Jei jums neteko patirti, ką reiškia, kai pro lubas ir sienas į butą liejasi vanduo, kaip pampsta baldai bei grindų parketas, o dėl sudrėkusių laidų baisu net pagalvoti apie tai, kas nutiks pabandžius įjungti šviesą, jūs – laimingas žmogus. Ir ne tik dėl to, kad grįžę po švenčių nepatyrėte šoko, kuris apima pamačius, kaip vanduo, plūdęs iš viršutiniame bute trūkusio vamzdžio, suniokojo per ilgus metus išpuoselėtą jūsų būstą.
Jūs laimingas dar ir dėl to, kad nereikės rūpintis neplanuotu remontu, o prieš tai – derėtis su draudimo kompanija, kuri, kaip rodo balsas.lt skaitytojų laiškai, siekia sumokėti jums kuo mažesnį atlyginimą už patirtą žalą, nes jai visai nerūpi, kad po remonto, atlikto už jos pasiūlytą sumą, jūsų būstas atrodytų tarsi iš skirtingų „lego“ kaladėlių sulipintas.
Elena V.: meistrai penktadalio lubų neremontuoja
Dėl ko mes draudžiame savo turtą? Suprantama, dėl to, kad ištikus kokiai nors nelaimei, draudimo bendrovė atlygintų mums nuostolius, kurie kai kada gali siekti ne vieną tūkstantį litų. „Tuo, rašo balsas.lt skaitytoja Elena V., buvau šventai įsitikinusi. Todėl kasmet už būsto draudimą sumokėti kelis šimtus buvo nė kiek negaila.“
Tačiau Elenai V. teko gerokai nusivilti. Moteris pasakoja ne kartą bandžiusi geruoju susitarti su virš jos esančio buto šeimininkais, kad šie suremontuotų savo balkoną, nes dėl gerokai apirusios pastarojo siūlės į jos įstiklintą balkoną pro lubas po kiekvienos bent kiek stipresnės liūties plūsta vanduo. Tačiau kaimynai nuolat atsikalbinėjo, vis žadėjo, bet nieko nedarė.
„Medžio drožlių plokštės, kuriomis apkaltos lubos, gerokai pajuodo ir išsikreipė, o nuo jų lašantis vanduo apgadino ir medines grindis bei taip pat plokštėmis aptaisytas sienas. Pagaliau, eilinį kartą išgirdusi, kad jie nieko neketina daryti, nusprendžiau kreiptis į draudimo bendrovę ir daugiabutį administruojančią įmonę. Vienų prašiau įvertinti mano patirtą žalą ir už ją atlyginti, o kitų – paraginti kaimynus susitvarkyti“, – pasakoja moteris.
Pasak Elenos V., netrukus sulaukė ir draudikų, ir administruojančios įmonės atstovų vizito. „Jau po kelių dienų namo vadybininkė man pranešė, kad kaimynai paraginti artimiausiu metu suremontuoti savo balkoną. Tada jie pagaliau sujudo ir per kelias savaites padarė tai, ko prašiau daugiau nei metus“, – rašo moteris. Ji jau apsidžiaugė, kad netrukus, gavusi žalos atlyginimą, galės imtis remontuoti ir savo nuo nuolat pro lubas varvančio vandens gerokai papuvusį balkoną. Tačiau sužinojusi, kiek pinigų gaus už patirtą žalą, neteko žado.
„Draudimo bendrovės ekspertai kažkodėl nutarė, kad pakaks pakeisti tik pajuodusį ir jau kone pelijantį lubų gabalėlį. Jiems pasirodė visai nesvarbu, kad norint tai padaryti reikės išmontuoti spintą, kuri buvo specialiai pagaminta ir pritvirtinta prie grindų ir lubų – kiek tai kainuos, jie neskaičiavo. Nesvarbu jiems pasirodė ir tai, kad pakeitus tik dalį lubų plokštės, balkono vidaus vaizdas iš esmės bus sudarkytas. O nuo telkšančio vandens pajuodusių medinių grindų ir nuo drėgmės išsikreipusios sienos jie tarsi nė nematė“, – guodžiasi Elena V.
