Tarp to, ką diktuoja sveika logika, ir ką skelbia įstatymo raidė, plyti nemenka praraja. Kartais kitaip paaiškinti tai, kas vyksta, neįmanoma. Būtent taip nutiko ir šį kartą.
Gyventojai, kurie dėl greta prasidėjusios statybos, iš namų iki gatvės turi eiti per žolę, smėlį, pasišiaušusį laikiną šaligatvį ar siaurutėliu takeliu tarp statybvietės ir kito namo tvorų, kur plika akimi matyti, kad nei jauna mama su vaiko vežimėliu nepravažiuos, nei senukas, lazda pasiramsčiuojantis nepraeis, jaučiasi skriaudžiami ir atkirsti nuo viso pasaulio. Pasak jų, nelaimei ištikus prie laiptinės nei greitoji, nei avarinių tarnybų automobilis neprivažiuos. O valdiškos įstaigos nesupranta, ko jie nerimauja, ir tvirtina „viskas daroma pagal projektą, jokių pažeidimų nėra“.
Portalo balsas.lt žurnalistai, tęsdami tyrimą, dėl ko nesusikalba kelių senų daugiabučių gyventojai, valdiškos institucijos ir naujo 9 aukštų daugiabučio Žirmūnuose statytojai, taip pat įsitikino: praeiti paliktais takeliais taip, kad pagaliau pasiekus gatvę dulkinų batų nereikėtų valyti specialiai pasiimtu skudurėliu, beveik neįmanoma. Arba reikia daryti nemažą lanką. O privažiuoti prie vieno didžiulio namo laiptinių galėtų nebent gaisrininkų automobilis su didžiuliais ratais. Bet valdininkai tvirtina tą patį: viskas tvarkoje.
Gyventoja: man šimtametę močiutę ant kupros nešti?
Tuo metu, kai balsas.lt žurnalistai vėl apsilankė statybvietėje, keli gyventojai nusprendė: jeigu keliukas, kuriuo iki šiol bėdai ištikus, privažiuodavo automobiliai – pėsčiųjų takas, tai ir statybininkų transportui juo važiuoti nevalia.
„Savivaldybė pasakė, kad čia yra pėsčiųjų takas, todėl ir jūsų technika čia nevažiuos“, – sustojusi ant keliuko, kuriuo į statybvietę važiavo sunkiasvoris automobilis, savo teises gynė viena gyventoja. „ Ir dar medį nupjovė, kad privažiuotų jų technika tuo „pėsčiųjų taku. O kito pusę šakų nupjovė“, – piktinosi kita, rodydama šviežią kelmą.
Giliau kieme esančio namo, kuris taip pat atkirstas nuo pasaulio, gyventoja pasakojo, kad per susitikimą, vykusį dar prieš krizę,ilgam atidėjusią statybų pradžią, statybininkų atstovai „pažadėjo padaryti privažiavimą“. Moteris pridūrė girdėjusi, kad statytojai dabar jau kiti, tačiau „jeigu jie perėmė projektą, turėjo perimti ir įsipareigojimus gyventojams“.
„Mano mamai netrukus sukaks 100 metų. Ką man daryti, jeigu jai teks kviesti greitąją? Ant savo kupros ją išnešti? Čia niekaip greitoji nepravažiuos. Šiuo taku mažai kas važiuodavo, bet greitoji važiuodavo. O kaip dabar jai privažiuoti? O jeigu gaisras? Žiemą šlaitu per sniegą ar ledą jokia gaisrinė neprivažiuos“, – nerimauja dar viena į kiemą atskubėjusi moteris, paskaičiusi ant statybų tvoros vos prieš kelias dienas pasirodžiusiame stende, kad darbus ketinama baigti tik kitų metų II ketvirtį.
„Neįsivaizduoju, ką greitoji darytų – čia nei privažiuoti, nei nunešti nuo kalno. Kai bus slidu, mes kaip kokiame rezervate gyvensime. Jau dabar nuo pasaulio atitverti“, – pratęsė 88-erių metų Ona.
„O mano anūkė su vaiko vežimėliu nei nuo kalno nuvažiuos, nei tuo tarpeliu tarp tvorų prasispraus... Visai nesiskaito su paprastais žmonėmis. Bet dėl to, kad mes neturtingi, negalima su mumis elgtis kaip su antrarūšiais“, – sakė trečia.
