Jei ligi šiol pasigirsdavo tik priešlaikinių Seimo rinkimų reikalavimų, tai dabar padėtis valstybėje, kai kurių politikų ir apžvalgininkų nuomone, yra tokia rimta, jog svarstytini ir priešlaikiniai Prezidento rinkimai bei atsirado poreikis steigti naujas politines organizacijas.
Panašius raginimus vis dažniau išsako neparlamentinių partijų, visuomeniniai judėjimų atstovai bei politologai, tačiau tam ima pritarti ir kai kurie Seimo nariai. Maža to – įtakingas parlamentaras jau pasisako ir už išankstinius Prezidento rinkimus.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius mano, jog priešlaikinius parlamento ir prezidento rinkimus tiktų rengti 2008-ųjų pavasarį.
Tokį poreikį Seimo narys, kalbėjęs šeštadienį įvykusioje Lietuvos socialdemokratinės minties instituto konferencijoje, grindė teigdamas, jog valstybei vadovauja nebe tautos išrinkti žmonės, o verslo interesų grupuotės, susijusios su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Realiai valstybę, anot jo, valdo klanas, kurio nariai dirba įvairiose vietose – vyriausybėje, žiniasklaidoje, Konstituciniame Teisme ir kitur.
„Situacija tragikomiška, bet labai rimta. Su gailesčiu turiu pasakyti, kad dirbančio Prezidento Lietuvoje neturime. Ne todėl, kad jis išvažiavo padėti Gruzijai. Gruzijai tikrai sunku, tačiau labai jau nelengva padėtis ir Lietuvoje. Nesimato ir jokių „antrųjų“ asmenų, kurie sugebėtų priimti drąsius sprendimus, kurie bent jau atvirai netarnautų klanų naudai,“ - ironizavo A. Matulevičius.
Pasak jo, Seimas yra iš dalies demoralizuotas, Prezidentas iš esmės nedalyvauja problemų sprendime, o vyriausybėje neaišku, kas ką valdo - premjeras patarėją ar atvirkščiai. Valstybės valdyme, anot Seimo nario, siekiama įdiegti žiauriausius ir nevykusius rinkos konkurencijos dėsnius.
Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius, beje kalbėjęs tame pat renginyje, akcentavo, jog nevykdanti savo programos vyriausybė, pagal Konstituciją, privalo būti atstatydinta. Tarp neįvykdytų programos punktų jis minėjo ir pažadą laikyti švietimo sistemą prioritetine bei skirti atitinkamą finansavimą.
„Kodėl turime laikyti parazituojančią valdžią šiltnamio sąlygomis?“, - retoriškai klausė A. Akstinavičius, ragindamas nebijoti priešlaikinių Seimo rinkimų. „Raginama išlaikyti stabilumą, bet tas stabilumas tėra šiltnamis, kuriame parazituoja valdžios piktžolės“, - dėstė socialdemokratas.
Akcentuodamas didėjantį žmonių nusivylimą pačia demokratine santvarka, A. Akstinavičius pažymėjo, jog rinkimai būtų bent išeities paieška. Tai, pasak jo, būtų normalus procesas, kurio nebijo kaimyninės šalys ir senosios Vakarų demokratijos.
Kalbėdamas apie kairiąją ir dešiniąją ideologijas socialdemokratų lyderis teigė, jog šalį valdo laukiniu liberalizmu besivadovaujanti nomenklatūra, kuriai reikalinga reali, tiek kairioji, tiek dešinioji alternatyva.
Nauja dešinioji partija
Politikos apžvalgininkas, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Imantas Melianas pagrindiniu uždaviniu taip pat laikantis valstybės „atvaldymą“, kalbėdamas apie „valstybininkų“ klaną nevengė itin aštrių apibūdinimų. Jis taip pat kritikavo konservatorių politiką ir besiformuojančios jungtinės dešiniosios partijos kūrimą.
„Į „valstybininkų“ valdomą tarppartinį nomenklatūrinį gumulą įaugusi partija jau nėra dešinioji ir apskritai tai jau nebe partija (kaip ji save bevadintų).“- sakė I. Melianas.
Kviesdamas Lietuvos krikščionis demokratus tapti realia dešiniąja alternatyva, jis taip pat nuogąstavo, jog ir ši partija esą gali būti „suvalgyta“ konservatorių, kurie dešiniajame politikos flange, anot kalbėtojo, elgiasi „lyg kokie terminatoriai“.
„Tada nieko nelaukiant tektų kurti naują, skaidrią dešiniąją partiją, kuri greičiausiai irgi būtų krikščioniška demokratine pagal savo prigimtį. Sakykim, ji turėtų būti konservatyvi arba liberali tiek, kiek tai neprieštarauja krikščionių socialiniam mokymui,“ – samprotavo I. Melianas. Jo nuomone, naujos politinės jėgos kūrimo idėją tyčia menkinti esąs ir su Rusijos spec. tarnybomis sietinų veikėjų interesas.