Moteris pridūrė, kad meistrai, į kuriuos kreipėsi, iš jos tik pasijuokė – kas gi remontuos gabalėlį lubų? Reikia keisti visas. Be to, meistrai paklausė, ar jau turi nusipirkusi ir atsivežusi visas medžiagas, nes jei „darbų frontas“ dar neparuoštas, reikės papildomai mokėti už atvežimą ir užnešimą į priešpaskutinį namo aukštą. Išgirdusi preliminarią darbų kainą Elena V. suprato, jog reikės kone dvigubai daugiau pinigų, nei pasiūlė draudimo kompanija. Bet atliekamų pinigų, kuriuos reikėtų pridėti prie draudikų apskaičiuotos sumos, ji neturinti.
„Abejoju, ar patys draudikai sutiktų taip remontuoti savo butą, kad, tarkime, pusė sienos būtų nudažyta iš naujo, o kita liktų kokia buvusi. Todėl keista, kad jie mano, jog mes, jų klientai, galime gyventi taip suremontuotame būste?“ – baigia savo laišką Elena V.
Nepriklausomi ekspertai: pusės plokštės ir 100 gramų dažų nenusipirksite
Savo laiške Elena V. užsiminė, kad suma, kuria jos patirtą žalą įvertino nepriklausomi ekspertai, gerokai didesnė, negu nustatė draudimo bendrovės atstovai. „Manau, kad jos pakaks suremontuoti balkoną taip, kad jis neatrodys pusiau luptas, pusiau skustas“, – pridūrė moteris. Todėl portalo balsas.lt žurnalistai nusprendė pasidomėti, kada verta kreiptis į nepriklausomus ekspertus, nors jų paslaugos taip pat kainuoja, ir kodėl sumos, kurias apskaičiuoja jie, stipriai skiriasi nuo tų, kurias savo klientams siūlo draudimo bendrovės.
„Į nepriklausomus ekspertus kreipiasi ir tie žmonės, kurie nebuvo apdraudę savo turto, tačiau jiems žalos padarę kaimynai gražiuoju nesutinka kompensuoti nuostolių, ir apsidraudusieji draudimo įmonėse. Vieni prašo įvertinti patirtą žalą, kad galėtų bylinėtis teisme, kiti – kai mano, kad draudimo bendrovė siūlo per mažai. Kai nukentėjusysis sužino, kiek pinigų į jo sąskaitą perves draudimo bendrovė, dažniausiai jis jau būna pasikalbėjęs su meistrais ir žino, kad remontas kainuos, tarkime, dvigubai daugiau, negu siūlo draudimas. Siekdamas gauti realią kompensaciją, jis ir kreipiasi į nepriklausomus ekspertus“, – aiškina nepriklausomas nekilnojamojo turto žalų ekspertas Tauras Mičiuda.
Jam pritaria ir V. Merkevičiaus firmos „Tyrimai ir projektai“ ekspertas Juozas Merkevičius. „Žmonės dažniausiai į mus kreipiasi tada, kai nori pasitikslinti, ar draudimo kompanija teisingai apskaičiavo patirtą žalą. Kai kuriais atvejais nustatome ir priežastis, dėl kurių įvyko avarija. Tarkime, jeigu pastatui nunešė stogą, tenka aiškintis, ar tai nutiko dėl statybininkų broko, ar stichija pasidarbavo. Yra normatyvai, kokio stiprumo vėją stogas turi atlaikyti. Jeigu vėjas buvo stipresnis – tai jau stichinė nelaimė, o jei ne – analizuojame, dėl kokių priežasčių tai įvyko“, – aiškina jis.
Paklaustas, kodėl taip smarkiai gali skirtis atlyginimo už patirtą žalą, kurį apskaičiuoja draudimo bendrovės ir nepriklausomi ekspertai, dydis, įmonės „Žalos24“ vadovas T. Mičiuda aiškina, kad draudikai paprastai vertina, kiek kainuos būtent sugadintos dalies remontas, nekreipdami dėmesio į visumą – kiek rinkos sąlygomis ir atsižvelgiant į papildomus darbus iš tikrųjų teks sumokėti .
