Seimo Sveikatos reikalų komitetas vieninteliam „valstiečiui“ Aurelijui Verygai susilaikius trečiadienį pritarė tokiems Maisto įstatymo pakeitimams, kuriuos parengė grupė Seimo narių bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Siūloma leisti pratęsti maisto, paženklinto žymeniu „geriausias iki“, minimalų tinkamumo vartoti terminą ir jį pardavinėti ilgiau nei nurodyta ant pakuotės.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus patarėja Ilona Drulytė sako, kad pataisos leistų toliau vartoti tik tuos produktus, kurie būtų ženklinami „geriausia iki“, o ne „tinka vartoti iki“.
„Pasibaigus „tinka vartoti iki“ terminui jie tampa nesaugūs, o pasibaigus „geriausia iki“ keičiasi visų pirma kokybinės savybės, juslinės, kurias galima įvertinti. Be abejo, gali atsirasti ir gedimo požymių“, – komitete teigė ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė pabrėžė, kad VMVT parengs išvadas prekybininkams, kaip toks maistas – miltai, makaronai, aliejus, miltai – turės būti pateiktas lentynose, kaip jį pirkėjai galėtų atskirti. Anot jos, prekybininkams taip pat tektų pasirūpinti, kad tokios prekės būtų saugios ir tinkamos vartoti.
G. Lelės teigimu, kaimo vietovėse yra daug mažų parduotuvių, iš kurių labdaros organizacijos besibaigiančio galiojimo produktų nesurenka ir jis išmetamas.
„Tai tos parduotuvės kelis pakelius makaronų galės pardavinėti ilgiau“, – teigė ministrės patarėja.
Jos teigimu, pasibaigus „geriausias iki“ terminui, prekyba galėtų būti pratęsta 30-45 dienas, kaip yra pavyzdžiui, Slovakijoje. Be kita ko, ji, pabrėžė, kad Europos Komisija jau inicijavo maisto ženklinimo peržiūrą: „Komisija žiūri, kad ateityje iš viso neliktų dvigubo ženklinimo“.
G. Lelė taip pat sakė, kad prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar geru maistu prekybininkams nebus privalu.
„Tai ne privalomas įpareigojimas prekybininkams, jeigu jie nematys prasmės ženklinti ir pigiau parduoti tokį produktą, jie galės to ir nedaryti, o pirkėjai galės tokio maisto nepirkti“, – komitete tvirtino ministrės patarėja.
Pasak jos, tokia tvarka galioja 12-oje Europos Sąjungos valstybių ir ji pasiteisina.
Didžiausios labdaros organizacijos „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius siūlo nustatyti prekybininkų atsakomybę, kad jie neprekiautų tokiais produktais iki paskutinės minutės, kai jis pradeda gesti.
S. Gurevičius pateikė duonos pavyzdį: „Jos galiojimas yra penkios dienos, o trečią dieną ją jau reikėtų nupiginti, nes gali pradėti pelyti“.
Jo teigimu, „Maisto bankas“ kasdien maistą surenka iš 600 vietų: „Galėtume maistą surinkti iš daugiau vietų, bet reikalinga prekybininko valia“.
Pasak S. Gurevičiaus, per metus „Maisto bankas“ išgelbėja apie 6 tūkst. tonų maisto.