„Vieną dieną statybvietėje kažką kalė, tai kaip davė, net šventas paveikslas, kuris ant sienos kabojo, į šoną nulėkė. Tai kas bus toliau? Gali pradėti trūkinėti, skilinėti sienos, ir kur tada mums eiti? Kitą butą nusipirkti ir iš čia pabėgti pinigėlių neturime“, – dar vieną nerimo priežastį atskleidė kitoje laiptinėje gyvenanti Barbara.
Jonas: jei tai pėsčiųjų takas, tegul ir statybininkai nevažinėja
„Statybos teritorija šiuo metu užima žymiai didesnį plotą, negu buvo numatyta, ir be privažiavimo liko keli gyvenamieji namai. Mums iš tikrųjų neramu, kas bus, jei prireiks „greitosios“, nes ji šlaitu tikrai neužvažiuos. O juk senieji Žirmūnai – vyresnių žmonių rajonas. Ir šiame name gyvena labai daug žmonių, sulaukusių solidaus amžiaus. Deja, privažiuoti neįmanoma, o praeiti sudėtinga“, – mintimis su žurnalistais dalinosi dar vienas senojo daugiabučio gyventojas Jonas Malinauskas.
Paklaustas, kaip anksčiau esant reikalui privažiuodavo prie laiptinių, jis atsakė, kad būtent taip ir važiuodavo – anapus namo, o paskui sukdavo aplink jį – kaip tik ten, kur liko tik siauras praėjimas tarp daugiabučio ir statybvietės tvoros.
„Taksi ir nuosavi automobiliai, aišku, nevažiuodavo, ir sunkiasvorės mašinos, kaip dabar statybininkų, nevažiuodavo. Tačiau greitoji pagalba važiuodavo. Ir šis pėsčiųjų takas „de facto“ jau seniai eksploatuojamas kaip kelias, nes kitos galimybės privažiuoti prie laiptinių paprasčiausiai nėra“, – sakė jis. Vyriškis apgailestavo, kad į rajono, kurio projektuotojai kažkada pelnė valstybinę premiją, infrastruktūrą vykstant sutankinimui neinvestuojama nė lito, nors „sutankinimas ženkliai blogina gyvenimą“.
„Manau, kad derinant naujojo devynaukščio projektą nebuvo numatyta, kaip bus atvežamos statybinės medžiagos. Jos turėtų būti sandėliuojamos apačioje, ir privažiavimas į statybvietę taip pat turi būti apačioje, nuo gatvės pusė. O šiuo keliuku, kaip mums įrodinėja – „pėsčiųjų taku“, statybininkai taip pat neturėtų vežti savo krovinių. Bet jie važiuoja kaip nori, o mums aiškina, kad čia važiuoti negalima", – kalbėjo J. Malinauskas.
Anot vyriškio, iš pradžių Žirmūnuose leidimas buvo išduotas mažaaukštei statybai. „Paskui vieno valdininko Vilniaus apskrityje „gera valia“ buvo leista daugiaaukštė statyba, o šis sklypas kelis kartus buvo perduodamas iš vienų kitiems kartu su projektu, todėl dabar tų „geradarių“ turbūt jau neįmanoma atsekti. Dabartiniai projekto vystytojai jį įsigijo jau su leidimais“, – sukaupta informacija dalijosi J. Malinauskas.
Statybos inspekcija: neliko kur šunis vedžioti, tai ir pyksta?
„Iš statybinės pusės situacija nekelia jokių problemų. Vilniaus miesto savivaldybė 2008 metais išdavė leidimą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą pagal 2006 metais parengtą projektą. Bet ta įmonė bankrutavo, kiti nupirko ir pernai persirašė tą leidimą. Visi dokumentai yra tvarkingi. Leidimai aptvėrimui, kasimui yra išduoti, jų aptverta teritorija yra net mažesnė, negu brėžiniuose ir schemose pavaizduota“, – aiškino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Česnulis.
Išgirdęs, kad gyventojai skundžiasi, jog negali nei privažiuoti, nei praeiti, jis kažkodėl prakalbo apie... šunis. „Ilgus metus žmonės gyveno sau ramiai. Šalia buvo laisva teritorija, vedžiojo sau šunis, dar kažką. Ir čia pradeda statybas – atvažiuoja technika, apsitveria. Visur taip. Jeigu tokiuose senuose rajonuose pradedamos naujos statybos, konfliktai neišvengiami“, – pripažino VTPSI atstovas.