„Draudimo bendrovė – pelno siekianti organizacija. Jie paprastai laikosi nuostatos, kad gali būti remontuojama tik pažeistoji paviršiaus dalis ar sugadinta apdailos vieta. Bet meistrai dažniausiai neapsiima gramdyti klijų nuo atšokusios keraminės plytelės ir ją klijuoti iš naujo arba pritaikyti naują plytelę prie senų. Jie nesiims rizikos ir neparinks spalvos, jei prašysite nudažyti tik vieną sieną iš keturių, nesutiks pakeisti sugadintą tapeto juostą ir panašiai. Be to, jei ir sutiktų, toks kruopštus darbas labai brangiai kainuotų. O jei remontuoja, pavyzdžiui, visas grindis, padidėja darbų apimtis iš karto išauga ir medžiagų, ir darbų kaina, todėl išlaidos tampa visai nepanašios į draudimo įvertinimą“ – sako T. Mičiuda.
„Kita priežastis, tęsia nepriklausomas ekspertas, net jei meistrai sutiktų remontuoti tik pažeistą plotą, nenusipirksi, pavyzdžiui, stiklinės dažų arba saujos glaisto, nes niekas taip neparduoda. Medžiagos parduodamos didesniais kiekiais, bet draudimas paprastai neįvertina to, kad gali tekti pirkti, pavyzdžiui, visą 3 kv. metrų dydžio gipso kartono lapą, nors remontui reikės tik 0,5 kv. metro“, – toliau aiškina ekspertas, pasak kurio, tokių nukentėjusiojo argumentų draudimo bendrovių atstovai dažnai neišgirsta.
„Paprastai draudimo kompanija sako, kad „pakaks tik štai tą plotelį sutvarkyti“, bet juk užglaistyti, tarkime, trūkį sienoje – dar ne viskas. Sienas reikia perdažyti ar naujus apmušalus klijuoti, o gal ir kitus darbus atlikti, – aiškindamas, kaip apskaičiuojama patirta žala, sako J. Merkevičius. – Dažniausiai skaičiuojama, kad remontuojamas sugadintas plotas nuo kampo iki kampo: perdažoma ar klijuojama apmušalais siena arba, pavyzdžiui, tvarkomos visos lubos, nepaisant to, kad užlieta tik per jų vidurį. Tačiau, tarkime, jei tenka keisti sienų apmušalus, reikia įvertinti, kaip seniai jie įgyti, ar galima įsigyti tokių pačių, ir kita. Be to, jeigu keičiama viso kambario ploto apdaila, reikia įvertinti ir nusidėvėjimą“.
Ekspertas priduria, kad jeigu, tarkime, sienų apmušalai unikalūs ar tokių paprasčiausiai jau nėra pirkti, tai gali būti pakankamas pagrindas kompensuoti už gerokai didesnės erdvės, negu sugadintoji, sutvarkymą. „Tai irgi reikia įvertinti, nes kiekvienas atvejis yra unikalus“, – aiškina J. Merkevičius. Ekspertai pabrėžia, kad į juos kreipiasi ne tik nukentėjusieji, bet ir kaltininkai, nenorintys sutikti, kad nuostoliai tokie dideli.
„Draudimo kompanija, atlyginusi žalą už aplietą butą, regreso tvarka kreipiasi į kaltininką siekdama susigrąžinti pinigus. Pasitaiko, kad atsiunčia žmogui sąskaitą jo net neinformavę, kad dėl jo kaltės kitas žmogus patyrė nuostolių. O kaltininkui atrodo, kad sąskaita per didelė, kad jis galėjo pigiau susitarti. Tada jau jis prašo nepriklausomų ekspertų pagalbos“, – aiškina T. Mičiuda ir priduria, kad tokiais atvejais sunkiau nustatyti, kokio dydžio žala patirta, nes gavę išmoką kaimynai nelabai nori įleisti ekspertų. Tuomet pastariesiems tenka pasikliauti įvykio nuotraukomis.
Kviesdami ekspertą atlikite „namų darbus“
Nepriklausomi ekspertai pataria nukentėjusiajam atlikti tam tikrus „namų darbus“ ir prieš kreipiantis į draudimo kompaniją, ir į juos.
„Laukdami draudimo kompanijos atstovo, pasidomėkite, kaip gali būti remontuojama sugadinta vieta. Pavyzdžiui, jeigu bus keičiamos parketo dangos grindys, reikės ir baldus išnešti, jeigu sumontuoti virtuvės baldai – prieš išnešant juos reikės išardyti, o po to vėl parnešti ir sumontuoti. Kitaip sakant, reikėtų prisėsti ir logiškai apmąstyti, kokių bus papildomų darbų, nes atėję statybininkai viską vardins: baldų išnešimas tiek, atsukimas tiek, kilimo nuėmimas tiek. Ir susidarys nemenka suma“, – aiškina T. Mičiuda.
