Kaip BNS sakė parlamentinio aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė, pataisų notifikavimo procedūra baigta šią savaitę.
„Mums leidžia priimti tą įstatymą. Nei prieštarauja (siūlomi pakeitimai – BNS) Briuselis, nei kitos šalys narės neprieštarauja, kad pas mus atsirastų toks draudimas – niekas neteikė pastabų“, – BNS teigė A. Gedvilienė.
Seime priešpaskutinis balsavimas dėl tokio draudimo vyko birželio pradžioje.
Kai draudimas bus galutinai įteisintas, jis įsigalios nuo 2027-ųjų, o 2024-2026 metais pareinamasis laikotarpis, kai verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas: pirmais metais išmoka būtų 3 eurai už gyvūną, antrais – 2 eurai, o paskutiniais metais – 1 euras.
Valstybė taip pat žada kompensuoti išeitines išmokas darbuotojams bei padengtų statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą. Šiuo metu uždarytos fermos į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, o jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu.
Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas.
Lietuvoje veikia beveik 38 fermos, kuriose laikoma 90 proc. gyvūnų, jose dirba iki 500 žmonių. Vidutinis atlyginimas sektoriuje siekia 1169 eurus (iki mokesčių).
Uždraudusi žvėrelių fermas Lietuva būtų 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą. Šio sprendimo, be Lietuvos, vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.
Pataisos dėl kailinių žvėrelio verslo draudimo Seime buvo svarstomos nuo 2021 metų pabaigos.