Jis pridūrė, kad kiekviename projekte numatoma, kur bus privažiavimai, aikštelės, bet kol vyksta statybos reikia pakentėti”. Tačiau paklaustas, kaip pagal įstatymą statybos metu turi būti sprendžiamos jos kaimynystėje gyvenančių žmonių problemos, kad jie galėtų saugiai patekti į namus ir iš jų – pasiekti gatvę, jis atsakė: „Tai žmonės ir patenka, neuždarytas jiems patekimas prie gatvės, takai yra atviri, aplinkui namą apėjimas yra saugus”.
O ką, pažvelgę į nuotraukas, manote jūs?
Nors gyventojai žurnalistams jau buvo sakę, kad prašė įrengti privažiavimą dar ankstesniųjų projekto vystytojų, D. Česnulis aiškino, kad „jei žmonės nedalyvavo viešame susitikime arba nepareiškė pretenzijų, laikoma, kad jie susipažino su projektu”. Priminus, kad tai buvo padaryta, jis ėmė aiškinti, kad darbai tik prasideda ir esą negalima norėti, kad „iš karto būtų pabaigta”. Tik įdomu, ligai ar, neduok dieve, nelaimei taip pat lieps palaukti, kol bus „pabaigta”?
Kelio niekada nebuvo?
D. Česnulis aiškino, kad VTPSI netikrina, ar viskas suprojektuota taip, kaip reikalauja teisės aktai – už projektą atsako projektuotojas. „O savivaldybė išduoda leidimus. Ji ir turi patikrinti, ar viskas gerai. Mes tikriname tik to leidimo išdavimo teisėtumą – ar išduoti visi reikalingi dokumentai, ar visi pasirašė“, – sakė jis.
Į klausimą, ar projektuojant naują namą jau užstatytoje teritorijoje, neturi būti atsižvelgta į dabar galiojančių įstatymų reikalavimus ir atitinkamai tvarkoma infrastruktūra, D. Česnulis atsakė, kad „projektuojama namui, o ne visam aplinkiniam kvartalui“. Jis niekaip negalėjo suprasti, kodėl VTPS turėtų rūpėti, ar galės privažiuoti greitoji, gaisrinė arba, tarkime, dujų avarinės tarnybos automobilis, ir vis kartojo, kad „ten kelio niekada ir nebuvo”.
„Statytojai atvažiuoja iš čia“, – rodydamas plane vartus į statybvietę nuo gatvės pusės tikino VTPSI atstovas ir niekaip negalėjo patikėti, kad žurnalistai patys matė ir net nufotografavo, kaip sunkiasvoriai automobiliai su kroviniu važiuoja tiek vadinamuoju „pėsčiųjų taku“, tiek kitapus namo – greta šaligatvio esančia pieva.
„Čia nelegalus kelias. Bet aš negaliu nurodyti, kam kaip važiuoti. Yra aptvėrimo schema, jų darbų zona aptverta. O jeigu gyventojai nori kažkur patekti, tegul kreipiasi į savivaldybę ir susiderina projektą“, – pareiškė jis. Ir pridūrė: „Daugeliu atvejų, kur yra sena statyba, yra problemų. Bet iš statybinės pusės pažeidimų nenustatyta“.
A. Petrauskienė: popieriuje viskas tvarkinga, o vietoje aš nebuvau
„Aš manyčiau, kad leidimas yra išduotas teisėtai. Yra statybos darbų organizavimo projektas ir jokio ryšio su kitu namu (kurio gyventojai skundžiasi – red. past.) tas sklypas neturi. Absoliučiai“, – pareiškė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė. Žurnalistams ji prisipažino: „Aš vietoje tai nebuvau, bet popieriuje viskas yra tvarkinga“.
Savivaldybės tarnautoja tikino, kad į atstumus tarp statinių kreipiamas ypatingas dėmesys. Pasak jos, „visi atstumai yra išlaikyti“. Tačiau paprašyta pasakyti, kiek metrų turėtų būti tarp vieno ir kito namo pamatų, ji sakė negalinti pasakyti „kas buvo tada, nes atrodo, 2008 metais leidimas išduotas“.
Tačiau žurnalistai, nors ir ne statybos specialistai, gali pacituoti „Statybos techninio reglamento straipsnio „Gyvenamieji pastatai“ ištrauką:
„192.2. daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai turi būti išdėstyti taip, kad: 192.2.1. atitiktų pastatų patalpų ir vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimus; netrukdytų natūraliam patalpų apšvietimui; 192.2.2. atitiktų natūralaus patalpų apšvietimo reikalavimus. 193. Vadovaujantis trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugos principu, 192.2 p.p. reikalavimai galioja kitiems naujai statomiems ir rekonstruojamiems statiniams. Šie reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio yra: 193.1. ne mažesnis negu jo aukštis; 193.2. atstumai gali būti mažesni, jeigu pro užstoto pastato langus bus garantuojamas ne mažesnis kaip 60 laipsnių regėjimo kampas horizontalioje plokštumoje“.