„Draudimo kompanijos atstovas turėtų užfiksuoti jūsų paminėtus papildomus darbus – įrašyti juos į apžiūros aktą ar sau pasižymėti. Sąmatoje visi jie turi būti įvertinti. Jeigu to nėra – jūs galite nesutikti su sąmata“, – sako T. Mičiuda.
Patyręs ekspertas taip pat primena, kad maždaug pusę išlaidų sudarys medžiagų kaina. Todėl verta prisiminti, kur jos pirktos, kiek kainavo, nes draudimo kompanija skaičiuoja vidutinėmis rinkos kainomis, o jūs gal būt pirkote kokiame nors salone, o pavyzdžiui, grindlentes ar baldus jums gamino pagal specialų užsakymą. „Geriausia, susiraskite pirkimo kvitus, jei juos turite, ir pateikite draudikui. O dar geriau – visą informaciją, kurią pateiksite atėjusiam draudiko atstovui, surašyti ant lapo“,– sako jis.
Esminis patarimas: atidžiai skaitykite sutartis
Paklausti, ar būna ginčų dėl dalykų, kurie nukentėjusiojo manymu, turėjo būti apdrausti, bet paaiškėja, kad sutartyje to nėra, nepriklausomi ekspertai atsako teigiamai.
„Besidraudžiantys žmonės kartais susivilioja pigesne kaina, bet darydami nuolaidas draudikai paprastai „nuima“ dalį galimų apsaugos. Reikia atkreipti dėmesį į buto plotą – koks jis nurodytas draudimo sutartyje ir koks yra iš tikrųjų. Jeigu po įvykio paaiškės, kad jūs turite daugiau ploto, negu apdraudėte, dalies išmokos galite negauti“, – aiškina T. Mičiuda.
„Dėl užlieto rūsio kol kas niekas nesikreipė, o štai dėl terasų žmonės yra kreipęsi. Tuomet žiūrime, ar ji buvo įtraukta į draudimo sutartį“, – tęsia J. Merkevičius.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nepakanka apdrausti namą. Visą kilnojamąjį turtą reikia drausti atskirai. „Pavyzdžiui, tvarkant grindis teks demontuoti ir išnešti baldus, o paskui juos parnešti ir vėl sumontuoti. Kai kurios draudimo kompanijos už tai gali nemokėti, motyvuodamos, kad baldai nedrausti“, – aiškina T. Mičiuda pabrėždamas, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai baldų montavimas ir pernešimas gali kainuoti ir kelis tūkstančius litų – net daugiau negu patirta žala.
Beje, ekspertai taip pat specializuojasi. „Jei tarkime, sugadinti antikvariniai daiktai, žalą vertinti turėtų šios srities specialistai ekspertai. Įvairius daiktus – kilimus, buitinę techniką – taip pat vertina atitinkamos srities specialistai, todėl kartais gali tekti kreiptis ne į vieną, o į kelis ekspertus“, – primena J. Merkevičius.
„Pavyzdžiui, praėjusią žiemą nemažai žmonių kreipėsi dėl to, kad stogai neatlaikė sniego svorio. Jei dėl per audrą užvirtusio medžio nukentėtų stogas, tai jau būtų konstrukcijų ekspertų kompetencija, o jei virsdamas medis automobilį apgadintų – žalą skaičiuotų automobilių ekspertai“, – aiškina J. Merkevičius. Jis priduria, kad po stichinių nelaimių besikreipiančiųjų paprastai gerokai padaugėja.
Bet svarbiausia, pataria ekspertai, prieš pasirašydami sutartį, nepagailėkite laiko ir atidžiai į ją įsigilinkite, nes neretai paaiškėja, kad žmonės įsivaizdavo apdraudę savo turtą vienaip, o draudimo bendrovė aiškina kitaip. Juo labiau, kad standartinėse sutartyse unikalūs atvejai paprastai neaptariami ir lieka už draudiminio įvykio borto.
Apie kitus nemaloniusincidentus ir kaip elgtis ištikus avarijai bute skaitykite kitoje straipsnio dalyje.
