Joje matyti, kad kelis kartus klausiamas D.Trumpas neatskleidžia, ar Baltijos šalys sulauktų karinės pagalbos iš JAV Rusijos agresijos atveju.
„The New York Times“ paklaustas, ar Baltijos šalys gali tikėtis JAV karinės pagalbos Rusijos agresijos atveju, D.Trumpas sakė: „Ar jos įgyvendino savo įsipareigojimus mums? Jeigu jos įgyvendins savo įsipareigojimus mums, tuomet atsakymas yra taip“.
Pasiteiravus, o jeigu jos įsipareigojimų neįgyvendins, respublikonų kandidatas teigė: „Na, aš nesakau „jeigu neįgyvendins“. Sakau, kad dabar yra daug šalių, kurios nevykdo savo įsipareigojimų mūsų atžvilgiu“.
Politologas Linas Kojala teigia, kad D.Trumpo kampanijos žingsniai siekiant paneigti kandidato žodžius rodo, kad jis bando išeiti iš susidariusios kontraversiškos situacijos ir rodo save kaip labiau „prezidentišką“ asmenį.
„Tai yra bandymas sušvelninti poziciją ir bandymas parodyti, kad D.Trumpas nėra vien kontraversiškas, bet bus ir „prezidentiškas“ politikas. Tą įrodo ir jo kalba Respublikonų konvente, kuri tikriausiai buvo pirma kalba, kur jis taip subalansuotai atliepė į šalies problemas“, - sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas.
Jo teigimu, visgi D.Trumpas ir toliau palieka abejonę dėl Baltijos šalių gynybos „spausdamas NATO dėl finansinių įsipareigojimų vykdymų, bet kartu iki galo neatsakydamas ir nepakartodamas Jungtinių Valstijų įsipareigojimų“.
Ketvirtadienį reaguodama į D.Trumpo pasisakymus dėl Baltijos šalių gynybos Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, jog pasitiki Jungtinėmis Valstijos nepaisant to, kas bus jos prezidentas. Estijos vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas pabrėžė, kad Estija laikosi finansinių įsipareigojimų NATO.
Pateikiame dalį „The New York Times“ žurnalistų interviu su D.Trumpu transkripcijos:
- Neseniai buvau Baltijos šalyse. Jos labai susirūpinusios dėl Rusijos aktyvumo, jos stebi povandeninius laivus prie savo krantų, jos stebi karinius orlaivius, kurių nematė nuo Šaltojo karo laikų, jos stebi bombonešių treniruotes. Jeigu Rusija peržengtų Estijos, Latvijos ar Lietuvos sienas, vietas, apie kurias amerikiečiai negalvoja taip dažnai, ar jūs suteiktumėte joms skubią karinę pagalbą?
- Aš jums nesakysiu, ką aš darysiu, nes nenoriu, jog (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas žinotų, ką aš daryčiau. Turiu rimtas galimybes tapti prezidentu ir aš nesu kaip (Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas) Obama, kuris kiekvieną kartą, kai išsiunčia karius į Iraką ar kitą vietą, rengia spaudos konferenciją, kad tai paskelbtų.
- Jos yra NATO narės, o mes esame įsipareigoję sutartimi.
- Mes turime daug NATO šalių, kurios neapmoka savo sąskaitų.
- Tai tiesa, bet mes esame įsipareigoję NATO sutartimi, pamirškime sąskaitas.
- Negalima pamiršti sąskaitų. Jos turi įsipareigojimus atsiskaityti. Daug NATO šalių neapmoka sąskaitų, nedaro to, ką turėtų. Tai svarbu. Negalima sakyti, kad tai reikia pamiršti.
- Tiesiog noriu paklausti, ar gali NATO narės, įskaitant naujas nares Baltijos šalyse, pasitikėti Jungtinėmis Valstijomis, kad jos suteiks joms karinę pagalbą, jeigu jas užpuls Rusija? Ir pasitikėti, kad mes įgyvendinsime savo įsipareigojimus?
- Ar jos įgyvendino savo įsipareigojimus mums? Jeigu jos įgyvendins savo įsipareigojimus mums, tuomet atsakymas yra taip“.
- O jeigu neįgyvendins?
- Na, aš nesakau „jeigu neįgyvendins“. Sakau, kad dabar yra daug šalių, kurios nevykdo savo įsipareigojimų mūsų atžvilgiu.