Išmatuoti atstumus ir aukščius paliksime statybos ekspertams.
Statybos ir senųjų daugiabučių niekas nesieja?
Anot A.Petrauskienės, „jeigu nėra kito įvažiavimo, (tuo pačiu) naudosis ir statybininkai, ir gyventojai“. Ji taip pat aiškino, kad gyventojų saugumui gali būti naudojami aptvėrimai, tilteliai, stoginės, „bet šiuo atveju jiems nereikia, nes jų namas yra palyginti toli nuo (statybos) sklypo, ir įvažiavimą jie turi visai iš kitos pusės“.
„O į laiptines kaip patenka?“, – klausiame. Ir išgirstame: „Nežinau. Paprastai. Nieko bendro neturi su statybom šitas namas. Absoliučiai“.
Įdomu, kas tuomet vadintųsi „arti“? Ir apie kokį „įvažiavimą“ kalba A. Petrauskienė? Gal ir gyventojai, ir žurnalistai staiga apako? Tiesa, pasak A. Petrauskienės, „projekto įgyvendintojas yra įsipareigojęs taką nutiesti“, bet „maždaug savo sklypo ribose, į vieną ir į kitą pusę truputį toliau“. O miestas gaus atnaujintą automobilių stovėjimo aikštelę.
Statytojai: visi gyventojai patenkinti
O ką apie visa tai galvoja projekto vystytojai – devynaukštį statančios UAB „Statybų gausa“ vadovai.
„Ten tik viena moteris triukšmą kelia, o visi kiti patenkinti. Artimiausios laiptinės gyventojams pakeitėme langus. Taip buvo pasirašyta sutartyje su savivaldybe“, – iš karto suprato, apie ką norime klausti, Aurimas Badikonis.
Išgirdęs, kad nepatenkintų gyventojų, kurie patiria didelių nepatogumų norėdami pasiekti gatvę, yra gerokai daugiau, jis tikino, kad yra kitaip.
„Praėjimai visur yra. Aš apėjau visur. Palei parduotuvę vienas asfaltuotas kelias yra, o kitas – tarp to namo ir mūsų. Yra paklotas laikinas šaligatvis. Taip ir anksčiau žmonės vaikščiojo – po to sukdavo į dešinę ir lipdavo laiptais, kurie veda „į niekur“, – prisiminė portalo balsas.lt žurnalistų vartotą apibūdinimą laiptams, kuriais iš tikrųjų beveik niekas nesinaudoja.
„Projekte yra numatyta tako su aplūžusiais laiptais, kuris eina palei parduotuvę, rekonstrukcija, tarp namų, kur dabar paklotas laikinas šaligatvis, bus įrengtas naujas takas ir nauji laiptai žemyn. Galės visi senukai patenkinti vaikščioti“, – sakė jis. O į klausimą, kada gyventojai gali tikėtis tokių permainų, jis atsakė: „Iki rudens“.
Tačiau į klausimą, kaip prie laiptinių, esančių greta statybvietės, privažiuoti avarinių tarnybų automobiliams, A. Badikonis atsakė klausimu: „O kaip jos iki šiol privažiuodavo?“ Jis teigė tiksliai žinantis (geriau už ten gyvenančius žmones? – red. past.), kad anapus namo ir pro jo kampą, esantį greta statybvietės, tikrai niekas nevažiuodavo – esą važiuodavo nuo kito namo galo. Per aukštus šaligatvio bortus ir per daugybę kanalizacijos šachtų dangčių?
A. Badikonis pažadėjo, kad pėstiesiems po savaitės jau bus lengviau: „Tikėkimės, kad per savaitę niekas nesusirgs ir jokia nelaimė neatsitiks. O tada jau bus galima patraukti tvorą, ir praėjimas bus platesnis. Ir kiemo gilumoje esančių namų gyventojai galės eiti. Arba takeliu palei parduotuvę“.
Tačiau jis nesutiko, kad takeliu tarp dviejų tvorų šiuo metu negalėtų pasinaudoti, pavyzdžiui, mama su vaiko vežimėliu. Arba kad pro namo kampą gali tekti važiuoti ir automobiliams.