„Visi stebėjome, kaip prieš rinkimus vis apsireikšdavo vienkartinio naudojimo „gelbėtojų“ partijos – vadinamieji socialliberalai, liberaldemokratai, vėliau „darbiečiai“; ir visos su tam tikru rusišku kvapeliu. Tokiu būdu palaipsniui buvo diskredituota pati naujos partijos sukūrimo idėja. Po to tik reikėjo prisijaukinti vadinamųjų tradicinių partijų vadovus (kas, kaip atrodo, jau įvyko).“
Politologų nuomonės
Pastarosiomis dienomis apie būtinybę kurti naują politinę partiją, visuomeninio judėjimo „Kitas pasirinkimas“ interneto svetainėje prabilo politologas Vytautas Radžvilas.
„Vadinamųjų „tradicinių“, arba „sisteminių“, partijų viršūnėms ir jų rėmėjams toks klausimas kelia susierzinimą ir nervingą virpulį. Jų savisaugos instinktas toks stiprus, kad šio klausimo net nemėginama racionaliai svarstyti. Pati mintis, kad būtina nauja partija, iš karto vertinama kaip avantiūra ar net Lietuvai priešiškų jėgų rezgamas dar vienas sąmokslas prieš valstybę,“ – pabrėžia politologas.
V. Radžvilas tame pat straipsnyje teigia, jog net ir tie žmonės, kuriems nuoširdžiai rūpi valstybės likimas, pasijunta bejėgiai, kuomet įpainiojami į nomenklatūrinę-oligarchinę sistemą, todėl, politologo nuomone, menkai tikėtina, jog senosios partijos galės būti sėkmingai atnaujintos. Tokie bandymai esą veikiau taps konfliktų partijose priežastimi.
„Socialdemokratų“ ir „konservatorių“ valdymą laikant absoliučia duotybe, nekintama ir nepanaikinama realija faktiškai yra peršama nuostata, kad nėra kitos išeities, kaip susitaikyti su dabartine nomenklatūrine-oligarchine santvarka, o daugiausia, ką galima padaryti – tai mėginti jai suteikti „žmogišką veidą,“- rašo Vytautas Radžvilas.
Vadovaujantis iliuzijomis apie nomenklatūrinės sistemos „tobulinimą“ ir „evoliuciją“, politologo nuomone, „savanoriškai ir nejučia užsidaroma į pačių susikurtą vidinį dvasios kalėjimą, kuriame vysta ir atrofuojasi žmogaus protas ir valia.“
Tuo tarpu politologas Vladimiras Laučius mano, jog kalbėti apie priešlaikinius Seimo rinkimus esą realiau, nei apie tokį pat Prezidento rinkimą. Jis taip pat skeptiškai vertina naujos dešiniosios partijos kūrimo idėją.
„Sunku pasakyti, ką turėjo galvoje A.Matulevičius, kalbėdamas apie pirmalaikius Prezidento rinkimus. Nedalyvavau toje konferencijoje, negirdėjau jo argumentų. Pirmalaikiams Prezidento rinkimams kol kas nematau apčiuopiamo formalaus pagrindo. Prezidento veiklą galima vertinti įvairiai, bet skirtingi vertinimai nėra priežastis skelbti priešlaikinius rinkimus,“- sakė V. Laučius
Pirmalaikiai Seimo rinkimai, pasak jo – kur kas realesnio pagrindo turintis scenarijus.
„Dabartinė valdančioji mažuma patikėjo Vyriausybės vairą premjerui, kuris jau įrodė negalįs būti tinkamu Vyriausybės vadovu. „Trigalvio slibino“ projektas, kurį ekonomistas R. Kuodis jau viešai pavadino amžiaus afera, pirmiausia yra Ministro Pirmininko ir jo aplinkos afera. Arba reikia keisti premjerą, arba – rinkti naują Seimą,“ – teigia V. Laučius.
Jis taip pat išreiškė nuomonę, jog Naujos ir „skaidrios“ dešiniosios partijos idėja dabartinėmis aplinkybėmis yra kone šimtu procentų pasmerkta nesėkmei.
„Žinoma, gali įvykti stebuklas. Tačiau stebuklai yra daugiau religinio tikėjimo nei politinės analizės sritis. Kol kas nematau svarstymo vertų prielaidų atsirasti naujai dešiniajai partijai, kuri vaidintų kad ir menką vaidmenį Lietuvos politikoje,“ – mano politologas.
Tomas Čyvas
