet Algimantai, mes turime net penkias istorijas, žmonės skundžiasi, kad pinigų su išrašais negavo. Pradedant Jūrate ir varėniške Irma Milinavičiūte.
Irmai niekas nepervedė, komentarai blogi. Ten surinkta tik apie šimtą eurų, tiksliai dabar nežinau, nes ofise bankininkystės kortelė. ( red. pastaba Pati Irma tikina, kad A. Patacko teigimu, jai buvo surinkta tik trisdešimt penki eurai, o žadėtų lovų taip ir nesulaukė)
Dar buvo toks devyniolikmetis Egidijus, kuris sirgo cerebriniu paralyžiumi... Iš jūsų fondo jo pinigai irgi nepasiekė.
Kuris Egidijus? Iš Šiaulių? Kol kas ten jo niekas nerėmė, mes jį gerai pažįstame ir bendraujame su juo.
O Vaida Vaičiūnienė?
Mes seniai jai pervedėme, nepamenu tiksliai kiek pervedėme. Tiesiai į asmeninę sąskaitą pervedėme, parama.
Sakote, kad tikrai visiems pervedate viską teisingai?
Taip taip, pasirašome su žmonėmis sutartį, viskas tvarkingai.
Bet kaip čia tada gali būti, kad šeimos sako, jog jūsų fondo niekam nerekomenduotų, nes jeigu padeda, tai tiek pavieniai žmonės.
Aš viską pervedžiau, Vaidai tikrai pervesta yra. Su Jūrate tikrai susisieksime, Gariūnuose buvau dabar Mamų mugėje.
O kai surenkate pinigus šeimoms, kiek pasiliekate fondo veiklai?
Pagal įstatus, sau pasiliekame apie 30 proc., priklauso nuo istorijos. Reikia ir fondo veiklai, o nuo kitų metų fondai turės mokėti 15 proc. nuo surinktų lėšų, nes įstatymą išleido, kad visos viešos įstaigos nuo surinktos sumos mokės valstybei 15 proc.
Bet jūs sakote, kad pasiliekate net 30 proc?
Tai taip, 15 proc. mūsų veiklai, 15 proc. skirsime valstybei kitais metais, kai apmokestins fondo veiklas.
Pelno mokesčio nėra
Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė tv3.lt teigė, kad pagal Pelno mokesčio įstatymą, labdaros ir paramos fondai laikomi pelno nesiekiančiomis organizacijomis.
Jiems pelno mokestį gali tekti mokėti tik nuo gautų komercinės veiklos pajamų, kurios nėra tiesiogiai skiriamos finansuoti viešuosius interesus tenkinančiai veiklai.
Paramos ir labdaros fondai taip pat privalo pajamoms priskirti ir apmokestinti (taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą) ir gautą paramos sumą, kurią panaudojo ne pagal Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paskirtį, taip pat per mokestinį laikotarpį grynais pinigais iš vieno paramos teikėjo gautas pajamas, kurios viršija 250 MGL (9 500 eurų) dydžio sumą.
Labdaros ir paramos fondai, kaip ir kitos pelno nesiekiančios organizacijos, turi teisę pajamas, sumažintas dėl patirtų sąnaudų, panaudoti arba ketinti panaudoti kitais 5 vėlesniais vienas po kito einančiais mokestiniais laikotarpiais įstatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti ir nuo šios sumos nemokėti pelno mokesčio.
Jeigu labdaros ir paramos fondai pagal LPĮ teikia labdarą ir paramą, tai iš pajamų jiems leidžiama atskaityti visas išmokas, išskyrus išmokas grynais pinigais, didesnes kaip 9 500 eurų vienam paramos ar labdaros gavėjui per mokestinį laikotarpį.
Numatomi pokyčiai
Pokyčiai planuojami nuo 2019-ųjų. Pirma, naujos pelno nesiekiančios organizacijos savo pirmąjį mokestinį laikotarpį galės taikyti 0 pelno mokesčio tarifą.
Antra, pelno nesiekiančios organizacijos ir toliau galės nemokėti pelno mokesčio, jeigu pelną susimažins viešuosius interesus tenkinančiai veiklai skiriamomis, t. y. faktiškai panaudotomis, arba numatomomis panaudoti per 2 vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, lėšomis.
Jeigu pelno nesiekianti organizacija visgi faktiškai šių lėšų nepanaudos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, pelno mokestis turės būti sumokėtas.
Trečia, nuo 2019 m. pelno nesiekiančių organizacijų pelno mokestis bus skaičiuojamas taip pat kaip ir kitų organizacijų, tai yra, taikant 15 proc. mokesčio tarifą arba 5 proc. mokesčio tarifą, jei pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 300 000 Eur, darbuotojų skaičius neviršija 10 ir organizacijos dalyviai nevaldo kitų vienetų.
Skaidrių fondų pavyzdys
Visgi, susidūrus su tokia „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ fondo veikla, norisi atsisukti į didžiuosius Lietuvos fondus ir sulyginti jų veiklą.
Vienas tokių pavyzdžių – Rimanto Kaukėno paramos ir labdaros fondas. Būtent šis fondas padeda vėžiu sergantiems vaikams ir nuolatos pateikia įvairius išrašus šeimoms bei remiančioms įmonėms.
„Visada pateikiame išrašus šeimoms ir jas informuojame, jeigu vykdome tam tikrą akciją, ypač jeigu tai yra svarbi istorija ir reikalinga didesnė pinigų suma. Mes visada informuojame, kokia suma yra reikalinga ir kiek pinigų jau yra surinkta. Vėliau, kai vykdome pagalbos teikimą, jeigu tai nėra tik vienas daiktas, o pavyzdžiui – reguliarus gydymas, tuomet siunčiame ataskaitą, kiek iš surinktų pinigų esame išleidę ir kiek yra likę.
Jeigu matome, kad artėja laikas, kai tų aukų gali nepakakti, tuomet mes bando ieškoti naujų būdų, kaip toliau jiems galėtume padėti (organizuoti akciją, parašyti straipsnį), pasitariame visada su šeimomis ir jas informuojame“, – komentavo fondo rinkodaros vadovė Rusnė Šermukšnytė.
Paklausus, ar fondas informuoja šeimą tik žodžiu, R. Šermukšnytė patikina, kad fondas visada pateikia išrašus. „Patys pasidarome tokį dokumentą su visomis išlaidomis ir jas mes pateikiame tiek šeimai, tiek įmonei, jeigu ji paremia tam tikrą šeimą. Visada įmonė būna informuota kaip ir kur buvo panaudotos lėšos“, – priduria fondo rinkodaros vadovė.
