Energinio naudingumo sertifikatai yra būtini visiems pastatams, nepriklausomai nuo jų tipo ar energinės klasės. Tai yra kaip vertinimo matas, kuris suteikia objektyvią informaciją bei yra dalinis „apsidraudimas“ būsto nuomotojui bei pirkėjui. Taip pat energinio naudingumo sertifikatai leidžia sužinoti šalies nekilnojamojo turto energinio efektyvumo tendencijas.
Ir nauji, ir seni pastatai klasifikuojami į 9 klases, įvertinant pirmines energijos sąnaudas, energijos efektyvumo vertes, atitvarų šilumos nuostolius, vėdinimo sistemų techninius rodiklius ir sandarumą. Priskiriant pastatą vienai ar kitai klasei svarbūs rodikliai yra energijos sąnaudos šildymui ir vėsinimui, taip pat elektros energijos, karšto vandens ruošimo bei atsinaujinančių išteklių energijos sąnaudos. Retas nusimano visais išvardytais kriterijais – būtent todėl pastatams suteikiamos klasės leidžia žmogui susigaudyti bei palyginti vieną nekilnojamąjį turtą su kitu.
Energiškai efektyviausi daugiabučiai turi atitikti A, A+ ir A++ energinio naudingumo klases. Aukščiausia (A++) klasė nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą. D, C ir B klasėms pasiekti įvertinami atitvarų šilumos nuostoliai ir energijos efektyvumo rodikliai, o A, A+ ir A++ klasėms papildomai vertinamas sandarumas, vėdinimo sistemos rodikliai.
Lietuvoje šiuo metu dauguma senos statybos nerenovuotų daugiabučių priskiriami F ir G klasėms. Pagrindinės tokių pastatų bėdos – prastos ekonominės ir techninės charakteristikos, energinio efektyvumo rodikliai. Renovacija gali ištaisyti daugumą šių problemų, tačiau svarbu įvertinti kaštus bei jų ekonominį pagrįstumą. Atsižvelgiant ne į kiekybinius, o kokybinius rodiklius, kyla klausimas, ar keliamas tikslas yra pakankamai ambicingas – senos statybos daugiabučius renovuoti iki D ar C klasių. Be to, itin svarbu po renovacijos pastatą tinkamai prižiūrėti ir administruoti – kitu atveju pasiektas energinis efektyvumas mažės.
Naujai statomi pastatai šiandien turi atitikti mažiausiai C energinio naudingumo klasę, tačiau Lietuvoje praėjusiais metais pastatytas ir pirmasis A klasę atitinkantis daugiabutis. Nuo 2014 m. bus privaloma ne žemesnė kaip B klasė, nuo 2016 m. – ne žemesnė kaip A, nuo 2018 m. – ne žemesnė kaip A+, o nuo 2021 m. – ne žemesnė kaip A++. Taigi, vis daugiau pastatų Lietuvoje atitiks aukštesnes klases. Remiantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija, šiuo metu Lietuvoje C klasę atitinka 155 naujų daugiabučių, B klasę – 180, o A klasę – 1 daugiabutis.
Vieninteliame Lietuvoje A klasės daugiabutyje skaičiuojamos šildymo išlaidos buto kvadratiniam metrui, įskaitant išlaidas bendrųjų patalpų šildymui, yra apie 3 kartus mažesnės nei vidutiniškai tenkančios viso Vilniaus miesto daugiabučių vienam kvadratiniam metrui. Be to, įdiegta individualiai valdoma vėdinimo sistema yra užtikrinama nuolatinė oro kaita, dėl kurios papildomai sutaupoma iki 30 proc. šildymo išlaidų, lyginant su vėdinimo sistemos neturinčiais namais. Pagal reikalavimus, A klasės pastato oro apykaita per valandą neturi viršyti 0,6 karto, tačiau pastatyto pirmojo A klasės daugiabučio Lietuvoje oro apykaita neviršija 0,43 karto – tokiam pastatui net būtinas mechaninis vėdinimas.
Pagrindinis aukščiausios klasės pastatams keliamas tikslas užtikrinti kuo geresnį patalpų mikroklimatą ir kaip įmanoma mažiau sunaudoti energijos išteklių. Statant tokį pastatą papildomai investuojama į inovatyvias technologijas, užtikrinant šiltą, ekonomišką ir energiškai efektyvų būstą, taip pat ypatingas dėmesys skiriamas kiekvienai detalei, pradedant žaliavų parinkimu, baigiant kraštovaizdžiu.
Ramūnas Banys yra bendrovės „Hanner “ projektų vadovas