„Anksčiau ten buvo šaligatvis. Net jeigu važiuodavo, tai negalėjo važiuoti, nes ten pėsčiųjų takai. Bet po savaitės, kai patrauksime tvorą, galės važiuoti. Ir takas bus platesnis“, – nusileido A. Badikonis. Gal gyventojų pagailėjęs, o gal dėl to, kad ir į statybvietę sunkiasvoriai automobiliai ir traktoriai važiuoja ne kaip nors kitaip, o būtent pėsčiųjų taku arba – per žolę, kaip matėte nuotraukose...
„Visi patikrino, ir pažeidimų nerado. Net gaisrininkai buvo atvažiavę. Buvau iškviestas tik į Statybos inspekciją, kadangi iš pradžių nebuvo iškabos, kas yra statoma“, – tikino „Statybų gausos“ vadovas.
Jis pridūrė, kad artimiausios laiptinės gyventojams pateikė informaciją, ką ir kaip ketinama daryti. Tačiau to, matyt nepakako – juk name, kaip jau minėta, 8 laiptinės, ir nepatogumų patiria visų gyventojai.
Kompromisą rasti galima
„Galime kitame namo gale pripilti ant šaligatvio bortelio smėlio, kad būtų lengviau užvažiuoti. Po to susirinksime. Bet niekas neprašo. Privažiavimo tarp namų, kur yra pėsčiųjų takas, kaimynai nenori. Sako „nedarykit, mes nenorime triukšmo“. Bus šaligatvis, o automobiliai ten važinės ar nevažinės, aš nežinau“, – kalbėjo A. Badikonis.
„O kitoje pusėje – prie įėjimų į laiptines – savivaldybės teritorija. Norint ten ką nors daryti, reikia gauti leidimą. Jeigu padarysime privažiavimą be leidimo, iš karto gausime baudą“, – aiškino „Statybų gausos“ vadovas.
„Bet jeigu gyventojai pageidautų, o savivaldybė sakytų „padaryk“, nėra problemos padaryti“, – pokalbio pabaigoje sakė A. Badikonis.
Portalo balsas.lt žiniomis, kaip tik tai gyventojai ir ketina daryti. Tačiau kodėl to nebuvo galima suprojektuoti iš karto? Kodėl projektuotojai infrastruktūrą suprojektavo tik naujam namui, visai nesukdami galvos, ką darys senųjų namų gyventojai? Ir kodėl kas kartą, kai kur nors prasidės nauja statyba, aplinkinių namų gyventojai turėtų bėgioti po visas įmanomas instancijas ieškodami savo teisybės, jei ir pačios atsakingos institucijos pripažįsta, kad senuose rajonuose panašios problemos kartojasi?
Todėl, kad pagal dabar galiojančius teisės aktus rengiamo statinio projekto sklypo sutvarkymo dalies sprendiniais numatomi ir įrengiami keliai autotransportui privažiuoti tik naujiems pastatams, o ką darys aplinkinių namų gyventojai – niekam nė motais?
Ar todėl, kad atsakomybės ribos tarp institucijų padalintos taip gudriai, kad gyventojai net pasiskųsti nelabi turi kam? O situacija išties paradoksali.
„Savivaldybė neprižiūri statybos. Savivaldybė tik išduoda leidimus.Prižiūri VTPSI. Darbo inspekcija gali patikrinti, ar jie (statybininkai) pagal projektą viską daro“, žurnalistams aiškino A. Petrauskienė.
Bet... VTPSI jau paaiškino, kad tikrina popierius – leidimo išdavimo teisėtumą. Darbo inspekcija, kaip balsas.lt jau rašė, tikrina statybos darbų organizavimą – iš esmės tai, kas vyksta aptvaro viduje. O kas rūpinasi tuo, kas vyksta kitapus statybų tvoros? Kas gali patikrinti, ar turi pagrindo gyventojų nerimas, kol vyks statybos?
Tad gal nereikėtų gyventojų kas kartą pradedant naują statybą varinėti į savivaldybę? Gal vieną kartą valdžios vyrai galėtų susėsti ir nuspręsti, kad ką nors nauja statant iš karto būtų atsižvelgiama ir į aplinkinių gyventojų interesus? Ir nereikėtų gyventojams varstyti daugybės instancijų durų, ar, galų gale, samdyti nepriklausomus ekspertus, o visiems kitiems – gaišti laiką...
