Seimo valdyba prašo Vyriausybės pateikti Seimui išvadas dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis siekiama įteisinti tiesioginius merų rinkimus.
Tokių išvadų prašoma, vadovaujantis Seimo Statutu ir atsižvelgiant į komitetų siūlymus.
Spalio 13 d. Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisų projektui, kuriuo siekiama įteisinti Lietuvoje tiesioginius merų rinkimus. Šį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Vytauto Kurpuveso pateiktą projektą savo parašais parėmė 100 parlamentarų.
Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės merus - Lietuvos Respublikos piliečius demokratiškai rinktų kaip ir savivaldybių tarybų narius Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto (savivaldybės) gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Konstitucijos 119 straipsnį taip pat siūloma papildyti nauja dalimi, kuria būtų nustatyta, kad meras nėra savivaldybės tarybos narys, bet yra savivaldybės vykdomoji institucija, savivaldybės vadovas, atskaitingas administracinio vieneto gyventojams ir savivaldybės tarybai.
Teikiamu projektu taip pat siūloma papildyti Konstitucijos 123 straipsnį, išplečiant Vyriausybės skiriamų atstovų kompetenciją. Siūloma nustatyti galimybę įstatymu pavesti Vyriausybės skiriamam atstovui vykdyti ne tik savivaldybių priežiūros, bet ir kitas valstybinio valdymo funkcijas, prižiūrėti įstatymų ir Vyriausybės sprendimų vykdymą.
Projektui po pateikimo pritarė 71, prieš balsavo 2, susilaikė 16 Seimo narių.
Seimo statute įtvirtinta, kad įstatymų dėl Konstitucijos keitimo projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seime du kartus, o tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Tokie įstatymai laikomi priimtais, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jei abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats pataisos tekstas. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
